Įdomių ir netikėtų dalykų kartais galima aptikti visai šalia. Šiose neįprastose nuotraukose pavaizduoti ištyškantys lašai. Tai šia fotografija susidomėjusio švėkšniškio Vytauto Marcinkevičiaus darbai. „Pamaryje“ neretai galite pamatyti iš paukščio skrydžio, naudojant elektroninę skraidyklę, fotografuotų šio autoriaus nuotraukų.
Su Vytautu Marcinkevičiumi bendraujame gana dažnai, mat abu mėgstame fotografiją ir kartais šioje srityje paeksperimentuojame. Prieš kelis mėnesius Vytautas pranešė susidomėjęs skysčių lašelių fotografija. Internete apžiūrinėdamas austrų fotografo Danieliaus Nimerfolio (Daniel Nimmervoll) darbus jis sumanė pats padaryti ką nors panašaus. Vytautas paprašė padėti iš vokiečių kalbos išversti šio autoriaus vaizdo pamokėles, nes fotografuoti vandens lašelius nėra labai paprasta.
Vytautas Marcinkevičius prie savo lašelių fotografijos įrangos.
Paaiškėjo, kad sudėtingiausia sureguliuoti įrangą taip, kad fotoaparatas ir viena ar kelios blykstės suveiktų tam tikru laiku. Tam prireikė specialaus prietaiso, kurį vadina „StopShot“. Šis prietaisas atidaro sklendę ir paleidžia skysčio lašelį, o kai šis krenta, po kelių sekundės dalių nuotoliniu būdu įjungia fotografavimo įrangą. Kokios spalvos bus lašeliai, priklauso nuo paties skysčio, iš kurio jie susidaro, ir skysčio, į kurį jie krenta, spalvų.
Skysčiui nudažyti praverčia maistiniai dažai, nes juos panaudojus lengviausia išplauti indus. Be to spalvas galima keisti dedant įvairių spalvų filtrus ant viską apšviečiančių blyksčių. Kokie bus lašeliai, priklauso ir nuo skysčio klampumo, todėl dar naudojamas ir maistinis tirštiklis.
Kai buvo įsigyta būtiniausia įranga, iš Švėkšnos elektroniniu paštu atėjo pirmieji labiau pavykę V. Marcinkevičiaus darbai. Susitikus jis mielai pademonstravo savo įrangą, kuri iš vienos pusės gana paprasta, iš kitos – pakankamai kaprizinga.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.
Anot Vytauto, vienodų lašelių nuotraukų padaryti neįmanoma – visos jos būna skirtingos. Kas išeis, priklauso nuo skysčio kiekio induose, jų klampumo, aukščio, iš kurio jie krenta, temperatūros, apšvietimo, įrangos suveikimo laiko. Fotografuojant geriausiai tinka makro fotografijai pritaikytas objektyvas. Ryškumas nustatomas rankiniu būdu: į tą vietą, kur krenta lašeliai, pastatomas strypas, kad ir paprasčiausias medvaržtis, ir ryškumas fokusuojamas į tą daiktą.
Po to belieka nuspausti „StopShot“ paleidimo mygtuką ir laukti rezultato. Per vieną seansą padaromi keli šimtai nuotraukų, kurias vėliau reikia atrinkti ir pakoreguoti kompiuteryje specialia programa. Rezultatai matomi nuotraukose.
Kadangi naudojame to paties gamintojo fototechniką ir beveik viskas tinka, išbandyti lašelių magiją turėjo progą ir šių eilučių autorius. Šis tas išėjo, bet tik todėl, kad įrangą iš anksto sureguliavo Vytautas. Reikia nemažai patirties nustatyti veikimą šimtųjų sekundės dalių tikslumu… Kuo daugiau šviesos ir vandens šaltinių – tuo daugiau pastangų tenka įdėti, tačiau ir vaizdiniai būna įspūdingesni.
Šiuo metu V. Marcinkevičius planuoja patobulinti apšvietimą naudodamas daugiau vienu metu suveikiančių blyksčių.
Vandens lašelių fotografija – tai, kuo Vytautas labiausiai domisi šiuo metu. Nors apie jo veiklą gali papasakoti ir kiti darbai. Jau dvejus metus, artėjant naujametinėms šventėms, jis išleidžia kalendorių su savo paties nufotografuotais Švėkšnos vaizdais. Didelė dalis šių kalendorių išplinta Švėkšnos bendruomenėje, tampa naujametinėmis dovanomis, nuperkama kaip suvenyrai iš Švėkšnos.
Pernai Vytautas Marcinkevičius pabandė gaminti magnetinius lipdukus, kuriuos mėgstame klijuoti ant šaldytuvo durelių. Jo sukurtuose lipdukuose – Švėkšnos ir Ventės rago vaizdai. Nors V. Marcinkevičius apie tai dar neskuba pasakoti, tikėtina, kad dienos šviesą išvys jo fotografijų knyga apie Švėkšną. Įrangą, kurios reikia tokiai knygai išleisti, jis taip pat pamažu kaupia.
Šią vasarą Vytautas tikisi sugrįžti prie vabzdžių makrofotografijos. Anksčiau jis yra padaręs ne vieną įspūdingą vabzdžio nuotrauką.
Vaidotas VILKAS