Pranašesnis už karvės pieną

„Virš penkiasdešimt metų auginu ožkas, parduodu ožkų pieną ir gaminu iš jo sūrį. Taip pat mėgstu sau pasigaminti sviesto. Jau nuo nepamenamų laikų dalyvauju mugėse, sūrio šventėse. Šis ūkis man ir pragyvenimo šaltinis, ir tiesiog mylima veikla“, – pasakojo Ksaverija.

„Karvės pieno nevartoju, mėgstu jį „klijais“ vadinti. Darant sūrį ar dar kaip kitaip karvės pieną apdorojant susidaro daug gleivių, kas nėra gerai. Karvės piene yra labai daug kazeino, kuris gali kelti alergiją žmogui, tuo tarpu ožkos pienas jo turi itin mažai. Man ožkos pienas yra daug priimtinesnis ir jau daug kur įrodyta, kad jis yra sveikesnis“, – aiškino barklainietė.

Ūkininkė sako, kad ožkos pienas – tai jos sveiko gyvenimo paslaptis.

„Man jau tuoj 73 metai, o dar nesu per gyvenimą gėrusi jokių antibiotikų, rimtų vaistų. Manau, ožkyčių pienas ir, žinoma, aktyvus judėjimas aplink savo ūkį man tą ir nulėmė“, – įsitikinusi Ksaverija.

„Ožkos piene yra labai daug niacino ir tiamino, kurie stiprina žmogaus sveikatą, prisideda prie įvairių žaizdų ir negalavimų gydymo. Tik tam, kad šitos savybės išliktų, negalima pieno kaitinti virš 47 laipsnių“, – patarė ūkininkė.

Taip pat K. Dobrovolskienė ožkų pieną rekomenduoja kūdikiams ir vaikams.

„Ožkos pienas pagal sudėtį yra artimiausias motinos pienui. Pamenu, kai pažįstamų vaikas taip priprato prie šito pieno, kad kartą paragavęs karvės pieno net pasiskundė mamai, jog kažkas su tuo pienu negerai“, – prisiminė ir pasijuokė Ksaverija.

Nuotykiai iš Ramygalos šventės

Tradicinėje Ramygalos ožkų šventėje Ksaverijos išrinktos ožkos laimėjo triskart, tačiau šiais metais nepavyko pakartoti laimėjimo.

„Išsirinkau ožką, papuošiau ją, Nastia pavadinau. Ir tikrai protingas gyvuliukas, moka ir per lanką pašokinėti, ir daug ką padaryti, tik baikštoka mano Nastia. Tad šios šventės metu ją ir garsiai grojantis orkestras, ir šuniukai išgąsdino bei nepavyko taip gražiai pasirodyti. Gal kitais metais Nastia, o gal kita ožkytė drąsesnė bus“, – su viltinga šypsena kalbėjo Ksaverija.

„Atsimenu, kaip mano ožkytės išdidžiai apeidavo ratą, karūna pasipuošdavo. Žiūrėdavo su pasitenkinimu, dėmesio daug gavusios. Kaip ir mes, ožkos mėgsta dėmesį“, – juokavo K. Dobrovolskienė.

Ūkis naujoje sodyboje

Prieš maždaug dvidešimt metų Ksaverija įsigijo sodybą Barklainiuose.

„Kai čia atsikraustėm, tik du krūmai tebuvo. Pasodinau medelių, augalų bei, žinoma, toliau auginau ožkas. Toliau gaminau sūrį, pieną naudojau. Žodžiu, šitoje sodybėlėje nepamiršau tradicijų ir apsiėmiau toliau auginti šitas gražuoles“, – pasakojo barklainietė.

Ksaverijos sodyboje galima sutikti ne tik būrį ožkų, du meilius šuniukus, bet ir vištas, pamatyti įvairių augalėlių.

„Ožkos parūpina man pieno, vištos – kiaušinių. Taip pat retkarčiais pasidarau pienių ar uogų vyno. Prisiskinu keletą kibirų žiedų ir jau galiu pasidaryti pienių vyno ilgam laikui. Taip pat mėgstu pasidaryti vyno iš mėlynių – prisirenku jų miške, kiek išeina, ir galiu pasidaryti tikrai gardaus gėrimo. Kai gamta duoda, galima ir naudotis. Žinoma, svarbiausia tokiais dalykais nepiktnaudžiauti“, – įspėjo Ksaverija atsisveikindama su šypsena.