„Vėtra“ į Kėdainių senamiestį atgabenta specialia technika – vilkiku, o iš jo į vandenį iškelta ir pakrauta kranu. Laivas saugiai nuleistas į Nevėžio upę. / Artūro Sajos nuotr.

Kėdainių laivas – vytinė „Vėtra“ nuleista į Nevėžį ties Didžiosios Rinkos aikšte. Laivas žiemojo saugiai pastatytas krante, o pavasarį ir vėl sugrįžo į Kėdainių upių tėvą. Laivo kapitonas tikisi jau netrukus plukdyti tiek kėdainiečius, tiek į Kėdainius atvyksiančius turistus.

Pavyko puikiai

„Vėtra“ sėkmingai peržiemojo vienos įmonės, esančios Kėdainių miesto Šilelio gatvėje, kieme.

Laivas priklauso Kėdainių kultūros centrui, kuris ir pasirūpino jo žiemojimu. Vytinės pervežimo operacijai iš žiemojimo vietos į upę reikėjo ruoštis iš anksto. Tam prireikė galingos technikos.

„Vėtra“ į Kėdainių senamiestį atgabenta vilkiku, o iš jo į vandenį iškelta kranu. Visa laivo įkėlimo operacija pavyko – laivas saugiai nuleistas į Nevėžio upę.

Reikėjo paruošti

Laivo statytojas bei jo kapitonas Darius Petkevičius sakė, jog reikėjo šiek tiek padirbėti prieš laivą vėl nuleidžiant į vandenį.

„Laivas peržiemojo gerai. Ten privati teritorija, niekas nelandžioja, tai saugiai išbuvo žiemą.

Kartu su Kėdainių kultūros centro kolektyvu tarytum aliejaus SPA jį išmaudėm, padervavom ir laukiam greito susitikimo Kėdainių uostelyje“, – paaiškino D. Petkevičius.
Viskas priklauso nuo Vyriausybės sprendimo

Kada „Vėtra“ vėl plauks Nevėžiu, priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.

Į vandenį nuleisto laivo laukė bandomasis plaukimas.

„Reikia trasą apžiūrėti. Patikrinsime, ar srovė neprivilko kokių medžių po vandeniu, smėlio sąnašų ar nėra, kad vėliau problemų nekiltų.

Mes padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, tik ta korona kiša koją, neaišku kol kas kada galėsime su žmonėmis plaukti“, – dėstė laivo statytojas ir kapitonas.

Vyksta etnodirbtuvės

Tačiau belaukdamas laivybos sezono pradžios, D. Petkevičius nesėdi rankų sudėjęs. Kėdainių kultūros centre jis veda etnodirbtuvių edukacinius užsiėmimus.

Kėdainių kultūros centro etnodirbtuvėles lanko ne tik berniukai, bet ir mergaites. Čia jie veikia daug įdomų dalykų.

„Pabandėme senoviškai siūlų susiverpti. Pasisiūsime senovinius rūbus.

Užsiimsime viduramžių skydo gamyba, kuris vėliau lydės mus į žygius ir stovyklas.

Gaminsime įvairius dirbinius: dėkliukus, dėžutes, papuošimus, seges, kitus darbelius“, – paaiškino edukatorius.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS