Esi užsiminusi, kad bijai greičio. Ir štai tau, kad nori: lenktynės! Kodėl nusprendei jose dalyvauti?

Lenktynės Palangoje vyks 2022 metais. Tad dabar vyksta atrankiniai etapai. Atrankoje man pasiūlė dalyvauti Palangos žiedinių lenktynių organizatorius Stasys Tarailė. Su juo susipažinome baziniame kario kurse. Pagalvojau, o kodėl ne? Ir užsiregistravau. Šiuo metu vyksta atrankos etapai. Išlaikiau testą, kuriame reikėjo atsakyti į klausimus apie lenktynes, lenktynininkus, tuomet važiavimo su simuliatoriumi testą. Praėjusią savaitę – ir mechanikos testą. Buvo žiauriai įdomu. Per penkias minutes reikėjo pakeisti automobilio ratus, per 15 minučių – stabdžių kaladėles, patikrinti automobilio skysčius. Su kolege susisukome greičiau. Ratus pakeitėme per 3 minutes, kaladėles – per 10 minučių. Toliau vyks pasiruošimas, kurio rezultatai parodys, kurios komandos merginos dalyvaus lenktynėse, o kurios užims mechaniko pozicijas. Liepos 17 dieną laukia vairavimo testas.

Ar daug konkurenčių reikės nugalėti ir kiek merginų sudarys komandą?

Komandą sudarys 4 vairuotojos ir 6 mechanikės. Jau nemažai merginų atkrito. Merginų konkurentėmis pavadinti negalėčiau, nes visos labai draugiškos. Sudarysime merginų karių komandą. Iš Biržų aš viena. Esu nusiteikusi mechanikauti. Po mokyklos baigimo buvo minčių stoti į automechaniką.

Savo automobilį remontuoji pati?

Taip. Neseniai savo automobilį nugruntavau ir perdažiau. Ankstesniam automobiliui suremontavau generatorių. Man patinka su draugais darbuotis garaže.

Bet vis dėlto studijuoti pasirinkai slaugą?

Neseniai radau savo vaikystės piešinį, kuriame piešiau svajonių profesiją. Jame nupiešiau, kaip remontuoju automobilį. Piešinys mane nustebino. Po dešimtos klasės buvo kilusi mintis stoti į Biržų technologijų ir verslo mokymo centrą ir kartu įgyti mechanikės profesiją. Bet persigalvojau. Užtai dabar su kolege iš Pasvalio, su kuria ruošiamės dalyvauti lenktynėse, vis važiuojam į Vaškus į garažą. Mums net kirba tokia mintis po mokslų įkurti moterų autoservisą! Baigusi mokyklą, svarsčiau eiti 9 mėnesiams į kariuomenę. Tačiau nutariau pabandyti dar vieną dalyką, kurį mėgstu – studijuoti slaugą, įgyti slaugytojos profesiją. Mano mama slaugytoja. Gydytojos profesiją atmečiau, nes savimi nepasitikėjau. Pavyko sujungti tris tikslus, kuriuos turėjau nuo vaikystės: kariuomenę, slaugą ir automobilius. Studijuodama slaugą, galiu būti ir kare savanore, o vakarais – į garažą!

Kaip atėjai į kariuomenę?

Šaule tapau būdama aštuoniolikos, po dvejų metų atėjau į Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Biržų karių savanorių kuopa – man tarsi šeima. [caption id="attachment_106879" align="alignnone" width="682"] Karių pratybose.
Asmeninio albumo nuotr.[/caption]

Kariuomenėje reikia gero fizinio pasiruošimo, stiprios valios. Kas tau sunkiausia?

Niekada nesijaučiau labai stipri. Žinau vieną taisyklę: dirbti reikia ne sunkiai, bet protingai. Sunkumas priklauso nuo motyvacijos. Kai esi motyvuotas, sunku nebus.

Kas tave motyvuoja?

Baimė? Bijai, kol nepabandai. Labai bijojau skrist lėktuvu. Į lėktuvą lipau drebančiomis kojomis, net kalbėt negalėjau. Bet pabandžiau ir vėl skrisčiau. Labai bijau greičio. Per pasiruošimo lenktynėms vieną iš etapų baikeris pasiūlė pavėžint motociklu. Taip įsikabinau jam į šonus! Tik paskui pasisakiau, kad labai bijau greičio.

Pratybų metu tenka nakvoti miške. Ir per audrą, ir per liūtį, ir per šaltį. Ar tuomet nekirba mintis, ką aš čia darau?

Tai yra pats įdomumas! Baziniame kario kurse teko nakvoti miške, kai buvo labai šalta. Sulindome su kita mergina į vieną miegmaišį, žiūrim į dangų ir galvojam – kaip nuostabu... Tikiu, kad artėjant pensijai atsibos nakvoti miške. Man patinka nauji iššūkiai, nemėgstu monotonijos.

Kas jaunus žmones skatina eiti į kariuomenę: patriotizmas, nuoširdi meilė tėvynei, o gal jaunatviškas maksimalizmas?

Į kariuomenę atėjau vedama vienos minties: kad sugebėčiau apginti savo šeimą, jei kiltų pavojus mūsų šaliai. Patriotizmas labai stipriai buvo akcentuojamas ir tuomet, kai mokiausi mokykloje. Renginiai, šaulių treniruotės labai įkvėpė. Baziniame kario kurse save įtikinėjau, kad reikia stiprėti, tobulėti, kad pavojaus akivaizdoje ne aš už savo šeimos, o mano šeima už manęs galėtų slėptis. Mūsų kuopoje labai nuostabūs žmonės, iš kurių sulaukiu labai didelio palaikymo, žinių.

Kurią mokyklą baigei?

Baigiau „Saulės“ gimnaziją, nes mano laida buvo pirmoji, kuri „Aušroje“ galėjo baigti tik 10 klasių.

Kokia disciplina mokykloje buvo mėgstamiausia?

Biologija buvo įdomiausia, labiausiai pykausi su matematika. Stengiausi mokytis viską. Jei kažko siekiu – tai ir per ašaras pasiekiu. „Aušroje“ mokiausi labai gerais pažymiais, bet ir gimnazijoje vidurkis buvo devyni. Daug ką darydavau iš idėjos. Kartą, einančią iš mokyklos, mane sustabdė treneris ir sako: „Važiuojam už valandos į varžybas“. Sakau, gerai. Ir išvažiavom. Parsivežiau medalį. Laimėjau antrąją vietą šuolio į tolį rungtyje. Būčiau ėjusi nors minute vėliau, nebūčiau gavusi medalio!

Mėgai sportuoti?

Mokykloje lankiau lengvąją atletiką, gatvės šokius, o pradinėse klasėse – ir tautinius šokius. Studijuodama buvau sugalvojusi lankyti kovas ringe arba boksą. Bet vaikinai nesutiko su manim kovoti, o merginų grupė nesusidarė. Paskui pati pagalvojau, kad gal ir į gerą. Nes vis tiek kada nors norėsiu turėti šeimą, būti švelnia ir moteriška.

Visi tavo pomėgiai labiau vyriški, nei moteriški. Ar turi moteriškų?

Anksčiau labai patiko siuvinėti, dainavau, kurį laiką giedojau bažnyčios chore. Patinka daryti grožio procedūras draugėms: lakuoti nagus geliniu laku, daryti šukuosenas.

Mama neprieštaravo tavo nuolatiniams ieškojimams?

Mama laikė mane ant trumpo pavadžio. Labai dėl to pykdavau, o dabar dėkinga.

Už pusmečio baigsi slaugos studijas Kauno kolegijoje. Kas toliau?

Baigusi mokslus, planuoju dvejus ar trejus metus padirbėti greitosios pagalbos skyriuje, nes šis darbas labai įdomus. Ligoninės skyriuje padirbėti suspėsiu, kai būsiu vyresnė ir norėsiu ramesnio darbo. Greitosios pagalbos skyriuje įtvirtinsiu savo žinias, o tuomet galėsiu tobulintis karo medicinoje.

Ar planuoji grįžti į Biržus?

Taip. Nenorėčiau pereiti tarnauti į kitą kuopą. Čia mano širdis. Jei ne kuopa, nežinočiau, ką veikti savo gyvenime, kuo prasmingu užsiimti savaitgaliais. Jau dabar vedu medicinos užsiėmimus kariams, šauliams. Štai kitą savaitę išvykstame su kariais į Panevėžį, kur vyksta pasiruošimas misijai. Ten pasisemsiu žinių. Labai norėčiau ir pati išvykti į misiją. Tai būtų dar vienas savęs išbandymas.

Niekada nekilo noras emigruoti?

Nematau tikslo gyventi užsienyje. Jei emigruočiau, kartu su manimi turėtų vykti ir šeima, užsienyje turėtų būti ir mano kuopa. Viskas, kas man patinka, yra čia. Užsidirbti pinigų taip pat galima čia.

Ar turi mėgstamą vietą Biržuose?

Namai. Labai patinka būti namie. turiu tris šunis: Boną, Ankį ir Lolą. Bona – mano sargybinė. Kai išvažiuoju, nieko neįleidžia į mano kambarį. Lola – antidepresantas.Taip pat mėgstama vieta Biržų giria. Pamenu, kaip į pirmas pratybas kuopoje vykau vos nuėmus langetes nuo abiejų kojų (susižeidžiau baziniame kario kurse). Išėjome į mišką ir visos problemos tarsi dingo. Kai nori, viską gali padaryti ir pasiekti. Ačiū už pokalbį.