Kai kuriose šalies savivaldybėse, tarkime, Biržų, Kupiškio, jau ėmė keliauti žemė. Čia, pūstelėjus vėjui, nuo laukų, kuriuose dabar, pavasarį, arimuose buvo pasėti javai, rapsai ar žirniai, pupos, kanapės, pakyla neperregimi dulkių debesys. Jie net kelius užtemdo. Vairuotojai nemato, kur važiuoti.  Taip artimiausiu metu gali nutikti ir kitose savivaldybėse, jei dangus ir toliau šykštės lietaus, būtino, kad pasėliai apsipiltų tankia, sodria žaluma, žadančia gerą derlių ir neleidžiančia vėjui plaikstyti žemės.

Kol kas dalyje Lietuvos į suartą žemę pavasarį įberta sėkla dėl drėgmės stygiaus prastai dygsta. Todėl kai kur taip sausa, kad net žemė kaip pelenai tampa vėjo pakeleive.  

Vasarojui pavojingiau nei žiemkenčiams 

„Čia, Dotnuvoje, kas 10 dienų tyrinėjame pasėlių dirvožemio drėgmę. Prieš kelias dienas jo drėgnumas buvo 15 proc. Augalų vytimo drėgmė yra 9–12 proc. Kai būna tokia dirvožemio drėgmė, pavasarį pasėtų augalų lapeliai ima vysti, nes mažytės šaknytės nepaima vandens. Jie laukia vandens, o jo nėra, todėl sudžiūsta ir miršta, – aiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza. – Vadinasi, iki kritinės ribos, kurią peržengus pasėliai ims nykti, liko vos 3 proc. Tačiau ir be dirvožemio drėgmės tyrimų – plika akimi – matyti, kad dirvos labai greitai džiūsta, artėja kritinė riba. Tad situacija prasta, verčia nerimauti. Dabar vasarojui pavojus didesnis nei rudenį pasėtiems žieminiams javams ir rapsams, nes jų šaknys jau išaugusios, sprindinės – giliau žemėje. Juk, kad sudygtų dabar, pavasarį, pasėti grūdai, pupos, žirniai, reikia daug vandens. Pirmiausia jie turi išbrinkti. Į sausą žemę išberta sėkla – kaip į lentyną padėta. Nei išbrinks, nei sudygs. Pavyzdžiui, norint, kad išdygtų žirnis, jam reikia daugiau vandens, nei pats sveria.“

Šalies laukai gali būti „dėmėti“     

Mokslininkas V. Feiza spėja, jog, jei ir toliau stigs lietaus, išryškės Lietuvos laukų dirvožemio netolygumai: „Mūsų pasėliai bus margi, dėmėti. Augalų nykimas labiausiai pasireikš lengvose dirvose – kur priesmėlis, smėlis, smėlingas priemolis. Kai trūksta vandens, tokių dirvų pasėliai nukenčia labiausiai. Tradiciškai tai nutinka mūsų mylimoje Dzūkijoje.“

Pasak pašnekovo, sausrai tęsiantis, skirsis ir įlomėlių bei kalvotų vietų pasėliai – dar kitaip marguos nei lengvų ar sunkių – molingų – dirvų pasėliai. Neretai tos pačios vietovės dirvožemis yra skirtingas: vienur molis, už kelių žingsnių jau priemolis ar net smėlis. Tad, sausrai tęsiantis, pasėliai čia marguos kaip velykiniai kiaušiniai.

Beje, sunkūs dirvožemiai, vyraujantys Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, subrandina gerą derlių, tačiau tik tuo atveju, jei pakanka drėgmės. „Jie labai nenori atiduoti augalui drėgmės, – teigia V. Feiza. Jis giria ūkininkus, kurie pastaraisiais metais, kai pavasariai sausėja, paklūsta rekomendacijai pradėti pavasarinę sėją kuo anksčiau, kol žemėje yra drėgmės. Mat neaišku, ar vėliau jos, reikalingos sėkloms sudygti ir augalui normaliai augti, netrūks.

Sėti kuo anksčiau 

„Vienintelis mūsų, mokslininkų, patarimas ūkininkams – pavasarį sėkite kuo anksčiau, jei tik galima įvažiuoti į lauką“, – sako V. Feiza. Pasak jo, dauguma stambesniųjų ūkininkų turi padvigubintų ratų ir žemo slėgio padangų traktorius, leidžiančius įvažiuoti į šlapesnę dirvą. Tačiau, kai Lietuvoje dėl klimato rudenys šlapėja, o pavasariai vis sausėja, jau ir be tokios įrangos galima pradėti ankstyvąją pavasarinę sėją. „Jei kuris nors ūkininkas dar svarsto, ar važiuoti į lauką sėti, ar dar ne, patariu nedelsti – išnaudoti esamą drėgmę. Nes nežinia, kas laukia. Galbūt po savaitės plytės dulkių debesys. Juk prognozuoti oro negalime“, – ragina mokslininkas ir pataria ūkininkams įsirengti laistymo arba melioracinių drėgmės dirvožemyje režimo reguliavimo sistemų, mat sausra jau ir vasaromis siaučia. Negaus augalai vandens – neaugs.

Ar ankstyviems pasėliams nepakenks šalnos? „Pavasarinės šalnos – įprastas reiškinys. Žemdirbiams net geriau, kai pašąla. Nes lengviau įvažiuoti į pasėlių laukus tręšti. Augalai prie visko prisitaikę – atsparūs netikėtiems trumpalaikiams nedideliems pašalimams. Jei lapeliai apšąla, išauga nauji. Žinoma, jei šalnos stipresnės ir trunka ne dieną kitą, o savaitę dvi, pasėliai gali žūti. Pavasarinės šalnos pavojingiausios žydintiems sodams: nušalus žiedams, jie neataugs“, – teigia V. Feiza.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ