Lapiniai burokėliai, arba mangoldai, – labai maistingi. Jų lapuose ir lapkočiuose gausu karoteno, ypač daug vitaminų C, B1, B2, A, kalcio, fosforo, geležies, kitų mineralinių medžiagų, baltymų, cukraus, ląstelienos. Kiekvienais metais pasisėję lapinių burokėlių, iki pat šalnų turėsite vertingų ir gardžių lapų bei lapkočių. Daug kas mangoldus painioja su burokėliais, tačiau iš tiesų tai atskira rūšis, savo maistine verte lenkianti raudonuosius savo brolius.

Ir maistas, ir vaistas

Lapiniai burokėliai savo išvaizda panašūs į raudonuosius, tiktai jų šaknys nedidelės, šakotos, o lapkočiai ir lapai daug stambesni, gražūs ir sultingi. Lapai, atsižvelgiant į veislę, būna lygūs arba garbanoti, skiriasi ir spalva. Maistui vartojami lapkočiai ir lapai. Pastarieji kur kas vertingesni. Jie beveik tokie pat maistingi, kaip ir špinatai. Babilonijoje mangoldai buvo auginami jau 2 tūkst. metų iki Kristaus, o Antikos laikais jie buvo žinomi kaip gydomųjų savybių turinčios daržovės. Mangoldai skoniu primena špinatus ir riešutus. Šios daržovės lengvai virškinamos, jose mažai angliavandenių, todėl rekomenduojamos sergantiesiems cukriniu diabetu. Iš mangoldų lapų gaminamos salotos, sriubos, tyrelės, konservai, iš lapkočių – salotos, sriubos, apkepai. Į jų patiekalus galima pridėti dilgėlių, rūgštynių, balandų. Tai pagerina patiekalo skonį ir pagausina vertingų medžiagų. Iš šių daržovių verdamos sriubos, ruošiamos salotos, troškiniai, padažai, apkepai. Į lapus vyniojama mėsa, žuvis. Mangoldus galima konservuoti žiemai kartu su rūgštynėmis.

Sodinimas

Lapiniai burokėliai auginami kaip ir raudonieji, tiktai retinant tarp jų paliekami didesni atstumai – 20–40 cm. Tada augalai augs vešlūs, lapkočiai bus stori. Prieš sėją mangoldų sėklas porą dienų reikėtų palaikyti įsuktas į drėgną audinį. Į lysvę sėti reikia gegužės pradžioje. Pasėjus anksčiau, lysvė pridengiama. Tinka šviesios vietos. Mangoldai nereiklūs dirvožemiui, jie gali augti lengvose dirvose, geriau auga patręšti mineralinėmis trąšomis, tad svarbu nepamiršti laistyti ir tręšti, o kartą per 10 dienų augalus palaistyti įvairių žolių ištrauka. Mangoldų lapai stambūs, išauga didele skrotele. Kuo dažniau jie pjaunami, tuo gausiau auga. Lapai pjaunami kartu su šakniniu ūgliu pagal viršutinį skrotelės kraštą, nepaliekant stiebo likučių, nes likusi šaknų dalis pradės pūti. Lapus galima pjauti praėjus maždaug 60 dienų nuo sėjos. Jei maistui vartosite lapkočius, pjaukite vėliau – apie rugpjūčio vidurį, o atrankos būdu pjaunami iki pat šalnų. Rudenį augalai iškasami su žemėmis, pasodinami į didelį vazoną ir auginami ant palangės arba šaknys, pasodintos į žemę, sandėliuojamos dėžėse rūsyje.

Ne visi žino, kad šie augalai tinka atželdinti pavasarį, nes jų šaknyse susikaupia daug atsarginių maisto medžiagų. Rudenį, prieš prasidedant šalčiams, lapinių burokėlių šaknis reikia iškasti ir, tankiai susodinus į smėlio arba žemių pripiltas dėžes, padėti rūsyje. Esant silpnam apšvietimui, išaugę lapai būna švelnūs ir skanūs.

Petras Klimas