– Anūkę Auksę auginu nuo mažų dienų. Buvau jos laikinoji globėja, o nuo 2015-ųjų tapau nuolatine, – Daniūnuose gyvenanti Janina atskleidžia, kad taip susiklostė dukters likimas, jog jos mergytė nuo mažumės vis daugiau laiko praleisdavo čia, pas senelius.

Dabar šešiolikmetė Auksė – Pabiržės pagrindinės mokyklos dešimtokė. Mergaitė gerai mokosi, turi sportinių pasiekimų – žaidžia tinklinį, futbolą, o daugiausia apdovanojimų už bėgimą. 

Tačiau Daniūnuose su seneliais ir jų neįgaliu sūnumi Auksė gyvena daugiau nei prieš pusantro šimto metų statytame mediniame name, kurio viduje verkiant reikėjo remonto. 

Anūkę globojanti močiutė Janina kilusi iš Raseinių krašto: 

– O Anykščių rajone sodininkystės ir bitininkystės mokykloje išmokau genėti vaismedžius ir pagal paskyrimą 1976-aisiais atvažiavau į „Naradavos“ sodus. Daniūnuose šiame name gavau du kambarius. 

Čia Janina susipažino su Naradavoje traktorininku dirbusiu Juozu, kilusiu iš gretimo Juodžionių kaimo. 

– Užauginom septynis vaikus. Sūnus – pats vyriausias, o vėliau gimė šešios dukros. Jau turim keturis anūkus, tačiau Auksė man – kaip aštuntas vaikas, – su Janina suskaičiuojam, kad tarp jaunėlės dukters ir anūkės – vos dešimties metų skirtumas. – Mažutė Auksė mane mama ir vadino. Dar kaip kulverstukas ėjo, griuvo… 

Kadaise dviejuose kambariuose ir virtuvėje glaudėsi devynių žmonių šeima.

– Likom keturi – mes su vyru, neįgalumą turintis sūnus ir anūkė. Su Aukse nakvojam vienam kambary, o kitame – vyrai. Šią pusę namo esam išsipirkę. Dokumentuose įrašyta, kad jis statytas 1860 metais. Kitoje namo pusėje gyvena močiutė. Kaimynai nuo seno. Čia buvo įsikūrę soduose dirbę žmonės, – prisimena Janina. 

Kaip anūkės globėja ji bendrauja su Pasvalio socialinių paslaugų centro Globos padalinio darbuotojomis. 

Globos centro vadovė Asta Bučinskienė prisiminė, kaip pernai jai paskambino Janina ir abi tarėsi, kad globojamai anūkei Auksei reikėtų jaukesnės namų aplinkos, kad ir pačiai būtų smagiau grįžti, ir draugų pasikviesti. 

– Pagalbos kreipėmės į organizaciją „Gelbėkit vaikus“, kuri pritarė ir sutiko finansuoti Auksės ir jos močiutės kambario remontą, – pasakoja Asta Bučinskienė. – Atvykę Krinčino seniūnas su seniūnijos darbininku apskaičiavo sąmatą. Suremontuotos lubos, sienos, pakeistos grindys. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ taip pat nupirko baldų. Be to, visame bute buvo pakeista elektros instaliacija, už kurią iš dalies sumokėjo patys savininkai, o daugiau – rajono Savivaldybė. 

Taigi rugsėjo pradžioje visi darbai buvo baigti ir Auksė iš mokyklos grįžta į savo jaukų kambarį. 

Daniūnai jau pačiame mūsų rajono paribyje. Čia pat, už Tatulos – Biržų žemės. Auksei nuo Juodeišių stotelės iki namų – apie kilometrą. Sportiška mergaitė grįžti neužtrunka nė dešimties minučių. O iki Pabiržės ir Raubonių – maždaug po septynis kilometrus. 

Be Auksės, Daniūnuose daugiau mokinių nėra. Šiame kaime apskritai vos keliolika gyventojų. Nors dar prieš pusšimtį metų sodžiuje galėjai sutikti gerokai per šimtą vietinių žmonių.

– Yra išlikę dvaro pastatų, parkas, – nuostabiame rudens spalvų gamtos prieglobstyje mosteli močiutė Janina. 

Beje, Daniūnų dvare gyveno ir 1907 metais mirė poetas Julius Anusavičius, parašęs ir kūrinį „Tatula miela“… 

Pastebėjome, kad Auksė taip pat pamėgusi gamtos grožį, auksinį rudenį. Tai išduoda jos romantiškos fotografijos. 

– Einame į mišką grybauti, uogauti. Prisirenkame mėlynių, aviečių, žemuogių, – močiutė atskleidžia ir praktinę gamtos naudą.

O Globos centro vadovė Asta Bučinskienė prisimena, kaip prieš praėjusias Kalėdas iš užsienio grįžęs geradarys dovanojo čekį apsipirkti prekybos centre: 

– Mes anonimiškai pasiūlėm kelias šeimas, papasakojom vaikų istorijas. Ir čekį dovanojęs žmogus pasirinko Auksę, kuri iš tiesų mėgsta puoštis, gražiai rengtis. Tad su močiute važiavo į Panevėžį apsipirkti… 

Ir vis dėlto globėjų trūksta. Jais gali būti ne jaunesni nei 21-erių ir ne vyresni nei 65 metų žmonės, išimtys daromos tik artimiems giminaičiams. Globėjai turi suteikti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.