Barzda – savotiška vyro vizitinė kortelė. Vieni ją augina dėl to, kad paslėptų randus ar veido formą, o kiti – dėl stiliaus, įsivaizduojamo „vyriškesnio“ įvaizdžio ar tiesiog dėl tingėjimo skustis. Apie barzdas, jų auginimą ir reikšmę pakalbėjome su rokiškėnais Giedriumi Kujeliu, Dominyku Mikalajūnu ir Giedriumi Kanopa, o apie jų priežiūrą – su profesionaliomis „barberėmis“ Viktorija Armonavičiene ir Renata Kiršule.

– Kada pirmą kartą užsiauginote barzdą? Kas paskatino tai padaryti?

Giedrius Kujelis: – Jau nepamenu, kada užsiauginau barzdą. Regis, kaip pradėjo želti, taip ir liko, o gal pradžioje ir skutau, norėdamas, kad taptų vešlesnė ir stipresnė, deja, tokia netapo. O kas paskatino? Niekada apie tai nesusimąsčiau. Gal tai, kad anuomet jaučiausi esąs metalistų subkultūros atstovas, nuo kokių 15 metų nekirpau plaukų, analogiškai atsitiko ir su barzda.

Dominykas: – Pirmą kartą barzdą užsiauginau 2016 m., besimokydamas universitete. Kodėl kilo tokia mintis, neatsimenu, galbūt norėjosi būti šiek tiek patrauklesniam, solidesniam. Žinoma, ginčytinas tas „patrauklumas“, bet ir tuo metu, ir dabar vyrai su barzdomis bent jau man taip atrodo.

Giedrius Kanopa: – Barzdą auginu maždaug metus. Jokios priežasties tam neturėjau, tiesiog nusprendžiau pabandyti. Galbūt iš dalies prie šio sprendimo prisidėjo ir nuolatinis veido kaukių dėvėjimas.

– Auginantieji barzdą turi odos problemų, esą  atsiranda bėrimų, niežėjimų ir pan. Ar susidūrėte su tuo?

Giedrius Kujelis: – Tai buvo seniai ir netiesa. Nesu jautraveidis, mažai dėmesio skiriu odos priežiūrai. Auginu a la „ožio barzdelę“, tad tenka skusti skruostus ir kaklą, dažnai vietoj skutimosi putų naudoju tiesiog muilą ir jokių problemų neturiu.

Dominykas: – Mažiau ar daugiau visi su tuo susiduria, ne išimtis ir aš. Dėl bėrimo nekreipiau dėmesio, kadangi ir taip turėjau odos problemų, tad barzda kaip tik paslėpė tuos bėrimus. Labiau erzino niežėjimas, tačiau tai tęsėsi tik keletą dienų, todėl neįžvelgiu problemos.

Giedrius Kanopa: – Pradžioje teko susidurti ir tik aplinkui ūsų sritį, bet greitai praėjo ir jokio diskomforto nebejaučiau.

– Kokias barzdos priežiūros priemonės naudojate? O gal užsukate pas barzdaskučius? Kokių nepatogumų barzda kelia?

Giedrius Kujelis: – Ilgą laiką jokių ypatingų, specialių priemonių nenaudojau, tik putos, losjonas po skutimosi, ir tiek. Viskas pasikeitė prieš metus, kai žmona dovanojo barzdos priežiūros rinkinį, kuriame buvo šampūnas, barzdos balzamas ir aliejus. Geras dalykas. Naudoju ir naudosiu ateityje. Pas barzdaskutį lankytis dar neteko, manau, labai jau menka ta mano barzda, kad gaišinšiau profesionalų laiką.

Dominykas: – Naudoju kaip ir galvos plaukams – šampūną bei kondicionierių. Renkuosi specialius barzdai, juk plaukas kitoks ir specialios priemonės tą plauką padaro švelnesnį, puresnį. Pas barzdaskutį lankausi retai, man patinka, kaip esu nukerpamas kirpykloje, į kurią užsuku jau daug metų. Su keletu „sunkumų“ teko susidurti. Būna gėda, kai kitas asmuo pastebi maisto likučių barzdoje, arba kai gaunu, kad barzdos plaukų matyti kriauklėje, ant stalo ar kur kitur. Bet kam gi nepasitaiko?

Giedrius Kanopa: – Barzdos priežiūrai aliejų ir šampūną. Bent kartą per mėnesį užsuku pas barzdaskutę. Nuostabi procedūra – valandai pabėgi nuo visų rūpesčių ir atsipalaiduoji. Su sunkumais dėl barzdos nesusiduriu, nebent valgant lieka kokio padažo…

– Barzda „padidina“ tris dalykus: amžių, socialinę padėtį ir agresyvumą. Tyrimas, kuriame dalyvavo moterys, atskleidė, kad vyrai su barzdomis joms atrodo vyresni ir aukštesnio socialinio statuso. Tame pačiame tyrime barzdoti vyrai atrodė kur kas agresyvesni nei švariai nusiskutę. Ar sutinkate?

Giedrius Kujelis: – Na, nežinau, ar verta vadovautis stereotipais. Vienas tokių – neva lietuviai nuo seno buvo gauruoti ir barzdoti. Juk dar pats Maironis apdainavo „barzdočius lietuvius dūmojant“. Tačiau istoriniai duomenys piešia visai kitokį lietuvių vaizdą.

Požiūris į žmogaus išvaizdą kinta laikui bėgant. Kiekviena epocha turi tam tikrų išvaizdos standartų ir nukrypimai nuo jų visuomenei atrodo nepriimtini. Pažiūrėję į XIX a. II pusės fotografijas, pamatytume, kad tuo metu dauguma vyrų buvo barzdoti, tarpukariu Lietuvoje vyrai lietuviai skutosi švariai, barzdas tuomet augino žydai ir sentikiai. Sovietmečiu dažnai barzda asocijavosi su netvarkingumu ar maištu, hipių subkultūra. Šiandien turime hipsterių subkultūros bangą ir savotišką barzdų renesansą. O dėl agresyvumo… Kai kam atrodo agresyvesni švariai galvas nusiskutę, treningus nešiojantys ir BMW važinėjantys vyrai. Kiek žmonių, tiek nuomonių, tad nebūtinai daugumos nuomonė yra teisinga.

Dominykas: – Sutinku dėl amžiaus ir agresyvumo, bet dėl socialinės padėties abejoju. Įspūdis priklauso ir nuo to, kokia barzda, kaip ji sutvarkyta. Taip, ji „sendina“. Tam mažai kas prieštarautų, bet šį minusą lengvai galima paversti pliusu – nusiskutęs kaipmat atjaunėtum. Agresyviau atrodo barzdoti vyrai nei švariai nusiskutę, bet čia svarbu ir barzdos forma, ilgis.

Giedrius Kanopa: – Manau, barzdoti atrodo vyresni ir agresyvesni, o statuso tai nepakeičia.

– Ar barzda – vyriškumo simbolis?

Giedrius Kujelis: – Dar antikos filosofas Aulus Geillus yra pasakęs: „Barba non facit philosophum.“ Šiuolaikiškais standartais tairiant, įvaizdis – dar ne viskas… Barzda tiesiog įvaizdžio dalis, vyriškumą liudija vyro poelgiai, ne išvaizda.

Dominykas: – Man barzda yra įvaizdžio detalė, bet prižiūrėta, tvarkinga. Ne visiems ji tinka, kaip ir tam tikros šukuosenos. Drįsčiau teigti, kad tai vyriškumo simbolis, nes net ir liaudės patarlėse sakoma, kad  „vyras be ūsų ir be barzdos nevertas nei vyžos senos“. Visgi to labai nesureikšminu, vienam galbūt svarbu charakterio bruožai, branda ar kūno sudėjimas. Kiekvienas vyriškumą supranta skirtingai.

Giedrius Kanopa: – Vyriškumą – tikrai ne barzda, o vyro poelgiai ir būdas. Barzda daugiau stiliaus detalė.

– Ar tarp Jūsų pažįstamų yra daug barzdočių? Kodėl pastaruoju metu auginti barzdą tapo populiaru?

Giedrius Kujelis: – Tarp pažįstamų yra nemažai auginančiųjų vešlias, ilgas XIX a. stiliaus barzdas. Šiandien yra barzdų atgimimo ir reabilitacijos laikmetis. Tą pastebi ir verslas, nes atsirado daugybė barzdos priežiūros priemonių, kirpėjai specializuojasi barzdaskučių srityje, duris atveria barbershopai.

Dominykas: – Tarp draugų barzdočių vos vienas, tačiau žiūrint plačiau akivaizdu, kad barzdų auginimas išpopuliarėjo ir tai nutiko prieš kokius penkerius metus.

Giedrius Kanopa: – Brolis auginą barzdą, turiu dar keletą barzdotų pažįstamų.

– Kasmet lapkričio mėnesį daugybė pasaulio vyrų pasiryžta nesiskusti ar kitaip neliesti savo barzdos bei ūsų ir taip prisidėti prie „No Shave November“, arba „Movember“, akcijos. Tai solidarumo akcija, kuria norima atkreipti dėmesį į ankstyvą vyrų mirštamumą, įvairias ligas, ypač – į prostatos vėžį. Ne veltui akcijos simboliu pasirinkta barzda ir ūsai – tai vyriškumo simbolis, kurio dauguma vėžiu sergančiųjų netenka. Šį mėnesį siūloma visus pinigus, kuriuos vyrai skiria barzdos priežiūrai, paaukoti su įvairiomis ligomis kovojantiems labdaros fondams. Ar girdėjote apie šią akciją? Ar prisidedate prie jos?

Giedrius Kujelis: – Taip, apie „Movember“ ir akciją žinau, tačiau neteko dalyvauti. Jei kas organizuotų kokį „barzdočių“ labdaros vakarą, mielai dalyvaučiau ir kitus barzdočius paraginčiau.

Dominykas: – Buvau girdėjęs, bet tik sulaukęs šio klausimo paaukojau vienai iš labdaros organizacijų. Kviečiu ir kitus barzdočius taip pasielgti.

Giedrius Kanopa: – Esu girdėjęs, bet labiau nesidomėjau.

Svarbu estetika ir tvarka

Kokia mūsų barzdočių situacija? Pakalbinome Rokiškyje dirbančias profesionalias „barberes“ – Viktoriją Armonavičienę ir Renatą Kiršulę.  

– Ar Rokiškyje yra daug barzdočių?

Viktorija: – Pakankamai daug. Padaugėjo klientų, kurie karantino metu užsiaugino barzdas ir nusprendė nebesiskusti. Barzdos ypač populiarėja tarp jaunų vyrų.

Renata: – Norėtųsi, kad Rokiškyje atsirastų dar daugiau barzdočių, nors gatvėje jų matyti nemažai. Per pastaruosius metus mano klientų būrys pagausėjo, o vasara buvo itin „derlinga“, nes į gimtinę grįžo emigrantų.

– Kokį barzdos stilių klientai renkasi?

Viktorija: – Deja, labai ilgų barzdų yra nedaug. Dominuoja vidutinio ilgio, populiarėja „penkių dienų barzdos“ , jos trumpos, lengvai prižiūrimos ir suteikia „kieto vyruko“ įvaizdį.

Renata: – Dažniausios „standartinės“, trumpos barzdos ir ūsai. Kai kurie iš smalsumo, o kai kurie paraginti pasirenka ilgesnę ar vidutinio ilgio barzdą. Siūlau eksperimentuoti, juk barzda auga. Svarbu, klientas atrodytų estetiškai, tvarkingai.

– Kokios svarbiausios taisyklės auginant barzdą? Ką rekomenduojate?

Viktorija: – Barzdos plaukai per dieną prikaupia daug dulkių, nešvarumų ir kvapų iš aplinkos. Barzdai reikalinga kasdienė priežiūra: plovimas šampūnu, aliejai arba balzamai pamaitinti plaukus nuo pačių šaknų, drėkinti, dėl to plaukas tampa paklusnesnis ir švelnesnis. Ilgesnėms barzdoms ir masyviems ūsams rekomenduojamos barzdos formavimo priemonės.

Renata: – Labai džiaugiuosi, kai klientas pasako, kad naudoja aliejuką ir šukas, vadinasi, jis rimtai žiūri į barzdos auginimą. Visgi dar turiu klientų, kurie nustemba išgirdę, kad reikalingos papildomos priemonės. Džiaugiuosi, kad vis daugiau vyrų žiūri į tai rimčiau ir domisi, kaip prižiūrėti barzdą. Būtina ją puoselėti, nuolat pakirpti, suformuoti, pasirūpinti švara, pamaitinti ir drėkinti… Nuolat tai kartoju savo barzdočiams.