Teisininkė, mediatorė, teisinės kontoros Gargžduose įkūrėja Andželika ŠAKINIENĖ neišbarstė brangaus močiutės palikimo: vaikystėje jos išmokyta žoliauti šiuos įgūdžius Andželika dabar pritaiko laisvalaikiu kurdama natūralius produktus – hidrolatus, distiliuodama įvairių augalų vandenis, kurie naudojami kūno drėkinimui. Teisininkė sako, jog taip atpalaiduoja smegenis kaupdama jėgas kitai darbo savaitei, o svarbiausia – ekologiškomis, tvariomis dovanėlėmis pradžiugina savo draugus ir artimuosius.

– Kada pradėjote draugauti su vaistingaisiais augalais?

– Bičiulystė su žolelėmis – mano močiutės Anos nuopelnas. Švenčionių rajone ji visą gyvenimą buvo puiki žolininkė. Nuo mažumės ji mane augino, mokė, kokias, kada vaistažoles rinkti, kaip jas džiovinti. Senelis kluone buvo padaręs specialią džiovyklą: vėdinimo stelažus. Abi rytais su dviračiais važiuodavome žoliauti. Tai buvo ir praktika, ir nuostabūs potyriai gamtoje. Dalį surinktų žolelių pasilikdavome namuose savo reikmėms, o kitas veždavome supirkimui į Švenčionių vaistažolių fabriką. Per vasarą tai būdavo mano nuolatinis užsiėmimas, o iš fabriko esu ne kartą gavusi padėkų, diplomų už daugiausia surinktų vaistažolių. Gaudavome netgi užmokestį, tai irgi skatino.

Vėliau įprotis rinkti žoleles išliko, dabar perku tik juodąją arbatą. Namuose geriame pačių surinktų vaistažolių arbatas. Savo sodyboje auginu vaistingąsias žoleles ir pati: levandas, ramunėles, medetkas, šalaviją, bijūnus, labai mėgstu rožes, jų turiu daug, o visa kita susirenku iš laukų, miškų, pajūrio. Tai – dobilus, lubinus, kraujažoles, erškėtrožių žiedlapius, šermukšnius ir t. t. Nė viena žolė nėra surinkta iš pakelės. Nė viena.

– Kas įkvėpė domėtis natūraliais produktais, namuose daryti hidrolatus?

– Hidrolatais susidomėjau prieš maždaug ketverius metus skatinama minties, o kaip, be arbatų, dar galėčiau panaudoti savo surinktus ar išaugintus augalus? Tuomet prasidėjo mada visokių kaitinimų, alembikų (varinis distiliavimo aparatas). Žodžiu, susigundžiau. Esu savamokslė hidrolatų gamintoja namuose, nes žinių ieškojau knygose, internete, „Youtube“ įrašuose. Apie metus praktikavausi – dariau hidrolatus tik sau. Man sekėsi, tad vėliau mano gaminius su malonumu išbandė artimieji ir draugės.

– Kaip susikūrėte netgi savo produktų ženklą „Andaodour“, dizainą?

– Iš pradžių mano hidrolatų pakuotės, etiketės buvo tik tokios paprastutės, kad žinočiau, koks tai hidrolatas, kada pagamintas. Jo galiojimas yra tik vieni metai, nes tai natūralus produktas, kurį reikia laikyti vėsioje, ne saulėtoje vietoje, tamsioje taroje. Vienąkart draugei į Platelius, kur ji turi išpuoselėtą sodybą, nuvežiau savo padarytų hidrolatų. Ji yra vilnietė, kūrybiška asmenybė, tikra estetė. Draugė akcentavo, kad hidrolatai yra vertingas produktas, o vertingi produktai turi turėti ir gražią pakuotę. Be to, tokį brangų daiktą esą negalima bet kaip ir bet kam švaistyti, jį reikia dovanoti atsakingai arba atsakingai už jį ir atlygį pasiimti.

Beje, šiais metais buvau minėtos draugės mokytoja, kaip gaminti hidrolatus, kaip džiuginti save ir savo artimuosius. Į jos patarimą visgi įsiklausiau, pradėjau ieškoti gražios pakuotės, galvoti, koks galėtų būti prekės ženklas, koks logotipas, koks dizainas. Į šį procesą įsijungė daug draugų, pažįstamų su pasiūlymais, rekomendacijomis. Tai štai šiandien galiu pristatyti savo kuriamų natūralių produktų odai ženklą „Andaodour“. Ką tai reiškia? Anda – tai pirmosios mano vardo raidės ir kitų dviejų raidžių trumpinys. Odour – prancūziškai reiškia kvapas. Įdomu tai, kad šią žodžių samplaiką išvertus iš prancūzų kalbos gaunama tokia reikšmė: pajausk kvapą. Jokios aktyvios prekybos nevykdau, yra sukurtas internetinis ir feisbuko edukaciniai puslapiai. Draugai, bičiuliai, norintys gražios, tvarios dovanos, žino, kur tai gali rasti.

– Kuo yra ypatingi hidrolatai, kaip juos pasirinkti?

– Kiekvienas hidrolatas turi savotišką kvapą, žiūrint, iš kokio žolyno padarytas. Darau 15 rūšių. Man labiausiai patinka liepų žiedų, erškėtrožių ir rožių bei levandų. Liepų žiedų hidrolatas kvepia medumi, labai gaivus, primena šiltą vasaros vakarą; erškėtrožės, rožės – šios gėlės man labai prie širdies, jų žiedlapiai ilgai išlaiko kvapą, juose esantis eterinis aliejus suteikia elastingumo. Levandų hidrolatu man patinka pasipurkšti išėjus iš pirties, išsimaudžius – veikia raminančiai, dvelkia švara, gaiva, galima purkšti ir patalynę, ir kambarį, ir drabužius. Kieno oda pleiskanojanti, kankina žvynelinė, labai tinka šalavijo ir beržų pumpurų hidrolatas, jei odos kapiliarai paviršiuje, ji su raudoniu – tai rekomenduojama naudoti raudonųjų dobiliukų hidrolatą.

Plaukų priežiūrai šviesiaplaukėms rekomenduočiau ramunėlių, kurių derlių savo sodyboje nuimu du kartus, hidrolatą. Dilgėlė labiau tinka tamsiaplaukėms, tačiau reikia žinoti, kad dilgėlė turi savotišką kvapą.

– Lietuviai šaltuoju metų laiku stengiasi keliauti, atostogauti šiltuose kraštuose. Kaip išsaugoti gyvybingą odą karštyje?

– Į šiltus kraštus tinka bet koks hidrolatas, nes jis drėkina ir gaivina odą, o dar teigiamai veikia ir susikaupę eterinių aliejų lašiukai. Kadangi hidrolatą gaminant yra distiliuojamas augalas, tai nėra arbata, ne užpilas. Tai – garų lašiukai, kurie laša labai minimaliai atitinkamai pagal alembiko kiekį, pavyzdžiui, jei jis 3–5 litrų, tai prisilašinti distiliuoto augalų vandens 1 litrą užtrunka 4 valandas. Tai yra kaip alchemija. Negali atsitraukti nuo aparato, procesą reikia nuolat stebėti. Jei tai darai atsainiai, lašiukai sudega ir hidrolatą gali pilti lauk. Hidrolato buteliuką prieš naudojimą rekomenduojama gerai suplakti, kad pasiskirstytų eterinio aliejaus riebaliukas ir hidrolato vanduo.

– Kaip dera hidrolatai ir teisė?

– Hidrolatai – tai mano pomėgis ir mano atsipalaidavimas nuo teisinio darbo. Teisinis darbas yra sunkus ir sudėtingas, pirmiausia tu dar turi būti psichologas, išklausyti ir įsiklausyti į kliento problemą, o tik po to patarti teisiniais klausimais. Norėdamas išvėdinti smegenis kitai darbo savaitei turi kažkur išeiti pasivaikščioti, suleisti rankas į žemę, išsimagnetinti užsiimdamas mėgstama veikla.

Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ