Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Medžioklę prie kapinių surengė per Vėlines

Vėlinių savaitgalį, kai žmonės lankė savo artimųjų kapus, Deltuvos kapinių rimtį sutrikdė medžiotojų šūviai. Paaiškėjo, jog medžioklę prie kapinių per Vėlines surengė rajono medžiotojų klubas „Miškininkas“, kurio branduolį sudaro garbios – miškininkų – profesijos atstovai.

Vėlinės šįmet išpuolė ilgąjį savaitgalį, tad žmonės savo artimųjų kapus lankė tris dienas – nuo Visų šventųjų – penktadienio – iki sekmadienio.

Sekmadienio rytą į Deltuvos kapines pėdinu ir aš. Ties paskutine miestelio troba išvystu: būrys vyrų raudonomis liemenėmis. Nei kas jie, nei iš kur – tarsi kas desantu juos būtų nuleidę.

Išsirikiuoja į liniją ir pievele traukia miestelio aplinkkelio link. „Ė-hė, ė-hė, ė-hė“, – skardena jų balsai. „Ė-hė, ė-hė, ė-hė“, – atliepia juos aidas kapinėse. „Gal kokia nelaimė toje pievelėje, kad tokį rytą ją šukuoja“, – pagalvoju.

O tuo metu į aikštelę prie kapinių vienas paskui kitą jau suka automobiliai – žmonės jau renkasi prie savo artimųjų kapų.

Sudrebino šūviai

Įžiebusi žvakeles ant saviškių kapų grįžtu aplinkkeliu. Nuo jo ranka paduoti iki dviem ežerėliais spindinčios pelkaitės. Kasryt prie jos ateinu. Pavasariais ji pasitinka baltais švylių žiedais, vėlų rudenį – tręštančių lapų gaiva. Niekada nepagalvojau, kad toje nedidelėje pelkutėje mane gali ištikti kokia nors nelaimė. Šįkart nuo jos išgelbėja mano kalytė. Ji suskliaudžia ausis ir inkšdama puola atgal nuo pelkės. Staiga iš jos – šūvis. Vienas, antras, penktas... Mano kalytė net prisiploja prie žemės. Su ja – ir aš.

Pakirdusi aplinkkelyje matau automobilį. „Nejaugi medžiojate?“ – klausiu vairuotoją. „Taip“, – nesigina medžiotojas.

Tačiau medžioti čia, regis, nėra ką. Pelkaitė su dviem ežerėliais neužima nė 10 ha, tad gyvena joje tik keturios stirnaitės. Štai ir dabar išbaidytos šoka jos iš pelkės ir tiesiai per kelią puola už kapinių. Ten jos negyvens, ten joms nėra kur pasislėpti. Tikriausiai stirnos bandys grįžti vėl į pelkę. Vėl per kelią, kuriuo eismas įdienojus dar labiau padidės...

Šventė Huberto dieną

Netrunku išsiaiškinti, kas Vėlinių laiku surengė medžioklę prie kapinių. Deltuvos apylinkėse įregistruoti du medžiotojų klubai: „Miškininkai“ ir „Miškininkas“. Paskambinu pastarojo prezidentui Antanui Hofmanui. „Jūsų vyrai šaudo ten prie kapinių?“ –  klausiu jo. „Miškininko“ klubo vadovas neišsisukinėja: taip, prie kapinių medžioja jie. „Taigi šiandien – Hubertas“, – primena medžioklės vadovas. Suprask, taip jis su savo klubu švenčia Šv. Huberto – medžiotojų globėjo – dieną. Girdi, kukliai švenčia – nušovė tik vieną lapę. Ir tą pačią – ne jo klubo nariai, o svečias. Kas jis, „Miškininko“ klubo prezidentas A. Hofmanas įvardyti nenori. „Kodėl turėčiau įvardyti?“ –  klausia.

Branduolys – miškininkai

Prieš daugiau nei 20 metų įsteigtas medžiotojų klubas „Miškininkas“ vienijo išimtinai rajono miškininkus. Ilgą laiką, kol Ukmergės miškų urėdijos urėdu dirbo A. Hofmanas, klubas buvo netgi registruotas urėdijos adresu. Tik 2009 metais jis perkeltas į Viliukų kaimą. Tačiau iki šiol jo branduolį sudaro tie patys miškininkai. Tarp jų – ir visų viršiausias, šiandieninės valstybinės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ laikinasis direktorius Valdas Kaubrė.

Buvęs Panevėžio miškų urėdas V. Kaubrė turi neblogą patirtį medžioklėse su garbiais svečiais. Viena jų – medžioklė su pačiu aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika bei kitais Vyriausybės nariais jam sutrukdė laikinąsias valstybinės įmonės – „Valstybinių miškų urėdijos“ – vadovo pareigas greitai pakeisti į nuolatines. Kilus šiam skandalui, aplinkos ministras prisiekė skaidrinti medžiokles. Pažadėjo išleisti netgi elektroninius medžioklės lapus, iš kurių būtų galima labai greitai pamatyti, kas su kuo, kur medžioja ir ką sumedžioja.

Elektroninių medžioklės lapų nėra, jie – medžiotojų klubo „Miškininkas“ prezidento A. Hofmano kišenėje. Ir jis jų niekam nerodo. Tikriausiai net pačiam klubo narių viršiausiam, pačiam V. Kaubrei.  „Man reikia klausti mūsų klubo prezidentą, kas ten medžiojo“, – žadėjo man sužinoti V. Kaubrė.  Nesužinojo. Tik patikino, kad jis pats nešaudė ir su savo klubu Huberto dienos prie kapinių nešventė.

Atliks tyrimą

„Tai, kad medžiotojai per Vėlines medžiojo prie kapinių – ne įstatymo, o medžiotojų moralės ir etikos dalykas“, – paaiškino Vilniaus apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.

Ar šios medžioklės metu nebuvo pažeistos kitos jos taisyklės, saugumo ir viešumo reikalavimai, S. Mikėnas žadėjo atsakyti atlikęs tyrimą. Jis gali užtrukti.

 

Aldona KVEDARIENĖ

Rekomenduojami video