Nuo šių metų liepos 1 d. SEB banko naująja vadove paskirta mūsų kraštietė, žinomų gargždiškų dukra Sonata GUTAUSKAITĖ-BUBNELIENĖ. „Naujas profesinis žingsnis mane labai įpareigoja ir aš jo imuosi su didžiule atsakomybe“, – teigia Sonata ir sutinka „Bangos“ skaitytojams papasakoti, kaip klostėsi jos karjera, koks buvo gimtojo miesto Gargždų ir tėvų, mokytojų indėlis į jos asmenybės formavimąsi.

Prioritetas mokslui – nuo mažens

– Augote daugeliui pažįstamų gargždiškių šeimoje. Jūsų tėtis – buvęs ilgametis bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas, mama Regina buvusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja, matematikos pedagogė. Kokia buvo Jūsų vaikystė, paauglystė, ar visada jautėte tėvų  diegiamą požiūrį, jog mokslas – prioritetas?

– Mano vaikystė buvo labai graži ir turininga. Augau šeimoje, kurioje mokslas, žinios, tobulėjimas buvo išties vertinamas. Mano tėvai, dirbantys švietimo srityje, nuo pat mažų dienų skiepijo man šias vertybes. Tėtis mano ugdymui skyrė labai daug laiko, lydėjo mane į skaitovų konkursus, teatro užsiėmimus, šokių ir dainų ansamblio „Minija“ repeticijas ir renginius, kur kai kuriuose būdavau ir renginių vedėja. Iš mamos gavau puikius tiksliųjų mokslų pagrindus. Jau būdama vaikas puikiai supratau, kad darbu, atkaklumu ir iniciatyva galima daug pasiekti. Buvau smalsus, veiklus, organizuotas, į įvairias veiklas įsitraukiantis vaikas, gerai mokiausi. Mėgdavau būti komandoje, bendradarbiauti su daug skirtingų žmonių.

– Apie kokią profesiją svajojote mokydamasi jau mokykloje, kur krypo Jūsų dėmesys?

– Mokyklos metais lietuvių kalbos mokytoja D. Daugėlienė man sakydavo, jog galiu būti gera advokatė, taip pat norėjau studijuoti anglų kalbą, tačiau anglų kalbos mokytoja L. Lomsargytė patarė, kad anglų kalba – ne profesija, verčiau mokytis, pavyzdžiui, ekonomikos. Manau, kad ji iš dalies ir nukreipė mano keliu.

Dar norėjau būti gide: vedžioti nepažįstamus žmones po įvairias pasaulio šalis ir pasakoti jų istoriją. Bendrąja prasme – dirbti su žmonėmis.

Banke atsidūrė gana atsitiktinai

– Geros matematinės žinios, analitinis požiūris – šios savybės ir lėmė Jūsų apsisprendimą vis tik pasirinkti bankininkystės kryptį?

– Banke atsidūriau gana atsitiktinai: man, kaip gerai besimokančiai studentei tuometinis Vilniaus bankas mokėjo stipendiją ir aš, jausdama tam tikrą atsakomybę ir įsipareigojimą, atėjau atlikti banke praktiką. Vėliau mokiausi užsienyje ir gavau iš banko skambutį bei buvau pakviesta laikinai padirbėti po studijų užsienyje. Atėjau į laikiną poziciją ir likau ilgam.

Kalbant apie mokymąsi, tikiu, kad tai nuolatinis procesas, tobulintis, plėsti savo žinias ir nuolat įgyti naujų įgūdžių labai svarbu visada. Todėl pati mokausi visą gyvenimą. Klaipėdos universitete studijavau ekonomiką ir rinkodaros vadybą, vėliau BMI institute baigiau verslo administravimo studijas. Esu baigusi lyderystės programą Wallenbergo institute, naujausios mano studijos – šį pavasarį baigta valdybos narių mokymo programa „Baltic Institute of Corporate Governance“.

Nuolatinio mokymosi kultūrai daug dėmesio skiriame ir banke – investuojame į darbuotojų ugdymą ir kuriame įvairias mokymosi programas, turime virtualų universitetą darbuotojams, kuriame galima studijuoti nuotoliniu būdu ir semtis žinių iš visame pasaulyje vertinamų lektorių bei specialistų (čia ir pati esu baigusi studijas apie skaitmeninius pokyčius IMD mokykloje), kviečiame dalyvauti talentų ir mentorystės programose, padirbėti kitame skyriuje ar padalinyje.

Per 22 metus – įvairiose pozicijose

– Anksčiau ėjote SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės pareigas, o nuo liepos 1 d. tapote naująja banko vadove. Toks buvo Jūsų tikslas ar tiesiog viskas susiklostė natūraliai? Kaip jaučiatės užėmusi tokią svarbią poziciją?

– SEB banke užaugau profesine prasme: pradėjau dirbti klientų aptarnavimo specialiste prieš 22 metus. Kilau karjeros laiptais nuosekliai, įgydama patirties visuose organizacijos lygmenyse ir įvairiose pozicijose – nuo jauno darbuotojo iki aukščiausio lygio vadovo.

Taigi jaučiuosi banke gerai, be to, turiu puikią komandą, kurią pažįstu ir kuri pažįsta mane, – tai suteikia vidinės ramybės bei pasitikėjimo. Kita vertus, kaip sakoma, jei eidamas į sceną aktorius nebesijaudina, reikia mesti aktorystę. Tai aš, žinoma, jaudinuosi šioje naujoje rolėje.

Sprendimą užimti SEB banko vadovės pareigas lėmė keli dalykai. Pirma – mūsų bankas vaidina ypač svarbų vaidmenį tiek visuomenės finansinei gerovei, tiek ir šalies ekonomikos augimo procese. Esame vienas iš didžiausių bankų šalyje, todėl man svarbu ir toliau išlaikyti lyderio pozicijas, ir matyti, koks stiprus katalizatorius galime būti šalies ekonomikoje. Pasakiau „Taip“ naujam iššūkiui, nes man patinka bankininkystė, tikiu, kad kartu su stipria komanda toliau stiprinsime banko vaidmenį Lietuvoje.

Antra – man svarbu turėti ilgalaikę banko viziją ir mes ją turime, t. y. teikti pasaulinio lygio paslaugas ir aptarnavimą savo klientams. Ja tikiu ir noriu ją įgyvendinti. Šiai vizijai pasiekti kartu su SEB Baltijos šalių tarnybos vadovais kūrėme strategiją, kurią ir ketinu įgyvendinti.

Trečia, galvoju, kad pokyčiai gali suteikti naujas galimybes visiems. Naujas galimybes bankui, naujas galimybes darbuotojams – įgyvendinti savo idėjas, daryti prasmingus darbus, tobulėti, mokytis. Taip pat ir naujas galimybes klientams.

Lyderystę galima išugdyti

–Viešumoje buvote pristatyta kaip vadovė, turinti stiprias lyderės savybes ir atkaklumo priimant bei diegiant inovatyvius sprendimus, išskiriamas ir Jūsų gebėjimas greitai reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas. Jūsų nuomone, šios savybės įgimtos ar išsiugdytos? Ko reikia, siekiant tapti lyderiu?

– Manau, kad nuoseklus darbas, užsispyrimas, smalsumas, nuolatinis noras keistis ir mokytis padeda išsiugdyti daugelį lyderiams reikalingų savybių.

Per savo karjerą banke, esu susiformavusi kelis lyderystės ir darbo principus, kuriais vadovaujuosi.

Pirmoji – imtis iniciatyvos ir nebijoti prisiimti naujų užduočių, nebijoti pokyčių. Gal pradžioje nauji iššūkiai ar užduotys baugina, bet paskui, kai susikuri planą, svarbu pasitikėti savimi ir komanda, ir geriausia vertinti naują užduotį kaip naują galimybę.

Antroji – komandą reikia formuoti pagal stipriąsias žmonių savybes, ir komanda turi būti įvairiapusiška, tikiu įvairovės teikiamomis stiprybėmis komandai.

Trečia – svarbus nuoseklumas tiek veiksmuose ir veikloje, tiek ir karjeroje. Nereikia blaškytis ir lengvai pasiduoti pagundoms ką nors išbandyti naujo, reikia kiekvienam keliauti savo keliu.

Manau, kad visas šias savybes galima išugdyti. Taip pat lyderis man yra tas žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi ir kuris myli kitus žmones, kuriam svarbu, kaip jie jaučiasi. Manau, kad šią savybę kiekvienam lyderiui labai svarbu turėti.

– Jūsų pareigos labai atsakingos, reikalaujančios daug laiko, dėmesio. Kaip sekasi karjerą derinti su šeimyniniu gyvenimu?

– Derinsiu darbą ir asmeninį gyvenimą, kaip ir anksčiau tai dariau. Kiekvienas darbuotojas, nepriklausomai nuo pozicijos, turi mokėti organizuoti savo gyvenimą ir savo darbo dieną.

Aš esu pakankamai organizuota, man reguliarūs ritualai padeda susitvarkyti ir su darbų gausa, ir su svarbiomis naujomis užduotimis. Kita vertus, į besikeičiančias aplinkybes žiūriu ramiai ir nepergyvenu, jei sugriūna dienotvarkė.

Ryšys su seneliais – glaudus

– Kaip pailsite po darbo dienos, kokie Jūsų pomėgiai?

– Laisvalaikį skiriu pirmiausia šeimai ir sau, kad atgaučiau jėgas: sportuoju, dažniausiai reguliariai darau jogą, o savaitgaliais išeinu pasivaikščioti ilgesnėmis distancijomis su šiaurietiškomis lazdomis.

Dažniausiai laisvalaikį leidžiame su šeima keliaudami, žaisdami, eksperimentuodami, sportuodami kartu, ir tai man suteikia naujos energijos.

– Koks Jūsų ryšys su tėvais, ar dažnai apsilankote gimtuosiuose Gargžduose?

– Mano ir tėvų, mano dukrų ir senelių ryšys labai glaudus, su jais palaikome nuolatinį ryšį – kasdien bent trumpai pasikalbame, aptariame šeimos reikalus, anūkių pasiekimus ir atradimus, šalies aktualijas.

Senelius Gargžduose stengiamės aplankyti visuomet, kai tik leidžia galimybės. Į gimtąjį Gargždų miestą man visada smagu sugrįžti ir matyti, kaip miestas keičiasi, gražėja, atsiranda naujų laisvalaikio leidimo vietų: žaidimo aikštelių, dviračių, bėgimo takų. Žinoma, kaip ir visiems teko atsisakyti vizitų karantinų metu, tačiau ir tada stengiamės, kad dukros palaikytų glaudų ryšį su seneliais – tam šiais laikais yra daugybė skaitmeninių priemonių, tad ir aš pati, ir dukros su seneliais daug bendravo per „FaceTime“, telefonu.

Dabar, vasarą, stengiamės atsigriebti už visą tą laiką, kai dėl pandemijos negalėjome matytis gyvai. Be to, Gargždai netoli nuo jūros, kurią labai mėgstame, tad tai dar viena proga ten užsukti dažniau.

Be to, seneliai mūsų šeimai yra didžiuliai pagalbininkai ir nepamainomas ramstis, jie mums padeda kasdienybėje, suteikia stiprybės, palaiko. Dėl to galiu daugiau savęs skirti darbui.

Atostogauti taip pat mėgstame kartu – kaip didelė itališka šeima, kai prisijungia ir mano sesers šeima. Tik šiemet tokios atostogos buvo kiek trumpesnės nei įprastai.

Agnė ADOMAITĖ