Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vabalninkas susirinko paminėti garsų kraštietį

Vabalninkiečiai prisimena, gerbia ir mini savo iškilius kraštiečius. Šį šeštadienį netoliese iškilo medžio skulptūra dainininkui Jonui Girijotui (1936-2016). Vabalninko parke jau yra tautodailininko Vido Jatulevičiaus iš ąžuolo poetui Jonui Strielkūnui išdrožtas sostas. Medžio skulptūros, skirtos rašytojui Baliui Sruogai, Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, Vabalninke vargoninkavusiam kompozitoriui Juozui Naujaliui.

Į J. Girjotui skirtos skulptūros pristatymą iš Vilniaus atvažiavo Jono žmona Salomėja, sūnai Jonas ir Antanas, anūkai. Iš Kėdainių atvyko Jono sesuo Adelė. Šis dailus meno kūrinys atsirado Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo rūpesčiu, tad renginį vedė fondo pirmininkė Dalia Baltrušaitienė. Ąžuole išrašyti žodžiai „Stok ant akmenėlio“. Pasak Dalios, tai buvo viena mėgstamiausių Jono Girijoto dainų. Vabalninko kultūros namų ansamblis “Saulala“, vadovaujamas Petro Matulio, šią dainą atliko, o J. Girijoto žmona Salomėja nurišo nuo stogastulpio juostą. „Saulala“ padainavo dar keletą Jono mėgtų dainų.

Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo narys Algirdas Garbauskas prisiminė jaunystės susitikimus su Jonu, kada vienas ganydavo karves vienoje Tatulos upės pusėje, o kitas – kitoje. Jau tada Jonas atjodavo ant žirgelio. Jonas Girijotas gimė Natiškių kaimo vienkiemyje 1936 metų birželio mėnesį, per Jonines, tad ir vardą gavo Jonas. Ne tik tai: Girijotų giminėje yra tradicija, kad Jono vardas perduodamas iš kartos į kartą. Baigęs Vabalninko vidurinę mokyklą, Jonas metus pasimokė dainavimo Panevėžyje, po to – Vilniaus konservatorijoje. Ten susitiko Edmundą Kuodį. Gražiai derėjo jų balsai. Dainavo daugelyje Lietuvos vietovių, buvusioje Tarybų Sąjungoje, Europoje. Kur nuvažiuodavo, juos sutikdavo perpildytos salės. 35 metus skambėjo jų duetas. Be to, Jonas 13 metų dirbo Radijo ir televizijos komitete muzikinių laidų skyriaus vedėju, paskui 30 metų buvo Naujosios Vilnios muzikos mokyklos direktorius. Pablogėjus sveikatai išėjo į pensiją. Mirė Jonas 2016 metų lapkričio 9 dieną, pragyvenęs virš 80 metų.

Natiškių kaime tebestovi tuščias Jono Girijoto gimtasis namas. Puiku, kad jį prižiūri ūkininkas Jonas Manikas. J. Girijoto atminimas saugomas ir Vabalninko muziejuje. Jo vedėja Vida Skujienė pasakojo, kad padedama J. Maniko bei J. Girijoto sesers Adelės ji renka Girijotų šeimai priklausiusius daiktus ir eksponuoja juos muziejuje. Atvykę muziko giminaičiai užsuko į ir apžiūrėjo ekspoziciją – buities rakandus iš tėvų sodybos, senas nuotraukas, radijo imtuvą. V. Skujienė dėkojo renginio savanorei Valdonei Vareikaitei ir visiems, kurie prisidėjo prie kraštiečio atminimo įamžinimo.

Rekomenduojami video