Kai buvęs futbolininkas Dainius Širvys su žmona Rasa prieš aštuonerius metus nusprendė pabėgti iš laikinosios sostinės ir įleisti šaknis netoli Užpalių, Utenos rajone, ne vienas stebėjosi tokiu jų žingsniu. Pora turėjo viską, kad galėtų ramiai gyventi: vaikai užauginti, įkurtas verslas.

Dabar jie gyvena kitaip. Ramybės nedaug ir todėl, kad trijų gandrų kaimo turizmo sodybos „Širvynė“ savininkams ilgasnapiai raudonkojai atnešė pagrandukę, kuriai tėvai nusprendė duoti Elzės vardą.

Aktyvus poilsis

Pasak sutuoktinių, Šventoji – pati gražiausia ir lietuviškiausia mūsų šalies upė. Širviai įsikūrę ten, kur prie upės būta senvagės. Išvalę upės pakraštį, jie įrengė patogų priėjimą prie upės, pastatė pirtį, kubilą, skoningai sutvarkė aplinką, kad atvykstantiesiems pailsėti būtų smagu ir miela būti. Rasa su Dainiumi brangina laukinę gamtą. Besižvalgant po sodybą, ant vieno iš sausuolių sutūpė bemaž 10 gandrų. „Lieptelį į upę įrengėme tarp meldų, kad kiekviena moteris galėtų pasijusti Jurga iš miuziklo „Baltaragio malūnas“. Jei tik norisi, galima nuogai maudytis tarp žydinčių lelijų“, – juokavo Dainius. Beje, atvykusiesiems pas Širvius nėra kada nuobodžiauti. Vieną kartą pabuvoję pas juos pataria draugams išbandyti Šventosios tėkmę, smagiai pavakaroti jaukioje sodyboje. „Dabar madinga švęsti įmonės vakarėlius gamtoje, plaukti baidarėmis, aktyviai leisti laiką. Mūsų sodyba nedidelė, vadinamasis šeimyninis kaimo turizmas mums – labiau prie širdies. Vestuvių, pobūvių rengti nesiūlome“, – sakė Dainius. Pasak jo, dabar žmonėms jau norisi ne tiek „ragauti, kiek pramogauti“. Atvažiavusiai kompanijai jis gali surengti lobių paiešką, šaudymą lankais, pažintinį žygį po apylinkes ir dar daug įvairių „akcijų, atrakcijų“. Vos ne kiekviename medyje jis yra įkėlęs po inkilą, tad neįpratusiajam girdėti paukščių čiulbesį Širvių sodyboje gali apsisukti galva.

Pateko į džiungles

Dainius – sporto pedagogikos magistras, futbolininkas iki kaulų čiulpų. Ir dabar žaidžia senjorų komandoje, šios sporto šakos moko vaikus. Aišku, ir sodyboje yra futbolo aikštelė. Rasa – finansų mokslų magistrė. Abiejų žinios praverčia šeimos versle, kurio pradžia nebuvo tokia lengva, kaip atrodo vaikštant po išpuoselėtą teritoriją.

„Pirkome pelkę ir krūmynus. Valėme, kirtome, tvarkėme, kasėme. Tai, ką pas mus atvykusieji pamato dabar, nė iš tolo neprimena tų džiunglių, kurias įveikėme savo jėgomis. Iš pradžių važinėdavome į savo paupį iš Kauno, vėliau pastatėme namą ir nusprendėme gyventi nuolat, kad darbai sparčiau eitų į priekį“, – sakė Dainius. Pasak Rasos, sunkiausia buvo, kai reikėjo draskytis tarp verslo reikalų Kaune ir sodyboje vykstančių statybų. „Dabar sunku įsivaizduoti, kaip tada ištvėrėme, kai šildėmės tik židiniu, o žiemos buvo gana šaltos. Pastatę svečių namą, įsirengėme grindų šildymą, tada gyvenome jau šilčiau, smagiau“, – sakė pašnekovė. Ji apgailestavo tik dėl vieno – kad tamsusis metų laikas Lietuvoje pernelyg ilgas.

Trūksta infrastruktūros

Šeimyninį turizmą graži Širvių šeima siūlo Šeimyniškių kaime. „Kai prieš 10 metų įsigijome sklypą, pro mus einantį kelią buvo žadama asfaltuoti, buvo numatytas nacionalinis dviračių takas, o Šventąją buvo numatyta įtraukti į nacionalinį vandens taką. Toks geografinis išsidėstymas ir paskatino užsiimti kaimo turizmu“, – pasakojo Dainius. Deja, kol kas lekiantys keliu pro jų sodybą padovanoja dulkių debesį. Kelią gerina tik greideris.

Pasak Dainiaus, užsieniečiams kol kas Lietuva nepatraukli, nes nėra tinkamos infrastruktūros. Vyras apgailestavo, kad Lietuva prastai reklamuojama. „Visi tarsi kažką daro, bet bendros vizijos nėra, nėra ir rezultato“, – apgailestavo sodybos šeimininkas. Jis sakė, kad daug jų uždirbamų pinigų investuojama į Lietuvą, juk visa, ką jie padaro sodyboje gražindami ją, lieka čia, svetur neiškeliauja. Savo sodyboje, kuriai įrengti neprašė jokios europinės paramos, Dainius su žmona puoselėja lietuviškus augalus, stengiasi, kad viskas derėtų prie aukštaitiško stiliaus.

Tikras kaimo turizmas

Kitoje kelio pusėje Širviai turi pusę hektaro, kur įveistas sodas ir laikomos avelės. Prie namų aptvare auga ančiukai ir viščiukai. Juos kasdien „suskaičiuoja“ paukštinis vengrų vižlas Bekis. Neįtikėtina, bet keturkojis nėra nudaigojęs nė vieno paukščio. „Vaikams labai įdomūs visokie gyvuliukai, todėl norime, kad mūsų ūkis būtų tikras kaimo turizmas, o ne lėbavimams skirta vieta“, – sakė Dainius. Kiekvienais metais jis rengia moksleivių – futbolo vartininkų – iš visos Lietuvos stovyklą. Lavinantiesiems meninius gebėjimus po Joninių rengiama „Pievų karčių“ stovykla. Užsiėmimus veda netoliese įsikūrę keramikai Lina ir Adomas.

Ir verslas, ir sportas

Pasak Dainiaus, kaimo turizmas – tai ne verslas, o gyvenimo būdas, sporto šaka, ypač kai reikia nežinia kiek kartų lakstyti į kalniuką ir žemyn prie upės. Nėra dienos, kad, eidamas per kiemą, jis nepamatytų, ką reikia tvarkyti ar perdaryti. Svečiams skirtą namą puošia dukros Eglės nuotraukos. Jose įamžinti gamtos stebuklai – augalai, gražūs įvairių metų laikų sodybos vaizdai. Širviai nieko nesamdo – susitvarko patys. Padirbėjusi pas kitus, vyresnėlė dukra nusprendė, kad geriau būti su šeima ir užsidirbti talkinant tėvams versle.

Pirmame svečių namo aukšte – jauki svetainė, antrame – miegamieji. Palėpėje Dainius ketina įrengti miegamuosius vaikams. „Mažiesiems patinka tai, kas neįprasta, čia jie jaustųsi kaip palapinėje, tik reikia įrengti patogius laiptus“, – rodė verslininkas. Per mokslo metus Užpalių mokykloje jis dirba futbolo treneriu. „Ne visi tėvai gali savo atžalas į treniruotes Utenoje vežioti, o vaikams reikia kuo nors užsiimti. Džiaugiuosi, kad jie linksta į sportą, o ne kur kitur“, – sakė pašnekovas. Kiekvieną pavasarį Širviai rengia „Darom upe“. Sutuoktiniai džiaugėsi, kad šiukšlių, ypač butelių, kasmet randa vis mažiau.

Darbinis auklėjimas

Šeimą suvienijo ne tik bendra veikla, bet ir pagrandukė Elzė. Ji gimė tuoj po Joninių, tad ši šventė jos mamai ir visai šeimai tapo dar labiau įsimintina. „Elzei – treji metai, vyresnioji jos sesė Eglė – jau studentė, būsima juvelyrė, o brolis Pijus kitais metais baigs mokyklą. Mažoji – mūsų šeimos vienytoja. Ji pasiilgsta vyresnių vaikų, tad Eglė į tėvų namus skuba iš Telšių, Pijus – iš Kauno. Tada namuose triukšminga ir smagu“, – šypsojosi Rasa. Mažoji mielai bendrauja ir su sodybos svečiais. Moteris sake matanti skirtumą tarp mieste ir kaime augančių vaikų. Nuo mažens lakstanti basa mergaitė sveika kūnu ir siela. Ji guvi ir smalsi. Neprašoma stveriasi visų darbų. Tiesa, kartais dėl to daugiau bėdos nei naudos. Tačiau sutuoktiniai supranta darbinio auklėjimo svarbą ir leidžia mergaitei mokytis savarankiškumo. Pedagogikos pradmenų Elzė mokosi auklėdama šunį ir katiną, o ūkininkavimo – globodama ančiukus ir viščiukus, aveles.