Ne kartą teko važiuoti per Kielių kaimą. Į akis vis krisdavo pirmoji Alyvų gatvės sodyba. Labai rūpėjo sužinoti, kas gyvena taip gražiai prižiūrimoje sodyboje, ypač viliojo prie įvažiavimo į kiemą stovinčios patrankos. Tačiau vis nesisekė susitikti su šeimininkais – aš pas juos, o jie kažkur kitur – namai užrakinti. Galų gale šeštadienį pagavau šeimininkus, tačiau trukdo bulviakasis. Mano laimei, kasamoji sugedo ir visi kasėjai buvo namie. Mane pasitiko sodybos šeimininkė Natalija Dambrauskienė.
Norėjau suderinti laiką, kada galėčiau susitikti ir pasikalbėti netrukdydama darbų, tačiau Natalija sutiko čia ir dabar pabendrauti. „Technika sugedo, kol ją pataisys – užtruks, kasim kitą dieną. Suspėsim“, – visai ramiai į nepadarytus darbus reagavo Natalija. Įsitaisiusios jaukioje pavėsinėje, pasikalbėjome apie padarytus ir daryti numatomus darbus, apie ūkį, laisvalaikį, pomėgius.
Sodybos akcentas – patrankos
Lengvai bendraujanti ponia Natalija papasakojo, kad jaunystėje buvo tvirtai nusprendusi niekada kaime negyventi. O atsitiko atvirkščiai – į Kielius iš Širvintų persikėlė prieš dvidešimt aštuonerius metus. Čia gyventi jauku ir gera. Apie gyvenimą mieste net pagalvoti nenori. Kaime yra daug erdvės, didelis kiemas, šiltais vasaros vakarais gali grožėtis dangumi, klausyti lakštingalos trelių. Kieme gali tvarkytis kaip patinka. „O kas mieste? Dviejų kambarių bute ankšta“, – šypsosi kieliške tapusi buvusi širvintiškė. O vyras Algirdas augo šiuose namuose, čia jo pirmoji Kielių pradinė mokykla, kurioje dirbo jo pirmieji mokytojai Anzelma ir Napoleonas Pažūsiai.
Mieli prisiminimai persekiojo Algirdą – traukė gimtinė. Tad prikalbinęs žmoną Nataliją su mažąja Aiste, sugrįžo į gimtuosius namus. Čia ėmėsi ūkininkauti. Be tiesioginio darbo, namuose laukė žemės ūkis. Kartu su vyru ūkyje sukosi ir žmona. Tvarte kriuksėjo kiaulės, mūkė karvės, kudakavo vištos. O dabar? „Dabar tuščia, – šypsosi Natalija. – Nebelaikome karvių, karvė savęs neišlaiko. Dabar turime tik dvi jaunas ožkytes. Atsirado daugiau laisvo laiko, tai ištaikę, bent trumpam su Algirdu nuvykome prie jūros. Aišku, yra dar daug planų, kuriuos noriu padaryti, tačiau ne viskas iš karto. Kaip sakoma: visų pinigų neuždirbsi ir visų darbų nenudirbsi. Viskam savas laikas“.
Dabar, kai namuose apsigyveno po penkerių metų iš užsienio sugrįžusi duktė Aistė su vyru ir vaikučiais, bus daugiau laiko? „Daugiau… – vėl juokiasi Natalija, – anūkai didžiausi „padėjėjai“, tik spėk vykdyti keturmečio Arono ir greit švęsiančios antrąjį gimtadienį Urtės pageidavimus. Žinoma, dabar dalį namų ruošos darbų padaro Aistė, bet ir ji užimta, po darbo „Entafarmoje“, kurioje abi dirbame, jai dar reikia sėsti prie kompiuterio – grįžusi iš Anglijos, ėmėsi studijų.
Ne tik duktė su vyru gyveno ir dirbo užsienyje – ponia Natalija irgi ragavo užsienietiškos duonos. Teko Sardinijoj, Anglijoj, Šveicarijoj padirbėti namų tvarkytoja. Tačiau, anot Aistės: „Kiek galima būti ne savame krašte“. Dabar abi šeimos gyvena Kieliuose, sutartinai tvarkosi namuose.
Ponia Natalija dėkinga savo tėvams, kad teisingai užaugino ir išauklėjo ja su seserimi: „Niekada su seserimi nesipykstame, visada abi galime pasitarti, pasiguosti, pasikalbėti. Ko daugiau norėti?“ Kaip gali ponia Natalija nesugyventi su seserimi, jei iki šiol bendrauja su buvusia klasioke, dabar jau seniai gyvenančia Kaune? Natalijos draugė, kažkada buvusi alioniškė, atvažiavo padėti kasti bulvių.
Jei bulvių kasti negalima, draugė surado darbo šiltnamyje. „Alina dažnai atvažiuoja pas mus. Jei mūsų nėra namie, pasideda daiktus ir visada ką nors veikia sodyboje. Ji mums sava ir visada laukiama“, – šiltai žiūrėdama į draugę kalba ponia Natalija. Šiltnamyje dirbanti Alina skynė paskutinius pomidorus, o Natalija pasidžiaugė pirmąkart pasodintais baklažanais, kurie gausiai užderėjo. Ukrainoje gyvenanti Natalijos teta išmokė, kaip pagaminti baklažanų užkandėlę.
Skonis nuostabus (pati ragavau), o ponia Natalija pasidalijo receptu: „Baklažaną reikia supjaustyti plonomis riekelėmis ir 15 min. pamerkti į pasūdytą vandenį. Po to, išėmus iš vandens, riekeles nusausinti ir tiesiog vos pakepti ant sausos keptuvės. Įdarui sutarkuokite olandišką sūrį, sumaišykite su majonezu, česnaku. Visa tai uždėti ant baklažano skiltelės su skiltele mažo pomidoriuko. Tada apvyniokite visą įdarą baklažanu ir pakepkite vieną minutę.“
Patikėkite, skonis nepakartojamas. Rekomenduoju ir pavydžiu Algirdui, turinčiam tokią darbštuolę kulinarę žmoną. Tačiau Algirdas irgi ne pėsčias. Namo fasado apdaila, išpjaustyti kraigo papuošimai su vėjarode ragana, sūpynės – tai Algirdo darbas. Prie sodybos stovinčios patrankos irgi Algirdo kūryba. Tiesa, nagingas ir žentas – vaikams žaidimų komplektas – tai jau jo rankų darbas.
Supratau, jog ne veltui labai norėjau susipažinti su gražios sodybos šeimininkais Natalija ir Algirdu Dambrauskais. Darbšti, draugiška, kūrybinga, grožį mėgstanti ir jį puoselėjanti šeima. Belieka palinkėti Dambrauskų ir Asteikų šeimai įgyvendinti visus numatytus darbus, puošiant ir puoselėjant sodybą Kieliuose.