Europos Audito Rūmai šiais metais paskelbė dvi žemdirbiams aktualias specialiąsias ataskaitas: dėl augalų apsaugos produktų naudojimo rizikos mažinimo bei naujų vaizdo technologijų taikymo bendrosios žemės ūkio politikos stebėsenoje. Ataskaitose ne kartą minima Lietuva.

Vertino AAP naudojimo pažangą

Audito Rūmų specialiosios ataskaitos, skirtos augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo rizikos mažinimo pažangai, esmė pasakyta pačiame ataskaitos pavadinime – „Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas“.

Kas nulėmė būtent tokį verdiktą? Atsakymai dokumente. Visgi neskubėkime prie išvadų. Raktas į jas yra pateiktoje analizėje.

Audito ataskaitoje pažymima, kad laukuose purškiami pesticidai gali daryti neigiamą įtaką aplinkai: požeminio ir paviršinio vandens kokybei, dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei, ekosistemų ir žmonių sveikatai.

Europos auditorių komandos, kurioje buvo ir lietuvių, darbo tikslas buvo atskleisti, ar ES veiksmais pavyko sumažinti su AAP naudojimu susijusią riziką.

Siekdami įvertinti šalių narių pastangas, be kita ko, auditoriai su informaciniais vizitais aplankė skirtingose geografinėse zonose esančias valstybes – Prancūziją, Lietuvą ir Nyderlandus. Taip pat pagal šį kriterijų buvo peržiūrėti 18 valstybių narių nacionaliniai veiksmų planai (tarp jų Estijos, Lietuvos, Lenkijos), 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos, apklausti atsitiktine tvarka atrinkti ūkininkai.

Tausojanti – integruota kenkėjų kontrolė

Svarbia priemone siekiant tausaus AAP naudojimo laikoma integruota kenkėjų kontrolė (IKK). Tai koncepcija, atsiradusi XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Pagal ją pagrindinis dėmesys skiriamas kenkėjų antplūdžio prevencijai užtikrinti.

ES taisyklėse IKK apibrėžiama kaip aštuonių bendrųjų principų rinkinys – taikoma darni ūkininkavimo praktika (sėjomaina, atsparių veislių ir sėklų atranka, subalansuotas tręšimas, kalkinimas bei drėkinimas / drenažas ir pan.). Taip pat IKK apima kenkėjų stebėjimą ir pagrįstų ribinių verčių nustatymą – tai pagalba ūkininkui sprendžiant, kada būtina pasitelkti chemines kenkėjų kontrolės priemones. Taigi IKK yra racionalumu pagrįsta praktika, priemonė cheminiams AAP mažinti. Pastarieji pasitelkiami tik išnaudojus prevencinius, fizinius, biologinius ar kitus necheminius kenkėjų kontrolės metodus.

IKK principus, kaip įsitikino Europos auditoriai, ūkininkai išmano neblogai. Prie informuotumo didinimo, remiantis audito ataskaitoje pateikta informacija, gali prisidėti AAP etiketės. Šiuo aspektu paminėtas gerasis Lietuvos pavyzdys: kai kuriose etiketėse buvo nurodymai, kaip išvengti kenkėjų atsparumo aktualiam pesticidui.

Ataskaitoje pripažįstamos Europos Komisijos (EK) ir šalių narių pastangos. Dauguma valstybių narių (24) praėjusiais metais turėjo viešosiomis lėšomis finansuojamas kenkėjų ir ligų kontrolės prognozavimo, perspėjimo ir ankstyvosios diagnostikos sistemas. Vėlgi pateikiamas mūsų šalies pavyzdys – Lietuvoje sukurta interaktyvi IT sistema, kuria palaikoma IKK (integruota augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymo informacinė sistema IKMIS).

Per mažai paskatų ir duomenų

Europos auditoriai atkreipė dėmesį į kai kurias spragas: trūksta duomenų apie IKK taikymą, paskatų jas taikyti.

ES šalyse narėse, išskyrus kai kurias išimtis, AAP naudotojai nėra įpareigoti vesti apskaitos, iš kurios būtų aišku, ar augalų apsaugos priemonės taikomos sėkmingai ir kiek efektyvus yra kenkėjų stebėjimas (tokia išimtis yra Airija – čia profesionalūs naudotojai privalo vesti apskaitą, kad įrodytų, jog taiko IKK).

Nesant apskaitos reikalavimo, pačioms šalims narėms nėra aišku, kiek žemdirbių taiko IKK principus.

Valstybės narės privalo nustatyti sankcijas už AAP taisyklių pažeidimus. Iš auditorių aplankytų trijų valstybių narių tik Nyderlandai buvo apibrėžę su IKK susijusias sankcijas (už augalų apsaugos stebėjimo žurnalo nepildymą), tačiau praktiškai jos nebuvo taikomos, nors reikalavimų neatitiko penktadalis naudotojų.

Lietuvoje inspektoriai užpildo klausimyną, tačiau nevertina, kaip laikomasi IKK principų.

Prancūzijoje patikrų metu žiūrima, ar ūkininkai taiko biologinius AAP bei metodus, kuriais siekiama sumažinti pesticidų naudojimą, tačiau sankcijos už pažeidimus nebuvo numatytos.

Europos auditorių manymu, IKK įgyvendinimą kur kas labiau turėtų skatinti bendroji žemės ūkio politika, jos priemonėmis gali būti remiamas tvarus AAP naudojimas.

Mažai nedidelės rizikos produktų

Nedidelės rizikos sąvoka buvo įtraukta priėmus AAP reglamentą, o pirmoji nedidelės rizikos veiklioji medžiaga patvirtinta 2015 m. Jų sąrašas kol kas labai mažas: vos 16 iš 487 veikliųjų medžiagų, ES patvirtintų naudoti augalų apsaugos produktuose.

Apie pusė apklaustų ūkininkų buvo girdėję apie nedidelės rizikos AAP, tačiau jų nenaudojo. Biologinių, fizinių (mechaninių) ir kitų necheminių kenkėjų kontrolės metodų žinomumas bei taikymas buvo daug didesnis.

Paaiškėjo, kad tos pačios nedidelės rizikos veikliosios medžiagos valstybėse narėse kartais vertinamos skirtingai. Antai Prancūzija ir Lietuva du AAP, kurių sudėtyje yra geležies fosfato, registravo kaip nedidelės rizikos produktus, o štai Nyderlandų institucijos manė, kad tai yra specifinė rizikos mažinimo priemonė.

ES taisyklės palankios nedidelės rizikos AAP, be to, numato spartesnę registravimo procedūrą. Tai akivaizdu: Lietuvoje nuo paraiškos pateikimo iki registravimo dienos 2015–2018 m. vidutiniškai užtruko 61 d., o „standartinių: AAP – 376 d. (Nyderlanduose atitinkamai 333 d. ir 842 d., Prancūzijoje – 676 d. ir 1,2 tūkst. d.).

Stebėsenos problemos

Audito Rūmų ataskaitoje konstatuojama, kad ES mastu AAP naudojimo rizikos rodiklius EK pradėjo vertinti tik 2019 m.

Valstybės narės stebi veikliąsias medžiagas vandenyje, tačiau ES mastu nėra duomenų apie AAP naudojimą.

Valstybės narės kas penkerius metus „Eurostatui“ perduoda statistinius duomenis apie kiekvieną veikliąją medžiagą. Tačiau pagal griežtus ES teisės aktus tai yra konfidenciali informacija, „Eurostatui“ neleidžiama skelbti išsamių statistinių duomenų apie veikliąsias medžiagas, jais dalytis su kitais generaliniais direktoratais.

Komisijai rekomendavo imtis priemonių

Audito ataskaitoje konstatuojama, kad 2009 m. direktyvos (dėl Bendrijos veiksmų pagrindų, siekiant tausiojo pesticidų naudojimo 2018 m.) įgyvendinimo pradžia buvo lėta, Europos Komisija aktyvesnių veiksmų ėmėsi tik nuo 2016 m., o AAP naudojimo rizikos vertinimo ir mažinimo pažanga yra ribota.

Europos auditoriai EK rekomendavo užtikrinti IKK vykdymą, pagerinti galimybę susipažinti su AAP statistiniais duomenimis, be to, parengti geresnius rizikos rodiklius.

Pasak EK atsiliepimo, ES veiksmais pavyko sumažinti AAP naudojimo keliamą riziką. Dabartinė BŽŪP padeda įgyvendinti direktyvą, o būsima BŽŪP dar labiau sustiprins šį indėlį, naujosios paramos sąlygos paskatins ūkininkus taikyti IKK praktiką.

Nuotolinių patikrų galimybės dar neišsemtos

Patikros vietoje reikalauja daug laiko, brangiai kainuoja ir suteikia tik vienkartinę informaciją apie padėtį lauke. EK dar 1992 m. parengė alternatyvų būdą, kurį taikant žemės ūkio paskirties sklypus galima tikrinti naudojantis komercinių paslaugų teikėjų darytomis palydovinėmis nuotraukomis; tai vadinama nuotolinio stebėjimo būdu vykdoma patikra. EK Jungtinio tyrimų centro duomenimis, šiuo metu visoje ES vidutiniškai 80 proc. laukų patikrų atliekamos nuotolinio stebėjimo būdu.

ES programos „Copernicus“ palydovai „Sentinel 1“ ir „Sentinel 2“ nuo 2015 m. birželio teikia laisvai prieinamas didelės skiriamosios gebos nuotraukas, o nuo 2017 m. kovo jos teikiamos dideliu dažnumu (kas 5 d.). Tai atvėrė galimybę nuotoliniu būdu stebėti visus paramos gavėjus. Mokėjimo agentūros, šių palydovų duomenimis tikrinant pareiškėjų atitiktį pagal BŽŪP, vietoje įprastų patikrų laukuose gali naudotis nuo 2018 m. (taip pat patikroms leidžiama naudoti kitas naujas technologijas, tokias kaip dronai, geografiškai susietos nuotraukos, kitų palydovų surinkti duomenys).

Pirmoji mokėjimo agentūra, kuri pradėjo taikyti šį metodą, buvo Italijoje (nuotolines patikras atliko vienoje iš provincijų). 2019 m. patikras vykdant stebėjimą taikė 15 mokėjimo agentūrų (Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Maltoje ir Ispanijoje).

EK inicijavo ir finansavo mokslinių tyrimų projektus, jų rezultatai bus matomi artimiausiais metais. Taip pat artėja prie pabaigos Europos kosmoso agentūros finansuojamas projektas, kuriuo siekiama išnagrinėti, kaip galėtų būti panaudoti „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenys modernizuojant ir supaprastinant BŽŪP.

Tai penkių bendrovių konsorciumo, bendradarbiaujant su šešių valstybių mokėjimo agentūromis, 2017 m. vasarą pradėtas projektas „Sen4CAP“. Šiame projekte dalyvauja Lietuva, Čekija, Italija (5 regionai), Nyderlandai, Rumunija ir Ispanija (Kastilija ir Leonas), o nuo 2019 m. balandžio – ir Prancūzija (1 regionas, 1 departamentas).

Aštuonios iš 59 mokėjimo agentūrų naudojo dronus. Antai Danijoje jie pasitelkiami sunkiai pasiekiamose vietovėse.

Kaip pažymima audito ataskaitoje, naujos vaizdo technologijos gali būti labai naudingos ūkininkams, administravimo subjektams ir aplinkai. Suteikdamos prieigą prie savo duomenų, mokėjimo agentūros turi galimybę teikti paslaugą ūkininkams, leisdamos geriau išnaudoti naujų technologijų teikiamus pranašumus.

Auditoriai siekė išsiaiškinti, ar EK veiksmingai skatino plačiai taikyti naujas technologijas, valstybės narės ėmėsi tinkamų veiksmų joms diegti. Pastebima, kad pažangos įvertinimas itin aktualus šiuo metu, nes audito rezultatai galėtų būti pritaikyti BŽŪP po 2020 m.

EK pastangos yra giriamos: surengta daug konferencijų bei praktinių seminarų, teikta dvišalė parama daugeliui mokėjimo agentūrų. Programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ duomenis 2019 m. patikroms pagal tam tikras schemas naudojo 15 iš 66 mokėjimo agentūrų.

Vis dėlto daugelis mokėjimo agentūrų mano, kad yra kliūčių, norint plačiau naudoti naująsias technologijas. Jos mažai pasitelkiamos klimato ir aplinkos reikalavimų atitikčiai bei veiksmingumui stebėti (pavyzdžiui, kaip vykdomi įsipareigojimai auginti tarpinius pasėlius ar paisoma draudimo deginti ražienas).

Ateityje technologijos bus pažangesnės. EK yra atsakinga už reikiamos informacijos reikalavimus, jų pateikimą Europos kosmoso agentūrai kuriant naujos kartos „Sentinel“ palydovus (po 2030 m.).

Audito Rūmai rekomenduoja EK skatinti valstybes nares taikyti nuotolines patikras kaip pagrindinę kontrolės sistemą BŽŪP po 2020 m., taip pat geriau išnaudoti naująsias technologijas aplinkai ir klimato reikalavimams stebėti.

Irma DUBOVIČIENĖ