Vasara yra metas, skirtas mėgautis gaiviais valgiais. Juk visiškai nesinori karštą vasaros dieną prisivalgyti karštų ir riebių patiekalų, daug labiau traukia lengvas ir gaivus augalinis maistas. Tam pritaria ir kraštietė kalbininkė Rūta ŠVEDIENĖ, laimėjusi savivaldybės skelbto Agurkų dienos gardžiausio recepto konkursą. Šią vasarą Rūta paskelbė būtent agurkų vasara. Jos gaminimo planuose – dar nebandyti agurkiniai ledai ir šerbetas, o jau gamintais valgių su agurkais receptais moteris noriais dalinasi ir kviečia juos išbandyti.

Augalinis maistas – pats gražiausias

Rubrikos „Gaminame su“ pašnekovė Rūta teigia, jog sudalyvauti gardžiausio recepto konkurse ją paskatino visuomeniškumas ir potraukis augaliniam maistui.

„Mėgstu gaminti valgyti, o ypač augalinį maistą.

Man toks maistas atrodo pats gražiausias, spalvotas, gyvas, tikras, pilnas vitaminų, mineralinių medžiagų bei energijos.

Šiaip aš esu visavalgė, bet augalinis maistas, patiekalai iš jo man yra įdomiausi ir gražiausi, tad juos labiausiai vertinu ir stengiuosi tokį maistą ruošti. Tad ir konkurse nusprendžiau dalyvauti ekspromtu nutarus, kad bus smagu ir lengva bei įdomu.

Esu gan visuomeniškas žmogus, tad jei kažkas organizuojama, kas man prie širdies, tai kodėl gi ne?“ – pasakoja Rūta.

Gaminti valgį – malonumas

Moteris tikina, kad nors valgio gaminimas daugeliui moterų atrodo kaip pareiga, jai tai – daugiausia malonumas. Kodėl?

„Kai gamini valgyti, galvoji apie savo mylimus žmones, kad bus skanu ir tai sukels gerų emocijų. Žmogus bus pavalgęs ir pamalonintas, nusiraminęs.

Imi produktus, ypač jei jie natūralūs, ir jauti malonumą.

Kvepia raikoma duona, matai ryžių balsvumą, jų faktūrą, kabini medų, jauti saldumą ir matai permatomą geltoną spalvą, pjaustai sūrį, džiaugiesi jo tvirtumu.

O ką jau kalbėti apie vaisius, uogas, daržoves. Spalvos, skoniai, aromatai! Čia ištisas pasaulis!

Juk kai gamini, gali kurti, sugalvoti, improvizuoti“, – priežastimis, kodėl malonu gaminti, dalinasi Rūta.

Susidomėjimas maisto gaminimu skatina domėtis ir viskuo plačiau

„Nei mano mama, nei močiutė nemėgo ruošti maisto.

Mama buvo lankiusi kursus. Anksčiau tai, regis, jaunoms panelėms būdavo privaloma.

Buvo jos užrašų sąsiuvinis, nedaug ten to teksto, receptų mažai, bet aš, maža mergaitė, uoliai skaičiau ir bandžiau daryti.

Namuose buvo dar pora virimo, kepimo knygų, tai jas vartydavau ir pagal tuos receptus darydavau.

Iš pradžių viską tiksliai pagal tai, kaip užrašyta, o paskui jau ėmiau pati improvizuoti, prigalvoti, daryti pagal nujautimą iš akies“, – apie savo gaminimo pradžią atvirauja pašnekovė.

Išbandžiusi mamos užrašytus receptus ir jau pagavusi įkvėpimą gaminti, Rūta ėmė domėtis įvairiomis virtuvėmis.

Grįžusi iš atostogų Turkijoje moteris nusipirko turkiško maisto knygą ir mokėsi pagal ją daryti turkišką maistą, o neseniai perskaičiusi Liudvikos Didžiulienės knygą „Lietuvos gaspadinė“, užsidegė išbandyti ten surašytus receptus.

Pašnekovės teigimu, gaminimas plečia akiratį. Kodėl?

„Susidomėjimas valgio gaminimu kartu paskatina pasidomėti viskuo plačiau. Jei turkiškas maistas, tai ir Turkijos istorija. Jei Didžiulienės knyga, tai ir jos asmenybė bei gyvenimas“, – teigia Rūta.

Išskirtinis maistas gaminamas su užsidegimu, galvojant apie mylimus žmones

„Geras, gražiai pateiktas maistas, manau, lengvai prieinamas ir tai mūsų kasdienybė.

Mano maistas išskirtinis tik tuo, kad gamintas su užsidegimu, noru ir galvojant apie tuos žmones, kuriems darau, jaučiant jiems gerus jausmus“, – pasakoja pašnekovė.

Rūta priduria, kad norint gaminti išskirtinį maistą ir tapti puikiu šefu savo šeimai ir artimiesiems, reikia turėti įgimtą polinkį į maisto gaminimą, mokytis iš knygų ir kitų žmonių bei mylėti žmones, kuriems gamini.

Valgiai su agurkais

Rūta su „Rinkos aikštės“ skaitytojais noriai dalinasi savo mėgstamiausių valgių su agurkais receptais.

Šeivamedžių ir agurkų želė„Kai žydėjo šeivamedžiai, išsiviriau šeivamedžių sirupo.

Reikia užpilti žiedus vandeniu, palaikyti kelias valandas, tada tą gelsvą skystį nupilti.

Kad pagaminti litrą skysčio, reikia pilti kilogramą cukraus ir laikyti juo užpiltus žiedus beveik valandą. Tada įspausti kelių citrinų sulčių.

Tas šeivamedžių sirupas ir naudojamas gaminti želę.

Kai želė ima stingti, reikia įmaišyti tarkuotų agurkų ir šeivamedžių žiedų. Tai bus gelsva želė. Jei norim žalios, tai, pavyzdžiui, galima nusipirkti kivių sausos želės pakelį ir pasidaryti kivių želės su šeivamedžių žiedais ir tarkuotų agurkų gabaliukais. Bus kitas variantas.

Reiktų žiūrėti, kad agurkų skonis derėtų prie sirupo, vaisių ar uogų.

Nemanau, kad tiktų agurkai su juodaisiais serbentais ar trešnėmis, nors...

Tiesiog reikia pabandyti pažaisti ir paeksperimentuoti.

Bandymas sudėti į vieną šeivamedžius, kivius, agurkus, citrinas labai pasiteisino: ir skanu, ir gražu.

Beje, šeivamedžiai pas mus nepelnytai užmiršti. O štai Švedijoje pilna jų sirupų ir gėrimų visokių.

Ši šeivamedžių ir agurkų želė labai tiko su agurkiniais „Grėjaus namo“ ledais ir su tešloje mirkytais ir aliejuje gruzdintais šeivamedžių žiedais. Išėjo labai geras desertas, kurį pavadinau „Agurkinis šeivamedžių žydėjimas“, – patarimais dalinasi pašnekovė.

Presuoti agurkai„Presuoti agurkai švediškai vadinami „pressgurka“ ir ruošiami taip: agurkus supjaustome plonomis riekelėmis, pabarstome druska, paslegiame.

Po valandos nupilame skystį ir agurkus užpilame gan saldžiu marinatu, kurio proporcijos tokios: 100 ml vandens, 2 valgomieji šaukštai acto, 2 valgomieji šaukštai cukraus, įmesti baltųjų pipirų ar garstyčių grūdelių, dėti petražolių ar krapų“, – atskleidžia receptą Rūta ir priduria, kad Švedijoje agurkus taip ruošia dažna šeimininkė.