Vilija Radvilė (Urbonienė) – ne tik gimtajame Rokiškyje, bet ir visoje Lietuvoje žinoma autorinių dainų kūrėja ir atlikėja (vokalas, gitara), koncertuojanti drauge su smuikininke Oksana Sadauskiene. Klausytojai jas vadina dvasios aristokratėmis. Dueto atliekamas dainas transliuoja radijo stotys, vaizdo klipai rodomi per Lietuvos televiziją, išleistos dvi kompaktinės plokštelės. Jausmingos dainos nepalieka abejingų – paliečia širdį emociniu tikrumu, jausmo gelme. Tokia Vilija ir gyvenime – jautri, atvira ir nuoširdi.

Kūryba – sielos dienoraštis

Su Vilija kalbamės vaikščiodamos po jai mielas vietas: vaizdingą Rokiškio dvaro parką, kur šimtamečių medžių ir tvenkinių apsuptyje gimė ne viena jos daina. Šalia puošnaus restauruoto Rokiškio dvaro, kuriame įsikūręs Rokiškio krašto muziejus ir kuriame Vilija su Oksana ne kartą koncertavo, glaudžiasi senoji medinė muzikos mokykla, sauganti daugybę prisiminimų – čia Vilija vaikystėje mokėsi, vėliau – dirbo.

Atlikėja prisipažįsta, kad jos dainos – jausmų, išgyvenimų dienoraštis. Poezija ir muzika gimsta iš džiaugsmo, iš meilės gyvenimui, o kartais – iš liūdesio ir skausmo, iš tiesos ir gerumo troškimo. Kurti ją įkvepia ir gamtos grožis, o susikaupti padeda ramybė ir tyla. Kai gyvenimas parklupdo, kai nebėra jėgų keltis ir eiti gyventi – jėgų Vilija semiasi iš tikėjimo.

„Mano kūryba išjausta, iškentėta, išgyventa. Kurti eiles, muziką, dainuoti man būtinybė, sielos atgaiva. Dainose išsakau tai, kas man svarbu. Kasdienybėje dažnai pati esu išklausytoja, todėl kurdama dainas turiu prabangą būti išklausyta.

Poete savęs nelaikau, manau, kad tikra, gera poezija – didis menas. Ji jaudina ir viena, be muzikos – vien tik įtaigiais žodžiais. O mano dainose pusę grožio sukuria muzika – ji sustiprina, išryškina eiliuotus žodžius. Dažnai muzika ir tekstas atsiranda kartu“, – kūrybinę virtuvę atveria kūrėja.

Atlikėjos sūnus Rolandas ir dukra Akvilė – reiklūs ir geranoriški jos klausytojai. Asmeninio archyvo nuotr.

Mokytis skatino mama

Vilija augo penkių vaikų šeimoje, jų namuose nuolat skambėjo muzika. Jos mama Viktorija Marija – matematikė ir programuotoja, iki šiol didelė poezijos ir melodingos muzikos gerbėja. Vaikams ji pripirkdavo poezijos knygučių, Vilija mėgo jas skaityti, deklamuoti ir pati kartais parašydavo eilėraštuką. Paauglystėje jaunimo susibūrimuose jau pati brazdino gitara, dainuodama populiarias dainas. Pastebėjusi dukros gabumus, mama skatino ją mokytis muzikos.

„Atgimimo laikais šešerius metus lankiau Rokiškio muzikos mokyklą, kuri buvo įsikūrusi mediniame pastate šalia dvaro rūmų. Gitaros klasės tuomet nebuvo, todėl mokiausi groti kanklėmis ir akordeonu, pastaruoju vaikystėje grojo ir mano tėtis teisininkas Vilhelmas. Muzikos mokslus tęsiau Panevėžio J.Švedo konservatorijoje. Keletą metų grojau Panevėžio „Ekrano“ liaudies dainų ir šokių ansamblyje. Daug koncertavome, ypač įsiminė koncertai Lisabonoje, liaudiškos muzikos festivalyje: su įvairių šalių muzikantais grojome gatvėse, metro stotyse, parduotuvių vestibiuliuose – tai buvo kažkas naujo, nepatirto, man patiko ta muzikinė laisvė“, – prisimena pašnekovė.

Ugdo vaikų kūrybiškumą

Baigusi J.Švedo konservatoriją, Vilija dešimt metų dirbo Rokiškio muzikos mokyklos Obelių filiale. Mokė vaikus groti kanklėmis, bet jie labai norėjo išmokti groti gitara, taigi ir savo mokytoją paskatino tobulėti – Vilniaus konservatorijoje Vilija baigė gitaros klasę pas džiazo virtuozą Jaroslavą Cechanovičių. Dabar savo žinias ir patirtį muzikos pedagogė perduoda jauniesiems talentams Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje, turi gitaros klasę.

„Šiemet jau 25-eri metai, kai dirbu muzikos mokytoja. Man ne taip svarbu, kad mokinys tobulai išmanytų grojimo techniką. Svarbiausia, kad jo atlikime būtų kuo daugiau jo paties – savitumo, kūrybiškumo, laisvės, individualumo. Noriu, kad grojimas vaikui teiktų džiaugsmą, malonumą. Mokinius skatinu ir pačius improvizuoti, kurti – muzikos kūrinėliais išreikšti emocijas, nuotaikas, papasakoti savo istoriją. Tarkim, vaikas po pamokų ateina pavargęs, man pasipasakoja, kaip jam sekėsi, ir mes iškart sukuriame trumpą dainelę apie tai, kaip praėjo jo diena, ką jis veikė, ką patyrė. O po atostogų, žiūrėk, jau ir pats mokinys atneša ilgesnį kūrinėlį. Yra labai gabių vaikų, kurie mane stebina kūrybiškumu, džiugina nuoširdžiu bendravimu. Mano mokinė Aušrinė Repeikaitė Klaipėdos konservatorijoje baigė gitarą ir jau pati dirba muzikos mokytoja“, – pedagoginio darbo principus atskleidė gitaros mokytoja.

V.Radvilė ir O.Sadauskienė koncertuoja Saldutiškio dvare. Asmeninio archyvo nuotr.

Vokalas, gitara ir smuikas

Su rokiškiete O.Sadauskiene Vilija koncertuoti praėjo dar Obeliuose, kur Oksana dirbo smuiko mokytoja. Iš pradžių merginos atlikdavo žinomas bardų dainas, o dabar – tik Vilijos sukurtas melodijas.

„Su Oksana kartu grojame jau 20 metų. Mudvi vienodai jaučiame muziką, viena kitą mes suprantame be žodžių. Dažniausiai naujai sukurtai dainai parašau ir smuiko partiją. Smuiko melodija ir tekstas dainoje – lyg dvi draugės ant suoliuko parke, kalbasi, džiūgauja, šėlioja, liūdi...“ – kūrybinio dueto privalumus apibūdina Vilija.

Jos daug koncertuoja. Per Knygų Kalėdas duetui teko muzikuoti Prezidentūroje. Šį rugpjūtį Anykščiuose joms plojo festivalio „Purpurinis vakaras“ žiūrovai. Šiemet duetas spalio 26 dieną koncertuos Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, spalio 27 d. – Troškūnuose, Bernardinų vienuolyno ansamblio patalpose. Lapkričio 17 d. koncertas vyks Biržų pilyje. Gruodžio 1 d. autorinės dainos mylėtojai kviečiami į Šilutės Hugo Šojaus dvarą-muziejų. Gruodžio 7 d. įvyks dueto koncertas „Bardai tarp žvaigždžių“ Vilniaus universiteto planetariume.

„Koncertuose pristatome savo programą „Pašauktas vardu“ – tai trylika melodingų, lyriškų, jausmingų dainų, lydimų gitaros ir smuiko akompanimento. Jose – visos gyvenimo spalvos ir troškimai. Tačiau svarbiausia – kelionė link giliausio, tikrojo troškimo – savo pašaukimo, kuris padeda viskam stoti į savo vietas. Jis giliai mūsų širdyse ir jo nežino niekas kitas, tik mes patys. Norėdami išsiaiškinti ir įgyvendinti savo pašaukimą, kuris mus skatina eiti į priekį, ieškome gėrio, mokomės išsilaisvinti iš savo fantazijų, momentinių užgaidų, įnorių naštos, klausytis tikrovės, kurioje gyvename, ir kiekvieno sutikto žmogaus, stengiamės nesiblaškyti apsisprendimų dvejonėse, skubėti pas kitus ir nešti meilę...“ – savo muzikos misiją atskleidžia V.Radvilė.

Rokiškio dvaro parke sukurta ne viena V.Radvilės daina. Asmeninio archyvo nuotr.

Išleido du albumus

Kūrėja išleido du muzikos albumus: pirmasis „Iki tavęs“ pasirodė 2013 metais, antrasis – „Pašauktas vardu“– 2015 metais. Jos dainų galima paklausyti ir internete, legalios muzikos svetainėje Pakartot.lt.

„Mama pirmoji išklauso mano naujai parašytą dainą. Reiklūs, bet geranoriški mano klausytojai ir dukra Akvilė bei sūnus Rolandas. Daug šiltų atsiliepimų sulaukiu ir iš savo klausytojų, kurie mudvi su Oksana vadina dvasios aristokratėmis. Po koncertų žmonės dažnai sakydavo, kad norėtų mano dainų paklausyti ir namuose, todėl geriausius kūrinius sudėjau į kompaktines plokšteles. Jas išleisti man padėjo vietiniai menininkai ir rėmėjai. Kompaktinėse plokštelėse muzika skamba kitaip nei koncerte. Aranžuotes kūrėme kartu su gitaristu Aurimu Driuku ir Aurelijumi Sirgedu, kurio studijoje ir įrašėme abi plokšteles. Mano repertuare skamba dainos ne tik mano, bet ir kitų poetų žodžiais. Skaitau daug poezijos, bet tik keletas eilėraščių „uždainavo“, įkvėpė mane sukurti muziką: tai Martyno Vainilaičio „Sninga“, kraštiečio Alfonso Keliuočio „Eglelės lopšinė“, mūsų krašto partizanės Dianos Glemžaitės „Mano vakarai“, Ramutės Skučaitės „Nebe Tėvynė“, ukmergiškio Albino Kuliešio „Baltuma“...

Atlieku ir daineles vaikams, dauguma jų sukūriau augindama vaikus. Keletą jų publikavo vaikų žurnalas „Vakaro žvaigždelė“, kuris leidžia ir vaikiškų dainelių kompaktines plokšteles. Mano dainas pastebėjo Daiva Bauerienė, tuo metu dirbusi žurnalo redaktore. Jos publikuotos ir specialiame priede – knygelėje „Kad širdelėje būtų šviesiau“. Labai palaikau šio žurnalo, neseniai atšventusio dešimtąjį gimtadienį, idėjas – muzika vaikams turi būti ne „bumčikai“, o gerumo, šviesos ir mažų gyvenimo pamokėlių kupini kūriniai“, – pasakojo atlikėja.

Mums bekalbant laikas lekia nepastebimai, o Vilija jau turi skubėti į pamokas. Pokalbį baigiame jos darbo kabinete Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje. Šioje mokykloje dirba ir Oksana Sadauskienė. Vilijos kabineto sienas puošia koncertų plakatai, diplomai, apdovanojimai, gauti už koncertus, taip pat – originaliai ištapyta gitara: atpažįstu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Džono Lenono veidus.

„Šią gitarą išgražino mano mokinė Domilė Kirstukaitė, kuri lanko ir dailės mokyklą“, – originalios dovanos atsiradimą atskleidė atlikėja.

Atsisveikindama padėkojau Vilijai Radvilei už nuoširdžią muziką, atvirą pokalbį ir palinkėjau sėkmės kūryboje.