Kėdainių miesto Liepų alėjos tvenkinį papuošė įspūdinga kraštiečio menininko Juliaus Urbanavičiaus skulptūra „Undinėlė“. Beje, tai jau ne pirmas menininko darbas šiame gražiame ir išpuoselėtame paraplegikų prižiūrimame gamtos kampelyje.

Draugystė tęsiasi

Kraštietis menininkas J. Urbanavičius su Kėdainių rajono paraplegikų asociacija, kuri tvarko, prižiūri ir puoselėja Liepų alėjos tvenkinį, bendradarbiauja jau ne pirmus metus.

„Įgyvendinant socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą, prieš keletą dienų dar vienu meno kūriniu pasipuošė teritorija prie neįgaliųjų tvenkinio Kėdainių mieste.

Savo drožyba mūsų kampelį papuošė tautodailininkas, skulptorius, tapytojas Julius Urbanavičius.

Kiekvienas asociacijos narys turėjo galimybę susipažinti ir išbandyti savo jėgas drožyboje.

Ačiū dar kartą Juliui Urbanavičiui ir visiems padėjusiems undinėlei saugiai patekti į jai skirtą vietą“, – dėkojo Alma Margevičienė, Paraplegikų asociacijos vadovė.

Kraštietis menininkas J. Urbanavičius su Kėdainių rajono paraplegikų asociacija, kuri tvarko, prižiūri ir puoselėja Liepų alėjos tvenkinį, bendradarbiauja jau ne pirmus metus.Aut. past.

Žvejas ir bobulė

2019 metais menininkas sukūrė ir prie tvenkinio pastatė skulptūrų komplektą pagal pasakos apie žveją ir bobulę motyvus.

Prie tvenkinio buvo pastatytos trys skulptūros – senis žvejas su meškere rankose, už galvos susiėmusi bobulė ir valtis.

Tuomet J. Urbanavičiaus pasakojo, kad tai yra labai pamokanti pasaka gyvenimiškais motyvais: Liepų alėjos tvenkinyje žvejoja vargšas senis, o bobulė, kuri norėjo būti labai turtinga, liko prie suskilusios valties.

Bendra skulptūra

2018 metais prie tvenkinio buvo pastatyta ir pačių neįgaliųjų bei J. Urbanavičiaus kurta ir gaminta skulptūra.

Ją drožiant prisidėjo visi Paraplegikų asociacijos nariai – vieni daugiau, kiti mažiau, bet kiekvieno rankos prisilietė prie šio kūrinio.

„Rankos skulptūroje simbolizuoja mūsų bendruomenės narių rankas. Jos yra tvirtos ir stiprios.

Taip pat rankos reiškia ir pagalbos rankas, kurios mums padeda. O štai žmogaus veidas kitoje pusėje liūdi, verkia. Būna dažnai ir taip.

Nors situacija keičiasi į gera ir neįgaliesiems gyventi tampa vis patogiau, tačiau jie gyvenime susiduria su daug kliūčių bei iššūkių“, – dėstė A. Margevičienė.