Turbūt koks mėnuo praėjo nuo mano paskutinio posto. Pasižiūriu šįryt - ojergutėliau, taip. Lyyygiaiiii mėnuo!

Tądien dar čiuožiau su pačiužomis gulbių ežerą ir griuvau. Ir nieko nebeparašiau ištisą mėnesį.Ką tik iš senovės prisiminiau vieną kultinę frazę iš filmo "Teatras", kur sena aktorė mokė jauną: "Nedaryk pauzės, o jeigu padarei, tai tęsk, tęsk, kol gali..."

Filmas buvo rusiškas... Būtų įdomu atrasti...O šįryt jau galiu ir net noriu rašyti... Nors niekam neturėčiau aiškintis, bet gal noriu papasakoti, kas buvo nutikę. Gal ne man vienai taip.Tiesiog norėjau sužinoti atsakymą, kaip turiu elgtis ir apskritai, kokia čia mano nuomonė vienais ar kitais OPIAIS klausimais, ir apskritai, ar BŪTINAI turiu ją išsakyti, gal NEGRAŽU tylėti, nes negi rašysi apie pavasario SAULUTĘ ir ŽIBUTES, kai tokie REIKALAI...

Turiu omeny, kad ir kaip stengiuosi gyventi savo autentišką gyvenimą, vistiek mane veikia tie visuotinių vakcinacijų, Stambulo konvencijų, žiniasklaidos "vienapusiškumo", naujosios politikos, KUNIGŲ pasisakymų ir tęsinių, lietuvių susikaldymo, net susipjudymo, savicenzūros (o taip, savicenzūros, nes nebegali pliaukšti bele ką, nerizikuodamas susipykti su draugais ar būti išdraugintas personų, kurias šiaip gerbi?) ir kt. reikalai...

Tai va. Mėnesį dariau savo darbus (daug dirbau, daug multitaskinau, daug visko buvau prisiplanavusi, gal net per daug, gerokai per daug) ir tylėjau, iš esmės, laukiau, kol susivoksiu.Kartais taip sėdžiu penkiolika minučių ir tyliu, laukiu atsakymo...Sulaukiau...Sunku patikėti, bet atėjo toks aiškus atsakymas: ŽIURSTELIS.

Arba dar toks žodis iš kažkur iškilo KVARTŪKĖLIS (net buvau pamiršusi, kad tokį žinau).Tiesiog KLINKT per sekundę ir atsirado kažkokia TVARKA ir KRYPTIS.Sakyčiau, labai biurgeriškas, siauras požiūris, tiesiog užėjo pasiutęs noras "užsirišti žiurstelį" ir pasirūpinti paprastai dalykėliais:nusivalyti langus, pagaliau neskubant pradėti gaminti šventinius pietus (nes šiaip tai nėr kada), vėl pradėti rašyti savo dienoraštį (privatų visiškai), ko gero jau gal net kokių sėklų nusipirkti, ir visai nesijaudint, net jei pasaulis eina velniop... Ne pirmas ir ne paskutinis kartas...Ir niekam, netgi sau nieko nebeįrodinėti...Palengvėjo...BET...Nieku gyvu čia ne visuomeninis atsakymas.

Tiesiog supratau, kad man dabar ŽIURSTELIO sezonas, MAN.Kitai moteriai gal kaip tik bus laikas nusirišti žiurstą ir eit, net nežinau, į POLITIKĄ, VERSLĄ ar KŪRYBĄ, ar IŠ NAMŲ...O kitai moteriai gal niekada net nekyla tokie klausimai, ir palaimintos tosios...

Bet jei kyla (nes daug mano pažįstamų draugių tai kyla), šis postas iš esmės apie tai, kad reikia atrasti savo SEZONĄ... O tam kartais reikia pabūti tyloje...Man vadinasi prasidėjo ŽIURSTELIO SEZONAS...Ir, regis, bus labai įdomu...KAŽKAIP TAIP BUS:)))O jums koks dabar sezonas?

Nijolės Koskienės veidaknygės įrašas