Jei kas nors išmeta į aplinką dešimtis tonų pavojingo kineskopinio stiklo, valdžia tik mąsliai filosofuoja. O štai jei paprastas ūkininkas savo sklype susitvarkė kūdrą – jį puolama „ėsti“ su pamišėlio entuziazmu.

Gyveno ūkininkas – atėjo aplinkosaugininkas

Aptariama situacija Pušalotų kaime, Giedraičių seniūnijoje, Molėtų rajone, susiklostė 2014 m. pabaigoje ir tęsiasi iki šiol. 2014 m. pabaigoje ūkininkas Alvydas Valančius nusprendė sutvarkyti jo žmonos sklype esantį vandens telkinį. Jis kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorių prašydamas leisti išvalyti sklype esančius melioracijos griovius. Prašymas buvo patenkintas ir A.Valančius pradėjo valymo darbus ir ... gavo per nagus.

Mat netrukus prisistatė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Molėtų rajono agentūros vyresnysis valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius Robertas Kuzma ir nurodė, kad A.Valančius padarė administracinį teisės pažeidimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą. Ūkininkas A.Valančius nesiginčijo, kad atliko vandens telkinio valymo darbus, tačiau nurodė, jog tam turėjo leidimą, be to, šis vandens telkinys nėra natūrali pelkė, todėl nėra pagrindo jo bausti pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį.

R.Kuzma, norėdamas surinkti įrodymų ir nubausti ūkininką A.Valančių pagal kitą ATPK 51¹³ straipsnio dalį (tam reikėjo įrodyti, kad vandens telkinio dumblo storis siekia 1 m), šį kartą atvyko, kad išmatuotų, ar esama 1 m dumblo sluoksnio. Išmatavęs vandens telkinį net keturiose skirtingose vietose, R.Kuzma nustatė, kad nė vienoje iš jų dumblo sluoksnio storis nesiekia 1 m. Taigi, pagrindo bausti pagal kitą ATPK 51¹³ straipsnio dalį neliko. Tačiau R.Kuzma neatlyžo. Dėl kažkokių priežasčių jam būtinai reikėjo kokiu nors būdu nustatyti, kad aptariamas vandens telkinys yra būtent natūrali pelkė. Negalėjo aplinkosaugininkas likti it musę kandęs...

Kadangi šis mėginimas nepavyko, R.Kuzma, nesitverdamas savame kailyje, kartu su Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros viršininku Rimu Veršeliu kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, kad šioji paaiškintų, ar vandens telkinys yra natūrali pelkė. Lietuvos geologijos tarnyba atsakė: „Taip, tai yra natūrali pelkė.“ Po tokio Lietuvos geologijos tarnybos atsakymo aplinkosaugininkai triumfavo – ūkininkui A.Valančiui buvo paskirta 216 eurų administracinė nuobauda. Jie nežinojo, kad ūkininkai kartais būna labai užsispyrę ir moka atskirti popierinę pelkę nuo tikrosios.

Pelkė ar ne pelkė?

Ūkininkas A.Valančius, sužinojęs apie tokią Lietuvos geologijos tarnybos išvadą, kreipėsi į tą pačią tarnybą, prašydamas pateikti duomenis, kuriais remiantis buvo nutarta, kad aptariamas vandens telkinys yra natūrali pelkė. Tai ypač nuostabu turint omenyje tai, kad Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje pateikiamame Lietuvos pelkių žemėlapyje šis vandens telkinys nepažymėtas kaip pelkė apskritai.

Lietuvos geologijos tarnyba pagalvojo ir atsakė, kad prie išvados, jog aptariamas vandens telkinys yra natūrali pelkė, buvo prieita pasižiūrėjus į 1960 m. (!) iš lėktuvo darytas nuotraukas. Papildomai valdininkai nurodė, kad ši pelkė buvo anksčiau nusausinta (!), t. y. jai buvo pritaikyta nenatūrali intervencija ir tokiu būdu ši neva natūrali pelkė tapo paprasta pieva. Vėliau dar vienu ir galutiniu raštu Lietuvos geologijos tarnyba prisipažino, kad iš tiesų nėra kompetentinga teikti išvadas dėl šio vandens telkinio natūralumo ar nenatūralumo, nes nė velnio apie tai nežino.

Atsižvelgdamas į šį nežinojimą, Utenos RAAD nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dokumentuose matyti, jog aptariamam vandens telkiniui taikomos pelkių ir šaltinynų apsaugos taisyklės, todėl traktuotina, kad aptariamas vandens telkinys yra natūrali pelkė. Tada ūkininkas A.Valančius kreipėsi ir į NŽT su paklausimu, ar tikrai aptariamas vandens telkinys yra natūrali pelkė. NŽT ištyrė aibę dokumentų ir matavimo duomenų (tarp jų ir to matavimo, kurį atliko R.Kuzma, ieškodamas preteksto pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą) ir nustatė, kad iš tiesų aptariamas vandens telkinys nėra natūrali pelkė. NŽT priėmė sprendimą, kad nėra pagrindo jam taikyti pelkių ir šaltinių apsaugos taisyklių. Šis sprendimas buvo įregistruotas Registrų centre ir šiuo metu galioja.

Skundiesi? Mokėsi dar daugiau

Apie tokį NŽT sprendimą ūkininkas A.Valančius netrukus informavo Utenos RAAD Molėtų rajono agentūros viršininką R.Veršelį ir R.Kuzmą. Nepaisydamas to (o gal kaip tik keršydamas už per intensyvias teisybės paieškas), netrukus Utenos RAAD pateikė ūkininkui A.Valančiui ieškinį dėl „kuklios“ 71 240,91 euro sumos, kuri mokėtina už neva aplinkai padarytą žalą.

Taip pat Utenos RAAD nusiuntė NŽT skundą, kurį pasirašė departamento direktorius Lauris Martišius (R.Veršelio ir R.Kuzmos viršininkas). Šiame skunde nurodyta, kad aptariamas vandens telkinys yra natūrali pelkė. Kaip vieną iš argumentų Utenos RAAD pateikė tai, kad R.Kuzmos atlikti matavimai yra negaliojantys, nes jie daryti neaprobuoto specialisto. Taigi, Utenos RAAD direktoriaus L.Martišiaus vertinimu, baudžiant žmogų ir siekiant iš jo prisiteisti 71 240,91 euro, neva negaliojančiais matavimais naudotis galima, o nustatant, kad vis dėlto nėra pagrindo bausti, jais naudotis jau negalima.

„Kaip čia išeina? Kai reikia – galioja, kai nereikia – nebe? Kad sumokėčiau tokią sumą, man reikia viską parduoti ir vis tiek neužteks. Gal išeiti į katorgą už tai, kad prižiūrėjau savo kūdrą, kad kažkas kažką paskundė ir jie surado prie ko prisikabinti?“ – stebėjosi A.Valančius.

„Tik dirbam savo darbą“

Tiek Utenos aplinkosaugininkų vadas R.Veršelis, tiek inspektorius R.Kuzma „Valstiečių laikraščiui“ dievagojosi specialiai ant ūkininko „neužsisėdę“. „Mes juk negalime nusisukti ir nueiti, nieko nedaryti. Tiesiog dirbame savo darbą. Jį patį kelis kartus kvietėme, kad jis irgi žinotų, ką mes darome“, – aiškino R.Kuzma.

Paklaustas, kodėl buvo vadovautasi 1960 m. nuotraukomis iš lėktuvo, R.Kuzma atsakė: „Nėra čia taip, kad mes vadovautumėmės senais duomenimis... Teismas juk buvo, ten mūsų poziciją irgi patvirtino. Dabar, atsiradus naujų aplinkybių, byla atnaujinta. Tai žiūrėsime, kaip viskas bus.“ Sakydamas tai, R.Kuzma pamiršo paminėti, kad Utenos RAAD skunde NŽT, kurį pasirašė jo darbuotojas L.Martišius, kaip esminis įrodymas buvo pateiktos pirminės Lietuvos geologijos tarnybos išvados, kad neva kūdra yra natūrali pelkė. Galutinė Lietuvos geologijos tarnybos išvada, kurioje ši ji pripažino, kad nėra kompetentinga pasisakyti šiais klausimais, prie skundo pridėta nebuvo ir apie tai buvo nutylėta. O kam? Taip patogiau.

„Valstiečių laikraščiui“ R.Kuzma pripažino, kad aršus tyrimas dėl kūdros tvarkymo ir 1960 m. kažkieno iš lėktuvo matytos pelkės paieškos buvo pradėtos sulaukus kelių telefoninių skambučių, kurių autorių jis nenurodė. Taigi, suveikė nūnai su pilietiškumu dažnai painiojamas kaimyno skundiko signalas. Tada gerai jaučiasi ir įskundėjas, ir signalą bei auką gavęs valdininkas. Žmogus yra – straipsnį (arba neegzistuojančią pelkę) ras.

Teisininko komentaras

Ūkininkui A.Valančiui atstovaujantis „ECOVIS ProventusLaw“ advokatų kontoros advokato padėjėjas Matas Balėnas patvirtino R.Kuzmos teiginį, kad visos šios istorijos pradžioje teismas iš tiesų patvirtino Utenos RAAD poziciją, tačiau tai padarė vadovaudamasis vieninteliu įrodymu – Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kad kūdrai taikytinos pelkių ir šaltinynų apsaugos taisyklės. M.Balėno teigimu, toks teismo vertinimas nieko nenustebino, nes, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Tačiau M.Balėnas „Valstiečių laikraščiui“ nurodė, kad taip ir buvo padaryta – šie Registrų centro nekilnojamojo turto išrašo duomenys buvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. „Tais reiškia, kad jie buvo neteisingi, o teisingi yra nauji duomenys, kurie patvirtina, kad A.Valančiaus sutuoktinės sklype esančiam vandens telkiniui netaikomos pelkių ir šaltinynų apsaugos taisyklės. Būtent dėl šios priežastiesatsirado pagrindas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą“, – sakė teisininkas.

M.Balėnas taip pat paneigė R.Kuzmos teiginį, kad ši byla jau yra atnaujinta. Anot jo, šiuo metu tik pradėtas tyrimas dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Baigus jas tirti, bus nuspręsta, atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ar ne, t.y. kol kas šios istorijos baigtis nėra aiški. Ūkininko likimas dėl kažkokio neįvardijamo skundo ir aplinkosaugininkų perteklinio uolumo pakibęs tarp dangaus ir žemės.

****

Vietoj epilogo

Kol kas niekas negali atsakyti į klausimą, kaip paprastam žmogui apsiginti nuo iškreiptai suvokto pilietiškumo ir valdininkų haliucinacijų. „Valstiečių laikraščio“ neseniai aprašytų dešimčių tonų dingstančių kanapių ir mėtomų taip pat dešimčių tonų pavojingų atliekų istorijų kontekste – „rimtas detektyvas“ ir ypač uolus valdininkijos puolimas. Sistemos pelkė. Tik ne ūkininko kūdroje, o valstybėje. Tad savo valdas tvarkykitės atsargiai, ponai. Nes ateis kokios nors „trečioko ministerijos“ mankurtai. O tada – pajusite kaip veikia biurokratijos sistema Lietuvoje.

TIK FAKTAI

Lietuvos pelkių ir durpynų žemėlapyje Durpynų klasės natūralios (nesausintos) pelkės, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha ir durpių gylis didesnis kaip 1 m, plotas žymimas violetine spalva.

Remiantis šiuo žemėlapiu, žemės sklype un. Nr. 4400-2011-0656, esančiame Molėtų r. sav., Giedraičių sen., Pušalotų k. teritorijoje, – violetine spalva nieko nepažymėta.

Šiame žemės sklype nei Molėtų r. savivaldybės teritorijų planavimo darbų bendrojo plano sprendiniuose, nei faktiškai – NĖRA šios specialiosios sąlygos nustatymui reikalingo objekto – Durpynų klasės natūralios (nesausintos) pelkės, kurios plotas (didesnis kaip 0,5 ha ir durpių gylis didesnis kaip 1m) būtų pažymėtas violetine spalva.