Tėvo Stanislovo gyvenimas ir veikla buvo pagrįsti tuo, kad neturi būti nereikalingų žmonių: senų, sergančių, atstumtų visuomenės dėl kokių nors priežasčių. Jo teigimu, „gerai praleistos dienos suteikia mūsų protui aštrumo, sielai – gyvybės ir pilnumo“.

Vlado Šlaito viešoji biblioteka, paskatinta knygų apie Tėvą Stanislovą autorės Valentinos Šereikienės ir bendradarbiaudama su Žemaitkiemio seniūnija, čia surengė konferenciją. Žemaitkiemyje dvasininkas 1961–1962 m. dirbo kunigu Šv. Kazimiero parapijoje.

Sveikinimo žodį tarė rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas. Žemaitkiemio seniūnė Rita Mikutienė pasakojo apie Žemaitkiemio kraštą, čia gyvenusius ir kūrusius iškilius žmones. Antano Smetonos gimnazijos pedagogė Ramutė Sakalauskienė aptarė svarbiausius Tėvo Stanislovo gyvenimo momentus, moksleivė Diana Markevičiūtė pasidalijo mintimis apie tai, ko mokosi jaunas žmogus iš jo tiesų.

Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Egidijus Kazlauskas dalijosi savo įžvalgomis apie Tikėjimą, Meilę ir Viltį. Apie Žemaitkiemyje prabėgusius Tėvo Stanislovo tarnystės metus kalbėjo kultūros almanacho „Eskizai“ vyr. redaktorius Vytautas Česnaitis.

Pranešimus skaitė viešnios – V. Šereikienė ir etninio paveldo asociacijos „Kauno Veršva“ pirmininkė Stasė Mickutė. Susirinkusiuosius maloniai nustebino renginyje dalyvavęs Tėvo Stanislovo giminaitis kaunietis Kęstutis Tiknevičius. Taip pat kalbėjo Kauno radviliškėnų bendrijos vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Laima Sajienė.

Seniūnijos salėje eksponuota dokumentų paroda „Tėvas Stanislovas: nėra nereikalingų žmonių“. Gerą nuotaiką dovanojo Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Jonavos filialo ansamblio „Jonavėlė“ dainininkės ir muzikantai. Daug įdomių istorijų ir faktų surengtoje ekskursijoje po Žemaitkiemio miestelį papasakojo jos vadovė Aniceta Druskienė.

Žaneta PAKULNIENĖ