Dar praėjusiais metais Šėtos miestelio seniūnija užkalė čia esančios žydų sinagogos langus, išvežė šiukšles, šiek tiek sutvirtino sienas, tačiau daugiau jokių rimtesnių darbų nebuvo numačiusi, nes patys žydai bei turistai čia – tik trumpam užsukantys svečiai. Tačiau štai visai neseniai sinagoga tapo kur kas patrauklesnis praeivių akiai, kai šio pastato antro aukšto langai buvo uždengti istorinėmis nuotraukomis, kuriose atsispindi senosios Šėtos vaizdai prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo.

Simbolinė suma

„Nuotraukomis uždengti devyni antrojo aukšto fasadinės pastato pusės langai. Kadangi žydų sinagogos remontui iš savivaldybės 2019 metų biudžeto buvo skirta tik vienas tūkstantis eurų, pasitarę su seniūnijos darbuotojais nusprendėme lėšas panaudoti tikslingai – būtent sinagogos pastato apipavidalinimui“, – sako Šėtos seniūnijos seniūnas Ričardas Boreiša.

Jo teigimu, žinant, kiek kainavo Kėdainiuose, Smilgos gatvėje, esančios žydų sinagogos rekonstrukcijos darbai, Šėtos miestelyje esančiai žydų sinagogos remonto darbams skirtos lėšos – simbolinės.

Lėšos panaudotos tikslingai

„Būtų naivu tikėtis atlikti kažkokius pastato remonto ar rekonstrukcijos darbus už tokią pinigų sumą. Istorines nuotraukas pagamino UAB „Iškabų cechas“, buvo pasirinktos kokybiškos medžiagos, atsparios išoriniam aplinkos poveikiui, kad nuotraukos po metų ar dvejų nenubluktų.

Nuotraukas pakabinome savo jėgomis, didelis dėkui Kėdainių miesto seniūnui A. Krivičiui už paskolintą autobokštelį“, – teigia R. Boreiša.

Projektas kainavo 986 eurus. Langų išmatavimai 1,15x1,75 cm. Vieno kvadratinio metro kaina su PVM siekia per 50 eurų.

Seniūno teigimu, skirtų lėšų užteko tik antro aukšto langams uždengti. Likusių pastato langų uždengimas būtų įmanomas, jei tam būtų skirta papildomų lėšų.

Istoriškai svarbus ir šiandien

Šalia žydų sinagogos taip pat pastatyta informacinė lentelė, kurioje pateikta pastato istorija.

Joje rašoma, kad nuo XVIII a. vidurio žydai sudarė miestelio gyventojų daugumą, 1766 m. jiems suteikta privilegija statytis sinagogą. 1878 m. gaisras sunaikino sinagogą ir Bedmirašą (mokymo namus). 1893 m. architektas Nikolajus Andrejevas parengė naujos sinagogos, kurioje galėjo būti sutalpintas ir Bedmirašas, projektą. Pagal jį, pastatas turėjo būti stačiakampio plano, sudarytas iš dviejų nelygių dalių: 2 a. vakarų pusėje su moterų dalimi 1 a. ir maldos salės rytinėje dalyje. Įgyvendinant šį projektą, išliko tik struktūra – sinagogos dydis ir dekoras pakeisti.

Pastatas nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą – įgriuvo stogas, išgriautas vakarinės dalies centras. Rekonstrukcijos metu ši sinagogos dalis pertvarkyta į du korpusus – 1 a. atsirado dvi atskiros moterų patalpos. Naciams užėmus Šėtą, miestelio žydai suvaryti į Kėdainių getą ir 1941 m. rugpjūčio 28 d. nužudyti Daukšių kaime kartu su Žeimių bei Kėdainių žydais. Be bendruomenės likęs sinagogos pastatas pritaikytas Šėtos vidurinei mokyklai – pakeistas planavimas, sujungti vakarinės dalies korpusai. 1979 m. pastate pradėjo veikti mokyklos bendrabutis.

Žydų sinagogos svarbą liudija ir tai, kad iki šių dienų Šėtoje yra mažai išlikusių senųjų anuo metu gausios miestelio žydų bendruomenės pastatų. Nors ir smarkiai rekonstruotas, šis maldos namų pastatas stovi iki mūsų dienų.

Judita GAIŽIUVIENĖ