Bene pirmoji dabartiniame Seime ūkininkų mokamus mokesčius skaičiuoti ėmusi parlamentarė Aušra Maldeikienė pareiškė, kad žemdirbiai naudojasi galybe lengvatų, o už tai sumoka visi kiti mokesčių mokėtojai. Ūkininkai neliko skolingi ir Seimo narei pasiūlė nusileisti ant žemės – pačiai padirbėti ūkiuose ir išvadas apie žemės ūkio apmokestinimą daryti remiantis ne teoriniais išvedžiojimais, bet savo patirtimi.

Suskaičiavo lengvatas

„Jie ateina į vakarėlį, į kurį nieko neatsineša arba mažai atsineša, tačiau kartu su visais švenčia ir dar vaidina nabagėlius“, – taip ūkininkų indėlį į valstybės iždą apibūdino A.Maldeikienė ir pridūrė, kad dabar vienas aktualiausių klausimų Lietuvoje – įvairių gyventojų grupių mokesčių išlygų naikinimas.

Kalbėdama apie ūkininkus, kaip išskirtinę lengvatų pertekusią grupę, Seimo narė rėmėsi 2013 m. pabaigoje Valstybės kontrolės pateikta ataskaita apie žemės ūkio mokesčių lengvatas ir 2016-ųjų pabaigoje pristatytu Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) tyrimu „Ūkininkų ir kitų žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų apmokestinimo sistemos tobulinimas“. Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje galioja 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos.

„Iki 2009-ųjų ūkininkai iš viso nemokėjo gyventojų pajamų mokesčio, įmokų „Sodrai“, o žemės ūkio įmonės – pelno mokesčio. Vadinasi, jų tėvams pensijas, medicinos paslaugas apmokėjo kiti mokesčių mokėtojai“, – piktinosi A.Maldeikienė.

Seimo narė taip pat pabrėžė, kad nemažai žemdirbių elgiasi nesąžiningai teikdami skirtingus duomenis apie savo pajamas ir išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Visur turi išlygų

Parlamentarė turėjo kuo nuraminti ir ūkininkų verkšlenimą dėl prastesnės jų padėties ES kontekste: „Ūkininkai labai mėgsta save lyginti su kitų Europos Sąjungos šalių kolegomis. ASU tyrimas rodo, kad iš tikrųjų kai kuriose šalyse žemdirbiai turi nemažai lengvatų. Tačiau yra valstybių, kur jų apmokestinimas yra didelis, kartais siekia 40 proc. Pavyzdžiui, Suomijoje ūkininkai moka tokius pat mokesčius, kaip ir visi kiti gyventojai.“

Tiesa, A.Maldeikienė apdairiai nepaminėjo, kad daug mokesčių lengvatų taikoma Nyderlanduose, Ispanijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Danijoje, Švedijoje, Slovakijoje. O Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse ūkininkams kuriami atskiri teisės aktai, kuriais siekiama sumažinti mokesčių naštą. Įdomu, kad apie tai taip pat yra nurodyta ASU tyrime.

Dviprasmybės Seime

A.Maldeikienė pabrėžė, kad mokesčių lengvatos žemdirbiams – dabar ypač aštrus klausimas, nes nemažai pasiturinčių ar labai turtingų ir didelius žemės plotus valdančių ūkininkų tapo įstatymų leidėjais.

Anot politikės, matoma ryški ūkių stambėjimo tendencija, nes jie gauna dideles dotacijas iš ES, bet labai mažai apmokestinami. „Kai kurie ūkininkai, kurie dabar sėdi Seime, deklaracijose nurodo, kad sumoka vos daugiau kaip 1 proc. mokesčių nuo visų deklaruotų pajamų. Ir jie toliau nori taip gyventi“, – rėžė parlamentarė.

Maldeikienei siūlys padirbėti

Pirmoji ūkininkų reakcija, išgirdus tokius A.Maldeikienės pareiškimus, – pasipiktinimas. „Ji mus įžeidė. Suprantu, kad žiniasklaidai tokie rėksmingi pareiškimai patinka, tačiau Seimo narė turėtų pirmiausia išsiaiškinti visus niuansus ir tik tada pateikti išvadas. Ji to nepadarė“, – piktinosi laikinasis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Sigitas Dimaitis.

Kai kurie ŽŪR tarybos nariai svarstė galimybę A.Maldeikienę pasikviesti prie apskritojo stalo ir pabandyti ekonomistei teoretikei paaiškinti, kad Žemės planeta yra apvali.

„Jeigu absoliuti dauguma ES narių taiko lengvatas žemės ūkiui, tai gal tų šalių ekonomistai žino, kad toks elgesys pagrįstas realiais skaičiavimais?“ – retoriškai klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas.

Tačiau idėjai Seimo narę „atvesti į protą“ diskutuojant prie apskrito ar net kampuoto stalo žemdirbiai nepritarė – visi supranta, kad net šiaip garsiai kalbantis ir emocijų neslepiantis J.Talmantas nei balsu, nei gestais energingosios A.Maldeikienės neįveiktų. Ar įmanoma įveikti tornadą? Neįmanoma. Ką daryti?

„Kviečiu Maldeikienę į savo nedidelį ūkį. Kartu karves melšime, kartu ir mėšlą mėšime, o paskui kartu mokesčius sumokėsime ir pelnu pasidalysime. Neabejoju, kad Seimo narei atsivers kiti mąstymo klodai“, – nedrąsiai pasiūlė ŽŪR tarybos posėdžio svečias iš Aukštaitijos ūkininkas Motiejus Urniežius.

Paaiškėjo, kad paskutinį gegužės savaitgalį tokią galimybę politikams suteiks ir kiti žemdirbiai. „Rengiame atviras dienas kaime. Miestiečiai galės apsilankyti ūkiuose ir ne tik apsidairyti, bet ir savo kailiu išbandyti ūkininko darbus“, – paskelbė sumanymą Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas.

Ūkininkai politikams siūlo pirma kartu padirbėti, paskui kartu mokėti mokesčius.

Specifinė šaka

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sakė, kad Vyriausybės programoje yra numatyta peržiūrėti lengvatas. Jeigu jos socialiai neteisingos, jas reikėtų arba panaikinti, arba padidinti. Tačiau programoje nenumatyta peržiūrėti išskirtinai tik žemdirbių mokamus mokesčius.

„Nemanau, kad ūkininkams taikomas 5 proc. Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra lengvata, juk toks pat mokestis taikomas ir kitiems individualia veikla užsiimantiems asmenims“, – teigė R.Mininienė.

Nors ES laikosi bendrosios žemės ūkio politikos, kiekvienai šaliai suteikta galimybė pasirinkti skirtingas mokesčių sistemas. Tačiau visas ES valstybes sieja bendras požymis – ūkininkams teikiamos lengvatos. Ir jau seniai niekas dėl to nediskutuoja, nes supranta, kad žemės ūkis yra specifinė ekonomikos šaka, todėl ir mokesčiai turėtų būti specifiniai. Gal Lietuvoje yra kitaip?

„Tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje žemės ūkio veiklos rezultatai stipriai priklauso nuo specifinių veiksnių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų, specifinių pokyčių rinkose“, – sakė R.Mininienė.

Departamento direktorė patarė ūkininkų organizacijoms nesivelti į beprasmiškus ginčus, o parengti svarius argumentus ir juos pateikti, kai Vyriausybė kompleksiškai peržiūrės visas mokesčių lengvatas.

Nusivylė ūkininkais parlamentarais

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša sakė, kad kai kuriems Seimo nariams reikėtų pagilinti ekonominos žinias – iš tikrųjų ūkininkai moka pelno mokestį, tačiau jis dėl kažkada kažkieno padarytos klaidos vadinamas pajamų mokesčiu.

„Todėl ekonomikos neišmanantys ekonomistai ir Seimo nariai nustemba, kai jiems pasakoma, kad ūkininkai sumoka vos 1 proc. mokesčių nuo deklaruotų pajamų. Iš tikrųjų tai yra pelno mokestis, o pelną gauna ne kiekvienas ūkininkas“, – bandė aiškinti Č.Tallat-Kelpša.

Miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis patarė politikams pirmiausia atskirti ūkiais įregistruotus stambius žemės ūkio verslus nuo tikrųjų ūkininkų ūkių.

Jonavos rajone esančios Pauliukų žemės ūkio bendrovės vadovas Andrejus Štombergas situaciją įvertino savikritiškai: „A.Maldeikienės ar kitų populistų išsišokimai yra vaikų darželio lygio paistalai. Ne jie lemia ir ne nuo jų priklausys, kaip mokesčiai bus peržiūrimi. Aš tikėjausi, kad Lietuvos ūkininkų sąjunga tuoj pat sureaguos, ir stebėjausi, kad jie taip ilgai tylėjo. Esu nusivylęs, kad it musę kandę tylėjo ir Seimo nariai ūkininkai, nes tokią reakciją oponentai supras kaip pritarimą. Todėl tiek ŽŪR, tiek visos žemdirbių asociacijos turi nedelsdami ruošti pasiūlymus. Jau vakar turėjo paruošti!“

Reikia daugiau lengvatų

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Paprastai mokesčiai didinami toms sritims, kurios klesti. Ar žemės ūkis Lietuvoje klesti? Jeigu taip yra, kodėl ūkininkų skaičius nuolat mažėja, kodėl jauni žmonės nesikuria kaime ir emigruoja? Ar todėl, kad tingi dirbti? Jeigu tingi dirbti, tai ar manote, kad į Airiją ar Norvegiją jie keliauja poilsiauti? Galiausiai kodėl miestiečiai nesiveržia gyventi ir dirbti kaime, jeigu ten idealios sąlygos? Atvirai pasakysiu – sunku diskutuoti ir su kai kuriais parlamentarais, nes jie paveikti absurdiškų teiginių. Bandau jiems paaiškinti, tačiau tikrai ne visi susigaudo. Kita vertus, rinkimų į Seimą metu nė viena partija nekalbėjo apie lengvatų žemės ūkiui panaikinimą. Mano nuomone, kaip tik reikia daugiau lengvatų, pavyzdžiui, ūkininkų kooperacijai plėsti.

Krato mokesčių sistemą

Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Finansų ministerija dabar peržiūri visą mokesčių sistemą, taip pat visas lengvatas. Analizuojamas ir žemės ūkio sektorius. Tai nereiškia, kad kažkas bus naikinama, bet peržiūrėti mokestinių lengvatų mastą ir tikslingumą reikia. Pradėsime nuo plikų skaičių, bet įvertinsime ir žemės ūkio verslo specifiką, ūkininkų įvairovę, jų gaunamą europinę paramą, taip pat kitų ES šalių praktiką. Manau, kad sprendimai bus priimami atsižvelgiant ne tik į skaičius, bet ir į ekonominius bei žmogiškuosius aspektus.

Dažniausiai ūkininkams priekaištaujama dėl šių mokesčių lengvatų:

1. GPM 5 proc. mokesčio tarifo (dirbantems asmenims nuo atlyginimo atskaičiuojama 15 proc., o įmonėms – iki 15 proc. pelno mokestį);
2. Socialinio draudimo įmokų lengvatos dėl vadinamų nustatytų lubų (kurios nuo š.m. sausio 1 d. yra 7 vidutinių darbo užmokesčių suma (5 188,4 euro), jeigu pasibaigus metams deklaruojamos individualios žemės ūkio veiklos pajamos, arba 12 MMA per metus, jeigu bus neteikiama GPM deklaracija ir nedeklaruojamos žemės ūkio veiklos pajamos, o VSD įmokų tarifas yra 29,7 proc.;
3. 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jei praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d – žemės ūkio valda buvo didesnė nei 2 EDV (įmoka yra 34,20 euro (380 x 9 proc.) arba 3 proc., jei valda buvo mažesnė nei 2 EDV (įmokos dydis yra 11,4 euro (380 x 3 proc.);
4. Dėl mažesnio akcizo dyzeliams degalams, kurie naudojami žemės ūkio veikloje (gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams, žemės ūkio produktų gamybai taikomas 21 euro už 1 t produkto akcizų tarifas. Bendrai gazoliams taikomas 330,17 euro už 1 t produkto akcizų tarifas;
5. Dėl žemės mokesčio dydžio žemės ūkio paskirties žemei (mokesčiui nustatytas 0,3 koeficientas. Tarifą nustato savivaldybės, jis gali būti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės vertės);
6. Dėl gaunamų ir neapmokestinamų tiesioginių išmokų (jos yra mokamos kaip kompensacija už praradimus, vykdant aplinkai naudingą veiklą. Be to, jos mokamos visose ES šalyse, o Lietuvoje yra vienos mažiausių ES).