„Vykdamos į pajūrį aplankėme Raudonės pilį ir jos bokštą, su nuotykiais kopėme į Seredžiaus piliakalnį. Choristė Daiva įdomiai pasakojo apie Smalininkų senąjį uostą ir pirmąją prie Nemuno įrengtą vandens matavimo stotį, istorinius žmonių ir miestų susisiekimo kelius ir tiltus“, – pasakojo jos.

Smalsu buvo pamatyti senovinės technikos muziejų, kuriame sukaupta  per 7 tūkst. įvairių žemės ūkio, buities, amatų, automobilių, radijo, kino ir kitų eksponatų. Vyko į Vilkyškius – mažąją Lietuvos kultūros sostinę. Čia, po evangelikų liuteronų bažnyčios skliautais, sudainavo dainą „Palaimink, angele“.

„Pasivaikščiojome po Rambyno regioninį parką. Jame suradome ir savo ūgį „pasimatavome“ su 170 metų skaičiuojančia, 18 kamienų turinčia, 32 metrų aukščio įvairiais mitais apipinta Raganų egle. Praėjusiais metais ši eglė Lietuvos medžio rinkimuose laimėjo pirmą vietą, o Europos medžių rinkimuose – dešimtą“, – žiniomis dalijosi keliauninkės. Įkopus į Rambyno kalną, garsėjantį legendomis ir padavimais, atsivėrė didingas Nemuno grožis.

Klaipėdoje kartu su įvairių regionų etnografiniais ir folkloriniais ansambliais, liaudies instrumentų orkestrais, šokių kolektyvais ir chorais dalyvauta dainų šventėje. Tradiciškai ji prasidėjo Klaipėdos kariliono varpų sveikinimu ir dalyvių eisena. Per 6 tūkstančių dalyvių jūra, judėdama link Vasaros estrados, vieningai traukė lietuvių liaudies dainas, skanduotėmis pristatė atstovaujamus miestus. Ukmergiškės dainavo gerai žinomą M. Noviko dainą apie Ukmergę „Šilų gėlė“.

Šventėje skambėjo S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, V. Kudirkos „Tautiška giesmė“, Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“. Jas keitė trankios polkos, kanklėmis ir skudučiais grojamos lietuvių liaudies melodijos, jaunųjų choristų ir senjorų atliekamos smagios dainos. Šventę nuspalvino ugnies šou, vyko senovinių automobilių paradas.