Rūkymas laikomas vienu didžiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Tačiau kartais rūkalių troškimas patraukti dūmo toks stiprus, kad priklausomybę įveikti padeda nebent miokardo infarktas.

Buvo bjauru, bet „kieta“

Specialistai tvirtina, kad rūkymas siaurina kraujagysles, todėl didina arterinį kraujo spaudimą, tirština kraują, o kraujo krešuliams užblokavus kraujagysles, gali sukelti insultą. Be to, rūkymas didina „blogojo“ ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, dėl to vystosi aterosklerozė, galinti sukelti ir miokardo infarktą.

Turbūt ne vienas pažįstame žmogų, kurį mesti rūkyti privertė būtent liga. Savo istoriją papasakojo ir 52 metų klaipėdietis Ramūnas.

Pirmą cigaretę Ramūnas užsidegė sulaukęs vos 9 metų.

„Mano mokyklos suolo draugas turėjo degtukų ir rūkymo patirties, o aš – iš tėvo nudžiautą pakelį „Kastyčio“. Taigi prisidegiau, nedrąsiai užsitraukiau – nieko. Draugas sako: trauk stipriau, į plaučius. Ir parodo pavyzdį: įtraukia, išpučia didelį gražų mėlyną dūmų kamuolį. Ai, kaip šaunu. Užtraukiu giliai, užsikosėju iki ašarų. Kol kosėju, cigaretė užgęsta. Atgaunu kvapą, prisidegu iš naujo. Juk ką pradėjau, turiu pabaigti iki galo. Taip ryžtingai ir smarkiai nebetraukiu. Šiaip taip įveikiau. Buvo bjauru, bet „kieta“. Teko ilgokai palaukti, kol nustojo suktis galva ir praėjo blogumas. Per keletą savaičių išmokau „normaliai“ rūkyti – nebekosėju, nebeašaroju, įtraukiu giliai ir išpučiu didelį debesį“, – prisiminimais dalijasi Ramūnas.

Antrasis šauniojo rūkymo etapas, anot Ramūno, prasidėjo sulaukus 16 metų. „Vasarą pradėjau dirbti kombainininko padėjėju. Jam vis kas nors būdavo blogai, o kai būdavo blogai, nuolat rūkydavo. Norėdamas palaikyti žmogų ir išklausyti jo godų, rūkydavau kartu. Ir taip visą dieną toje kabinoje... Uždirbęs pirmą algą, perėjau prie geresnių cigarečių. Vasarai baigiantis supratau, kad rūkyti patinka.“

Vėliau, pasakoja Ramūnas, studijuodamas rūkė kartu su dėstytojais, kartu su režisieriumi teatro trupėje, kurioje tuomet gavo pirmą vaidmenį, dvejus metus tarybinėje armijoje. Rūkė ir pradėjęs dirbti. Rūkyti vis dar atrodė šaunu.

Pirmosios abejonės

„Darbovietėje, kurioje dirbu 26 metus, mano bendradarbiai rūkyti metė jau seniai. Buvau likęs vienintelis dar nemetęs. Vadas, pamatęs mane, slenkantį rūkyti, kas kartą paklausdavo, kada mesiu. Atsakydavau – greitai. Bendradarbiai neatsilikdavo: nesveika. Atsakydavau: kam nesveika, tas nerūko. Smirda, – neatstodavo jie. Atšaudavau: smarvė – ne karvė, nenudurs.

Vyriausias sūnus pradėjo rodyti nepasitenkinimą, kai rūkydavau važiuodamas mašina. Teko pripažinti, kad jis teisus. Mašina tapo „zona be dūmų“.

Sėdim su uošviu prie laužo vakare, rūkom kartu, sakau jam: gal reiktų mesti jau? Uošvis klausia: ar sergi? Blogai jautiesi? Neskanu? Ne, sakau, labai skanu, nesergu. Tai ko? – klausia. Brangu, – sakau. Tai, jei patinka ir tik brangu, tai pasistenk daugiau uždirbti, sako man. Na, taip – logiška. Nuvijau kvailą mintį. Kaip ji galėjo iš viso į galvą ateiti?

Draugų kompanijoje paskutiniu metu berūkėme trise. Perėjau prie modernių technologijų: IQOS, bedūmės, bekvapės, įvairiausių skonių, neturi dervų. Praktiškai su visais reikiamais papildais, mineralais bei vitaminų kompleksu. Tiesiog rūkytojų rojus. Bet...“

Nerūko 386 dienas

Šiandien, birželio 6-ąją, Ramūnas nerūko jau 386-ąją dieną. Su mobiliosios programėlės pagalba jis suskaičiavo, kad per tas 386 dienas liko nesurūkyta 7 626 vnt. cigarečių ir rūkalus gaminančiai kompanijai nepadovanota 1 294,9 euro. Už sutaupytus pinigus jis nusipirko naują gitarą! Ir dar liko.

Ar buvo lengva? „Ne. Vis dar kartais sapnuoju, kad einu į mokyklą, sustoju ant tilto, prisidegu ir godžiai užsitraukęs išpučiu didelį mėlyną debesį, paslepiu cigaretę saujoje, paeinu keletą žingsnių ir kertu kampą per žydinčią pievą“, – pasakoja jis.

Kaip jam pavyko mesti rūkyti? „Paprasčiausiai infarktas sužlugdė mano paskutines viltis tapti tuo šauniu vaikinu iš „Marlboro“ reklaminio paveiksliuko.“

Taigi infarktas...

Sulaukęs 51-erių metų Ramūnas patyrė infarktą. „Pravaikščiojau tą infarktą ir į medikus kreipiausi po pusantros savaitės. Pasidariau kraujagyslių tyrimą. Šeimos gydytoja pažiūrėjo į tyrimus, pakraipė galvą, padarė kardiogramą ir iškvietė greitąją. Ligoninėje po poros dienų rado keturias 99, 90, 70 ir 55 proc. užsikišusias kraujagysles. Pasakė, kad reikalinga skubi kraujagyslių šuntavimo operacija. Atėjo gydytojas, pasakė davęs stiprių kraują skystinančių vaistų ir esą reikia laukti tris paras, kol jie pasišalins iš organizmo, tada bus galima daryti operaciją. Iš palatos niekur neiti. Valgyti atneš į palatą.“

Iki to laiko vyras surūkydavo po pakelį cigarečių per dieną. Tą dieną, kai medikai pasakė iš palatos niekur neiti, išėjo penkis kartus. „Antrą dieną, grįžtant iš kažkurio parūkymo, laiptinėje sutikau gydytoją. Paklausė: ką čia veiki? Kažką pamelavau, bet nelabai įtikinamai. Grįžęs atsisėdau ir galvoju: jie manim rūpinasi, saugo, valgyti neša į palatą, draudžia vaikščioti, o aš toliau bėgioju parūkyti. Tai jei aš pats eidamas laiptais mirsiu, būsiu paskutinis kvailys. Nutariau, kad iki operacijos nerūkysiu. Taip ir padariau. Po operacijos kurį laiką nebuvo jėgų vaikščioti po lauką, nes krūtinės ląsta prapjauta, koja subintuota, nes kraujagysles ėmė iš blauzdos. Kai išvežė į reabilitacinę sanatoriją, buvo praėję 15 nerūkymo dienų. Buvau girdėjęs, kad reikia ištverti 21 dieną, ir noras sumažės. Ištvėriau. Noras niekur nedingo. Kai kiti rūkė, stengdavausi būti kur nors netoli, kad užuosčiau. Paskui pagalvojau, kad nesąmonė, ir nustojau save kankinti.“

Kai būdavo labai blogai, Ramūnas į burną įsimesdavo gabaliuką 90 arba 99 proc. juodojo šokolado ir laukdavo, kol ištirps. Anot jo, šokoladas tonizuoja geriau nei kava ar cigaretė.

„Prisidirbau visam likusiam gyvenimui“, – apie rūkymo pasekmes kalba vyras. Dabar jam kasdien tenka vartoti vaistų – nuo širdies, skystinančius kraują, nuo cholesterolio ir daug maisto papildų.

Pagalba metant rūkyti

Kas dar gali padėti metantiems rūkyti? Specialūs preparatai vaistinėse. Vaistininkė Asta Budreckienė pataria prieš juos vartojant visada pasitarti su specialistais. Mat, pvz., galimas nikotininės kramtomosios gumos šalutinis poveikis – burnos džiūvimas, žagsėjimas, virškinimo trakto sutrikimai; nikotininio aerozolio – skonio ir uoslės susilpnėjimas; nikotininio pleistro – odos sudirginimas; nikotininės pastilės gali sukelti rėmenį, pykinimą, galvos skausmą.

Vaistininkė Asta Budreckienė

„Įmanoma mesti rūkyti ir be vaistinių preparatų. Reiktų užsistatyti laikmatį, kuris signalizuoja, kada galima rūkyti. Nerūkymo laikas vis ilginamas pagal paciento norą“, – aiškina vaistininkė.

Anot jos, gydantis gali padėti ir ženšenis, kuris silpnina dopamino poveikį, taigi ženšenio arbata galėtų sumažinti rūkymo teikiamą malonumą. Kovoti su troškimu rūkyti padeda kramtomosios gumos kramtymas. O prieš rūkant išgerta stiklinė pieno ar jogurto gerokai pakeičia cigaretės skonį. Metant rūkyti ji pataria vengti produktų, kurie paskatina norą rūkyti: alkoholio, kofeino, mėsos ir saldaus ar aštraus maisto.

Siekiant palengvinti nikotino abstinencijos simptomus, ji pataria vartoti raudonojo dobilo tinktūrą – į stiklinę vandens reikėtų įlašinti 20–30 lašų ir gerti tris kartus per dieną.

100-ui pirmųjų – nemoka pagalba

Nuo birželio 1 d. Priklausomybės ligų centras atnaujino paslaugą metantiems rūkyti ir ragina registruotis į gydytojo konsultaciją. 100-ui pirmųjų užsirašiusiųjų kiekviename iš filialų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje medikamentai bus teikiami nemokamai.

Konsultacijos metu bus įvertinama tabako priklausomybė ir individualiai parenkami tinkamiausi medikamentai, kurių nemokamai įteikiama pirmosioms keturiolikai dienų, o palaikyti motyvaciją ir neatkristi padeda psichologai, kurių konsultacijas bus galima gauti ir nuotoliniu būdu.

Nors centras veiklą atnaujino, dar kurį laiką darbas vyks ne visu pajėgumu. Dėl griežtų reikalavimų, susijusių su infekcinių ligų profilaktika, visi norintieji gauti metimo rūkyti paslaugą yra raginami į konsultaciją atvykti tiksliai nurodytu laiku. Visiems atvykusiems bus matuojama temperatūra, būtina dėvėti kaukę, perspėjama nevykti į gydymo įstaigą pasireiškus peršalimo simptomams.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūko 34 proc. 15 metų ir vyresnių vyrų bei 9 proc. moterų. Kartais rūko 5 proc. gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad taip ir neįveikę tabako priklausomybės, kasmet pasaulyje miršta 7 mln. žmonių.

Genovaitė Privedienė