Šaltojo karo laikais socialistinė Europa turėjo du svarbiausius kino festivalius suvienytus į vieną forumą. Kas antrus metus jis vyko Maskvoje arba Čekijos Karlovi Varų kurorte. Paskiau nuspręsta juos atskirti ir Maskvoje bei Karlovi Varų miestuose jie ėmė vykti kasmet paraleliai. Karlovi Varų festivalis yra vienas seniausių Europoje ir vyksta nuo 1948 metų. Pagrindinis jo teikiamas prizas-„Krištolinis Gaublys". Jo išvaizda keitėsi. Šiandien -tai moters figūra , laikanti masyvų krištolo rutulį. Atskirose festivalio programose sukurti šmaikštūs nespalvoti klipai apie šio prizo panaudojimo galimybes.
Viename komikas Danny De Vitto saldžiai knarkia. Jį žadina įkyrus skambutis. Pro miegus jis pasiekia savo „Krištolo Gaublį" ir su juo numuša nekenčiamą telefoną. Kitame aktorius Andy Garcia negali patekti į namus, todėl išsitraukia savą „Krištolinį Gaublį" iš dėžės ir jo pagalba nukerta lauko durų spyną.
Danny De Vitto ir Andy Garcia abu yra apdovanoti šiais prizais, todėl sutiko nusifilmuoti festivalio reklamose. Šiemet „Krištolo Gaublį" už nuopelnus kinui gavo australų žvaigždė Raselas Krou.
Karlovi Varų miestas, seniau vadintas Karlsbadu, yra vienas gražiausių pasaulyje. Jis žinomas dėl savo karštųjų versmių ir žmonės čia važiuoja gydytis, ilsėtis, naudotis spa paslaugomis. Miestas įsikūręs Ohržės ir Teplos upių santakoje. Jame daug gražių pakrančių, tiltelių ir įspūdingų pasivaikščiojimo vietų. Čia smagu keliauti senamiesčio gatvėmis, gėrėtis spalvingais pastatais, nusipirkti suvenyrų ir skanumynų.
Žmonės iš viso pasaulio į Karlovi Varus susirenka pažiūrėti geriausių pasaulio filmų. Laisvalaikiu parkuose klauso džiazo muzikos, geria čekišką alų arba garsų vietinį Becherovka likerį.
Labai daug žmonių plūsta į „Horizontų" programą, kurioje rodomi geriausi praėjusių metų pasaulio filmai. Iš Berlyno, Venecijos, Kanų ir kitų renginių repertuaro. Labai daug jaunimo. Studentai ir net moksleiviai skuba pamatyti gerą kiną. Jiems festivalis yra liberalus. Nusipirkti bilietus sunku, bet įmanoma. Festivalio zonoje visai nematau policijos, kurios gausu Venecijoj ir Kanuose. Prie pat centrinių salių Thermal viešbutyje galima važinėti su riedlentėm, vaikščioti su šunimis. Festivalį drąsiai galima pavadinti poilsiniu. Kino įžymybės pasipuošia kostiumais ir vakarinėmis suknelėmis, bet žiūrovų aprangos kodai pernelyg nejaudina.
Šiandien mačiau, kaip kino festivalį aplankė Čekijos prezidentas Petras Pavelas. Jis buvo su džinsais ir vienspalviais marškiniais. Jo apsauginiai vilkėjo griežtus kostiumus.
Skirtingai nuo kitų pasaulio festivalių čia neįvesta bilietų rezervacija internetu. Žurnalistams yra rengiami spaudos seansai, bet jų tragiškai mažai. Bilietų į juos nereikia, ateini tiesiog su akreditacija. Bėda, kad tokių peržiūrų vos keletas per dieną ir ne į pačius geriausius filmus. Sėdėjau nuobodžiame filme, girdėjau kolegų dūsavimus: „Atėjom, nes daugiau nieko gero kol kas nėra. "
Šedevrų čia neteko pamatyti, bet gerų filmų yra pasirinkimas. Tik į juos labai sunku patekti. Reikia ateiti į kasas su akreditacija, pasiimti bilietus. O jų dažniausiai nėra. Kam reikėjo sudaryti tokį dirbtinį deficitą, nežinau. Užtenka tiesiog daugiau spaudos seansų.
Raudoni kambariai
Visai netikėtai gavau bilietus į Kanados trilerį „Raudoni kambariai". Taip vadinamos pogrindinės svetainės juodame internete, kuriose rodomi filmai su įstatymiškai draudžiamu turiniu. Serijinis žudikas ten talpina klipus, kaip jis mirtinai nukankina paaugles mergaites. Maniaką pagauna ir teisia. Teismo salę užpildo ne tik aukų artimieji, bet ir smalsuoliai. Jų tarpe interneto modelė Kelly-Anne ir naivuolė Klementina. Vaizdo klipuose žudikas buvo su kauke, todėl pagautą įtariamą nelengva nuteisti. Žiūrovui paliekama daug įdomumo ir žanrų įvairovės. Teismo drama aiškinasi, kaltinamasis žudė ar ne. Nusikaltimo analizė traukia skaitytojų ir TV žiūrovų dėmesį. Iš kruvinų įvykių naudos ir dėmesio gauna TV laidų plepėtojai ir visokiausi influenceriai. Kelly-Anne įsitraukia į žioplių žaidimus ir neaišku dėl ko. Nori suprasti tiesą ar gėrisi šiurpiom sensacijom. Kodėl žmones taip traukia šiurpūs nusikaltimai, maniakai? Į šiuos klausimus atsakantis stilingas ir įtemptas trileris balansuoja tarp patrauklaus žanro ir arthauzinio kino.
„Raudoni
kambariai" surinko pilnas sales. Kaip ir pranašavo, juokavo filmo
režisierius iš prancūziškai kalbančios Kanados Paskalis Plante.
Visai kitoks pagrindiniame konkurse buvo iraniečio Babak Jalali JAV sukurtas filmas „Fremontas". Juodai balta drama apie emigrantę iš Afganistano, kuri dirbo vertėja amerikiečių kariams. Priversta emigruoti į JAV, ji bando organizuoti asmeninį gyvenimą. Uždarbiauja fabrike, nemiega naktimis, vaikšto pas psichiatrą. Pagal anonsą turėji būti nuobodus realizmas, bet pasirodė labai poetiškas, stilingas filmas apie mažus žmones. Jeigu kas pasakytų, kad tai yra nespalvotas suomio Akio Kaurismakio filmas-patikėčiau. Šis filmas jau buvo šiemet rodytas nepriklausomo JAV kino festivalyje Sandense.
Lygiai taip pat ten buvo rodytas lietuvių režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni". Angliškas jo pavadinimas „Slow". Marija sukūrė gerą šiuolaikinę melodramą. Šio žanro man Lietuvoje trūksta. Pasirodo, kad ne tik man vienam. Filmą gerai įvertino Amerikoje, Sandenso festivalyje jis laimėjo prizą už režisūrą. Europos žiūrovai Karlovi Varų festivalyje irgi lietuvišką filmą pasitiko teigiamai. Į Marijos filmą buvo didelis ažiotažas. Visi bilietai išparduoti į visus seansus. Vos patekau į jį su spaudos akreditacija aukšto balkono kamputyje senoviniame miesto teatre.
Vieną valandą ir 48 minutes du aktoriai šiame filme aiškinasi savo santykius. Vyras ir moteris. Pagalbinių kino atrakcionų stiliui tik du: Vyrukas Dovydas verčia gestų kalbą negirdintiems. Jinai-Elena- yra šokėja. Gestų kalba ir šokis labai pagyvina vizualią pasakojimo išraišką, suteikia daug prasmių.
Vistiek filmą tenka vadinti aktoriniu. Dovydas ir Elena patinka vienas kitam, bet vyrukas yra aseksualus . Nejaučia seksualinio potraukio. Mažiausias vaidybos falšas leistų žiūrovams prunkšti nuo tokių temų ir viską paverstų juokais, tačiau to neįvyksta ir stebuklingu būdu, mes tikime pagrindinių herojų pastangomis kurti bendrą gyvenimą ir intymumą be to, ką vadiname esminiu instinktu.
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai-Kęstutis Cicėnas ir Greta Grinevičiūtė yra nauji veidai dideliam kinui. Visą filmą jie atrodo absoliučiai tikri. Tame yra didelis režisierės nuopelnas. Sunku spėti, kiek reikėjo pastangų, išgaunant apgaulingą paprastumą ekrane.
Marijos Kavtaradze naujas filmas Lietuvoje pasirodys rudenį. Karlovi Varuose kiti lietuviai irgi įsiminė žiūrovams.
Naujai atrastas talentas Rinaldas Tomaševičius parodė savo trumpą filmą „-15" specialioje kino studentų programoje. Režisierė ir scenaristė Eglė Vertelytė gavo piniginį 5000 eurų prizą už vystomą projektą „Gardutė". Sakoma, kad tai bus kulinarinė komedija apie lietuvišką maistą ir cepelinus. Filmą prodiusuoja Lukas Trimonis. Iki šiol mes Eglę labiausiai žinome dėl jos filmo „Stebuklas" apie verslą besivystančioje Lietuvoje.
Taigi, Lietuvai
Karlovi Varų kino festivalis buvo sėkmingas. Žymiai labiau, negu patiems
čekams, kurie skundžiasi scenaristų stoka.
Škotų kilmės aktorius Evanas MakGregoras atvyko į antrą festivalio pusę atsiimti Garbės „Krištolinio Gaublio"00. Tokio pat už nuopelnus kinui, kokį jau gavo šiemet Raselas Krou. Labiausiai Evanas MakGregoras mums žinomas dėl chuliganiško Danny Boyle filmo „Transpoiting". Lietuvoje verčiamu „Traukinių žymėjimas". Mylime jį už naują „Žvaigždžių karų" versiją, už vaidmenis ispanų katastrofų dramoje „Neįmanoma", miuzikle „Mulenružas", Romano Polanskio trileryje „Vaiduoklis rašytojas". Evanas MakGregoras Čekijos žiūrovams pasirodė su solidžiais vešliais ūsais, kurie labiau tinka solidžiam žmogui, o ne Edinburgo chuliganui. Jam jau virš 50.