„Darbų saugos taisyklės ir dabar yra visiškai aiškios, todėl jei visi – tiek kontrolieriai, tiek vairuotojai – jų laikytųsi, niekada nekiltų jokių bėdų. Tačiau akivaizdu, kad kai kurie mūsų darbuotojai, metų metus kasdien tikrinantys dešimtis automobilių, praranda budrumą ir liaujasi mašinas laikyti didelio pavojaus šaltiniais. Tai tampa ypač didele problema, kai automobilio vairuotojas negali pasigirti gerais automobilio valdymo įgūdžiais ir atvykęs į techninę apžiūrą dar pradeda ir stresuoti. Skuodo techninės apžiūros stotyje ilgametę patirtį turinčio kontrolieriaus ir prasto vairuotojo susitikimas baigėsi tragiškai“, – analizuodamas nelaimės priežastis teigė Telšių techninės apžiūros centro direktorius Arvydas Plienius.

Techninės apžiūros įmonių vadovai pripažino, kad nerimą keliančių nesusipratimų yra pasitaikę beveik visose techninės apžiūros stotyse, tačiau ligi šiol visi jie baigdavosi nedideliu išgąsčiu dėl netikėtai pajudėjusio, vartus aplamdžiusio ar į važiuoklės apžiūrai skirtą duobę ratu įsmukusio automobilio.

Ką daryti, kad panašios uždelsto veikimo bombos niekada nedetonuotų? Dažniausiai girdimi siūlymai – neleisti apžiūroje dalyvauti automobilio savininkui ar valdytojui. Taip būtų eliminuotas bene didžiausio pavojaus šaltinis, o drauge kontrolieriai išvengtų tokių dalykų, kaip siūlymų susitarti ir nepastebėti akivaizdžių trūkumų, negirdėtų klientų sakomų (ne visuomet malonių) epitetų, manipuliacijų garsiais pavadinimais, pravardėmis,  pareigomis, o kai kuriais atvejais – netgi mosikavimo kumščiais, grasinimų susidoroti, apskųsti ir t. t.

Savininkai patys stebi

Šiuo metu galiojančiuose norminiuose dokumentuose (konkrečiai – „Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše“) labai aiškiai užfiksuota, kad „valdytojas turi teisę stebėti privalomosios apžiūros atlikimą“. Šia teise naudojasi, ko gero, 99 proc. automobilių savininkų, nes tam tikrai daliai jų nuoširdžiai rūpi, kokias problemas pastebės kontrolierius, ką reikės remontuoti. Kiti stoviniuoja greta, nes klientų laukimo salių daugelyje stočių tiesiog nėra. Be to, dažni atvejai, kai dėl saugumo sumetimais automobiliuose įrengtų įvairių slapukų užvesti variklį galima padedant savininkui, o tai padaryti apžiūros metu tenka ne kartą ir ne du. Patikrinti visų sunkvežimio sistemų be vairuotojo pagalbos apskritai neįmanoma.

„Reikia įvertinti ir tai, kad kai kurie žmonės automobilį laiko kone šeimos nariu, todėl kontrolieriaus landžiojimas ieškant gesintuvo, vaistinėlės ar bandymas prisikasti prie bagažinėje esančio dujų baliono vertinamas kaip intervencija į asmeninę šventovę. Jei apžiūros metu nutrūksta kokia nors žarnelė ar vamzdelis, jei dėl turbinos susidėvėjimo prasideda vadinamasis dyzelinio variklio užsigazavimas (o tai tikrai nėra retenybė), tai bene vienintelis būdas išvengti konflikto yra automobilio savininko buvimas greta. Situacija, kai jis savo akimis pamato, kaip kas daroma patikros metu, ir suvokia, kad ant stabdžių stendo nutrūkusi žarnelė išgelbėjo nuo didelės bėdos gatvėje, apsaugo kontrolierių nuo kaltinimų lavinos“, – samprotavo A.Plienius.

Kitaip tariant, transporto priemonės valdytojas galėtų ir toliau būti greta automobilio apžiūros metu, tačiau reikėtų palikti klientams skirtus takus ar zonas, iš kurių jie galėtų stebėti patikrą, kontrolieriaus prašymu parodyti vaistinėlę bei gesintuvą, išjungti apsaugos sistemas, sudaryti sąlygas apžiūrėti bagažinėje esantį dujų balioną ir t. t. Vis dėlto klausimas, kaip išvengti agresyvios automobilių savininkų elgsenos ar su paprasčiausiu neatidumo susijusių problemų, lieka atviras.

Skirtingos nuomonės

Kitas galimas permainų scenarijus – visiškai atriboti klientą nuo patikros. Atvykus į techninės apžiūros stotį iš jo paimti rakteliai galėtų būti grąžinami baigus apžiūrą ir pateikus išvadą su išsamiai išvardytais trūkumais, jei tik tokių aptinkama. Tačiau tokiu atveju vieno automobilio apžiūrą privalėtų atlikti mažiausiai du kontrolieriai ar bent jau kontrolierius ir kiek mažesnę atsakomybę prisiimantis jo pagalbininkas.

Tačiau abiem atvejais akivaizdu, kad nors patikros sparta ir kontrolierių darbo našumas išaugtų, apžiūros išlaidos taip pat šautų į viršų. Kaip jas sumažinti, kai dabartinės privalomosios apžiūros kainos yra ne šiaip mažiausios Europoje, bet net pustrečio karto nusileidžia antroje nuo galo esančioje pigiausioje ES šalyje ir lenkia tik kai kurių klasių automobilių patikrą Baltarusijoje (čia privalomoji apžiūra kainuoja 10–20 eurų atsižvelgiant į transporto priemonių tipą, degalų rūšį ir pan. dalykus)?

Iš kokių lėšų investuoti į patikros linijų modernizavimą, ar įrangos, leidžiančios minimizuoti nelaimingų atsitikimų riziką, įsigijimą, pvz., įrengiant papildomas techninės apžiūros linijas su keltuvais tik lengviesiems automobiliams, o esamas universalias apžiūros linijas su apžiūros duobėmis paliekant tik krovininių transporto priemonių apžiūros atlikimui?

Bendrovės Šiaulių techninės apžiūros centro direktoriaus Vaidoto Vaišvilos teigimu, dviejų kontrolierių ar kontrolieriaus ir jo pagalbininko darbas prie vieno automobilio saugos požiūriu iš esmės nieko nepakeistų, kol vairuotojas pats dalyvautų apžiūroje.

Teorija ir praktika

„Daugiau tinkamai parengtų specialistų gal ir sumažintų incidentų riziką, tačiau trikdžių, susijusių su pašalinių žmonių buvimu, jų užduodamais klausimais ar tam tikru spaudimu, kiekis greičiausiai liktų koks buvęs. Galbūt tik automobilių savininkus ir jų palydą – neretai į techninę apžiūrą atvykstama net su mažamečiais vaikais – „ganyti“ būtų lengviau. Kitaip tariant, permainos turėtų pakeisti techninės apžiūros procesą iš esmės. Jei įsivelsime į įvairius kompromisus, tik padidinsime veiklos kaštus“, – teigė V.Vaišvila.

Tuo metu Utenos techninės apžiūros centro vadovas Stasys Masiulis teigė, kad senesnėse patikros linijose, kuriose įrengtos universalios duobės važiuoklės ir pakabos apžiūrai, vairuotojus visiškai eliminuoti iš šio proceso būtų vargu ar įmanoma. Ne tik dėl to, kad kontrolieriui reikėtų pagalbininko, bet ir dėl esamos infrastruktūros – kol kas daug kur nėra net teorinių galimybių įrengti atskirus klientų laukiamuosius.

„Teoriškai ir šiandien galima apsieiti be automobilių šeimininkų paslaugų atliekant techninę apžiūrą. Mes jau dabar kategoriškai draudžiame klientams patiems važiuoti per apžiūros duobę (išskyrus sunkvežimius ir autobusus), nes bent porą kartų kontrolierių pakviesti važiuoti iki pakabos tikrinimo stendo per duobę, išsiblaškėliai su savo automobiliais į jas įkrito. Gerai, kad viskas baigėsi palyginti laimingai. Tačiau jei vairuotojai tik stebėtų procesą iš šalies, o vienas kontrolierius turėtų kelis kartus išlipti iš apžiūros duobės tam, kad pasuktų vairą į vieną ar kitą pusę, kad porą metrų pajudėtų į priekį, kad įjungtų ar išjungtų variklį, ne tik gerokai pailgėtų pati apžiūra, bet kontrolieriui tektų gerokai didesnis fizinis krūvis, o tai tikrai nepadėtų užtikrinti geresnės saugos“, – svarstė S.Masiulis.

„Transekstos“ susirinkime dalyvavęs Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius savo ruožtu rekomendavo dar kartą itin atidžiai išanalizuoti visus pastaraisiais metais techninės apžiūros centruose įvykusius incidentus ir, tik išgryninus jų priežastis, priimti sprendimus dėl sisteminių permainų.