Kai kuriems Seimo nariams pabėrus tik emocijomis grįstų priekaištų dėl žemdirbiams taikomų mokesčių lengvatų, žemės ūkio ekonomistai atliko konkrečius tyrimus. Ir paaiškėjo, kad kritikams pirmiausia vertėjo žvilgtelėti į veidrodį – daugelio lengvatų negalima lengvatomis vadinti, nes galiausiai jos pasiekia ir tuos, kurie dėl jų žemdirbiams priekaištavo. Pasverkime, kokius argumentus žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta žemdirbių visuomeninių organizacijų, mokslininkų ir konsultantų darbo grupė neseniai pateikė Finansų ministerijai dėl lengvatų peržiūros.

Išsiskyrimo kaina

Pirmasis argumentas yra senas kaip Europos Sąjunga. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės, absoliuti dauguma žemės ūkiui taikomų mokestinių lengvatų įteisintos daugelyje ES šalių. Norime išsiskirti ir jų atsisakyti? Taip pasielgę sumažintume Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumą ir vidaus rinką atvertume produktams iš kitų šalių. O importuotojai tiektų ne tik pigiausius, bet ir prasčiausios kokybės produktus, nes kitokių dauguma lietuvių vartotojų negalėtų įpirkti.

„Mokestinės lengvatos žemdirbiams taikomos siekiant išlaikyti vartotojams priimtiną maisto produktų kainą. Todėl Vyriausybei siūlome išsaugoti žemdirbiams pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių ir akcizų, skirtų naudoti žemės ūkio veikloje, lengvatas“, – padarė išvadą R.Mininienė.

Ar Vyriausybė išgirs žemdirbių argumentus?

Pelno mokestis

Įmonių, kurios per mokestinį laikotarpį daugiau nei 50 proc. pajamų uždirba iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatyvų pajamas už parduotus savo narių pagamintus žemės ūkio produktus, pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą. Lengvatos tikslas – skatinti kooperaciją ir kitus juridinius asmenis vykdyti žemės ūkio veiklą. Kodėl reikia tokios lengvatos? Todėl, kad žemės ūkis yra specifinė ūkio šaka.

„Susidaro nevienodos konkurencijos sąlygos, palyginti su kitas veiklas vykdančių subjektų apmokestinimu. Jų įsigytas ilgalaikis turtas, reikalingas veiklai vykdyti, gali nusidėvėti, todėl verslininkas gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas. O štai žemė nenusidėvi, jos įsigijimo išlaidomis negalima mažinti apmokestinamųjų pajamų“, – paaiškino lengvatos poreikį R.Mininienė.

R.Mininienė

Kitas niuansas – šia lengvata nustatomos vienodos konkurencinės sąlygos su žemės ūkio veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis, kuriems Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu nustatytas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas. Ar ši lengvata efektyvi?

„Taip. 2011–2013 m. žemės ūkio įmonių apyvarta didėjo. Jeigu ne Rusijos embargas ir pieno sektoriaus krizė, apyvartos augimo tendencija būtų išlikusi“, – aiškino R.Mininienė.

Kritikai teigė, kad ši lengvata neteisinga socialinio teisingumo požiūriu.

„Atvirkščiai – jeigu ją panaikintume, susidarytų socialiai neteisinga situacija, nes, kaip jau minėjau, žemės ūkio sektoriuje negalima įvertinti žemės nusidėvėjimo“, – sakė R.Mininienė.

Deklaruoto pelno mokesčio suma žemės ūkio sektoriuje, Eur

2010 m. 1 325 071

2011 m. 1 338 545

2012 m. 6 869 882

2013 m. 6 315 886

2014 m. 1 803 511

2015 m. 1 642 237

Gyventojų pajamų mokestis

Šiuo mokesčiu neapmokestinamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neįregistruotas PVM mokėtoju (atlygis už pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas neviršija 45 tūkst. eurų per metus).

Lengvatos tikslas – nedideliems ūkiams sudaryti palankias veiklos sąlygas, skatinti gyventojų verslumą, pasirenkant žemės ūkio veiklos sritį. Juk mažiausi ūkiai yra nuostolingi, jie paprastai žemės ūkio produkciją augina savo šeimos poreikiams.

„Vienas iš argumentų – smulkieji ūkininkai neprivalo tvarkyti buhalterinės apskaitos, todėl viena iš išeičių – nustatyti PVM mokėtojo statusą. Kitas argumentas – smulkiesiems ūkininkams susidaro nelygios veiklos sąlygos, palyginti su užsiimančiaisiais kita individualia veikla. Pastarieji gali sumažinti apmokestinamąsias pajamas apskaičiuodami ilgalaikio turto nusidėvėjimą, o ūkininkų objektas yra žemė, kuri negali nusidėvėti. Trečias argumentas – Lietuvoje tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių ES rinkoje, taigi ir yra prasčiausios konkurencinės sąlygos“, –- vardijo departamento direktorė.

Statistikos duomenys rodo, kad gyvenimo lygis kaime yra gerokai žemesnis nei mieste, žmonės priversti užsiauginti produktų savo poreikiams tenkinti ir ...lieka gyventi kaime. Argi tai – ne papildomas argumentas, ypač emigracijos augimo akivaizdoje?

Kiek ūkininkai sumoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM)?

Ūkininkų  apskaičiuotas GPM, Eur

2010 m. 1 948 742

2011 m. 7 868 054

2012 m. 13 395 813

2013 m. 9.455.918

2014 m. 7 643 713

2015 m. 10 460 873

Lengvatinis akcizas dyzelinui

Žemės ūkio veikloje skirtam naudoti dyzelinui taikomas lengvatinis 21 euro už toną akcizo tarifas, neviršijant nustatyto kiekio. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, ši lengvata leidžia sumažinti gaminamų produktų savikainą (2,36 proc. daržininkystės ūkiuose, 3–5 proc. augalininkystės ūkiuose, 8–9 proc. mėsinės gyvulininkystės ūkiuose ir nuo 2 iki 20 proc. pienininkystės ūkiuose).

„Taikant šią lengvatą ne didesnių kaip 4 EDV ūkių mokestinė našta sumažėja nuo 1 000 iki 1 500 eurų per metus“, – teigė R.Mininienė.

Beje, šia lengvata naudojasi visos ES šalys, nors tiesioginės išmokos daugelyje ES šalių yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Ar Lietuvai apsimokėtų atsisakyti akcizų dyzelinui lengvatos? Kaimyninės šalys tokiu sprendimu labai apsidžiaugtų.

Nekilnojamojo turto mokestis

Fizinio asmens nekilnojamasis turtas, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, ir juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 proc. pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas neapmokestinamas. Tikslas – plėtoti žemės ūkio veiklą, skatinti investicijas į modernų ūkį, sandėlius, technikos saugojimo patalpų įrengimą.

Kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ duomenimis, asociacijos nariai pastaraisiais metais investavo į žemės ūkio paskirties nekilnojamąjį turtą nuo 66 354 iki 8 527 752 eurų, o nuo 2014 iki 2020-ųjų kooperatyvai planuoja investuoti apie 21 mln. eurų.

„Šios lengvatos taikymas turi teigiamą poveikį ypač mažesnes pajamas uždirbančių žemės ūkio subjektų gyvybingumui bei gaminamos produkcijos savikainai mažinti“, – sakė R.Mininienė.

Žemės mokestis

Lietuvoje žemės mokestis mokamas nuo 35 proc. žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės, t. y. žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė dauginama iš koeficiento 0,35. Šis koeficientas būtinas siekiant išvengti ryškaus šios grupės žemės mokesčio atotrūkio nuo žemės mokesčio už kitų paskirčių žemės sklypus.

„Žemės ūkio paskirties žemei taikomas koeficientas neturi būti vertinamas kaip lengvata, jis laikytinas kaip žemės mokesčio apskaičiavimo formulės sudėtinė dalis“, – paaiškino R.Mininienė.

Žemės vertei didelę įtaką daro jos geografinė vieta, atstumas nuo didžiųjų miestų, vandens telkinių, nors tiesioginio ryšio su iš šios žemės gaunama nauda nėra. Ar šiuo metu taikomas mokesčio apskaičiavimas yra efektyvus?

„Pastaraisiais metais mokesčių už privačią žemę surenkama vis daugiau. Pavyzdžiui, iki 2013-ųjų valstybė surinkdavo apie 15 mln. eurų, o vėliau, kai mokesčio apskaičiavimas buvo pakeistas, 2015 m. – 26,7 mln. ir 2016-aisiais surinkta jau 29,7 mln. eurų. Taigi taikyti koeficientą už žemės ūkio paskirties žemę yra būtina“, – sakė R.Mininienė.

Lengvatos skiriamos vartotojams

Aušra Žliobaitė, Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, ekonomistė

Kalbant apie įvairias lengvatas daroma esminė klaida, kai teigiama, kad jos skirtos žemdirbiams. Iš tikrųjų šios lengvatos skiriamos ne žemdirbiams, bet vartotojams, kad jie galėtų pirkti Lietuvoje užaugintus žemės ūkio ir maisto produktus. Siūlantiesiems panaikinti vadinamąsias lengvatas, siūlau apskaičiuoti, kokia bus pagrindinių maisto produktų savikaina ir kokia bus jų kaina. Ar vartotojai išgalės tokius produktus pirkti? Jeigu praradę lengvatas vartotojai produktų nepirks, ūkiams beliks atsisakyti gamybos. Kita vertus, labai abejoju ar lengvata galima laikyti akcizo lengvatą dyzelinui. Juk dalis mokesčio skiriama keliams remontuoti, prižiūrėti. Žemdirbiai didžiąją dalį dyzelino panaudoja dirbdami žemę ir tik nedaug jo sunaudoja veždami derlių valstybei priklausančiais keliais.

Palyginkime sąnaudas

Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas

Pastaruoju metu daug kalbama apie milijonus eurų, kuriuos lietuviai vartotojai palieka Lenkijos parduotuvėse. Štai aš ir noriu priminti, kad jeigu vadinamųjų lengvatų žemės ūkiui bus dar mažiau, keliautojų į Lenkiją tik padaugės. Pateiksiu pavyzdį iš man žinomos ūkio šakos. Lietuvoje vienai audinei užauginti reikia 30 eurų, o kolegos lenkai užaugina net 5 eurais pigiau. Esu įsitikinęs, kad taip yra ir kitose srityse. Taigi siūlau palyginti sąnaudų sandarą Lietuvoje ir kaimyninėse mums svarbiose rinkose: kiek kas kainuoja, kiek sumokame mokesčių, kokios išlaidos. Ir tada parengti prognozę – kaip viskas pasikeistų, jeigu sumažintume vadinamąsias lengvatas žemės ūkiui.