Dėl uždarytų mokyklų ir restoranų ūkininkai privalės išpilti ir supūdys tūkstančius tonų daržovių (nuotr. stop kadras)

Ūkininkai iš savo sandėlių netrukus į laukus išpils ir supūdys milžiniškus kiekius daržovių – bulvių, svogūnų, burokėlių. Dėl uždarytų valgyklų, restoranų, barų, mokyklų žemdirbiai neturėjo kur dėti savo produkcijos. Tūkstančiai tonų įvairiausių daržovių keliaus į kompostą.

24-erių metų Vilkaviškio rajono ūkininkė Greta pirkėją informuoja, kad bulvių turi ir žmogus gali atvažiuoti nusipirkti. Bet net į namus važiuojantys pirkėjai ūkininkės iš prastos situacijos nebeišgelbės. Dėl pandemijos sandėliuose guli tonos neparduotų bulvių ir svogūnų. Mergina ūkininkauti pradėjo prieš metus.

Pasodino bulvių, svogūnų, turėjo planų plėsti ūkį, tačiau viską sustabdė Covid-19. Uždarius viešojo maitinimo įstaigas, mokyklas, daržovės taip ir liko gulėti sandėliuose.

Dėl uždarytų mokyklų ir restoranų ūkininkai privalės išpilti ir supūdys tūkstančius tonų daržovių (nuotr. stop kadras)

„Bulvių tai daug – apie 20 tonų. O svogūnų gerų šiuo metu, tai kelios tonos tik likusios, o visa kita išmesti reikės“, – sako ūkininkė Greta Sakalauskaitė. Neparduotos daržovės pūva ir kitų ūkininkų sandėliuose. Šakių rajono ūkininkas Linas Pukelis augina bulves ir burokėlius. Pastarųjų sandėlyje dar likę maždaug 1 tūkst. tonų, bulvių – apie 50 tonų.

Kartojasi praeitų metų scenarijus. Praėjusį pavasarį šalies ūkininkai, užklupus pandemijai, išmetė milžiniškus kiekius daržovių. Tiesa, sako šis pavasaris kiek geresnis. L. Pukeliui pavyko nemažai bulvių išvežti į Ukrainą. Pardavė nuostolingai – už mažiau nei savikaina, tačiau vis mažiau teks išmesti. „Didžioji dalis išvažiavo į Ukrainą, ten buvo trūkumas bulvių ir tikrai pirko. Pernai neturėjom kur padėti 2 tūkst. tonų burokėlių, teko sukompostuoti, 1 tūkst. išdalijome, tai tikrai bijojau to pačio scenarijaus pernai metų“, – pasakoja jis.

Vaizdo įrašo nuotr.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu ūkininkų sandėliuose pūva 15 tūkst. tonų daržovių. Kiekiai yra daug didesni, nes ne visi žemdirbiai teikia duomenis asociacijai.

„Situacija skiriasi. Praėjusiais metais produkcijos nepardavė tiek stambūs, tiek smulkūs augintojai, nes buvo sutrikęs eksportas, tai šiemet augintojai, kurie eksportuoja produkciją, eksportas nusistovėjo į savo vėžes“, – teigia asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. Vis tik, anot asociacijos vadovės, ūkininkų nuostoliai šiemet bus ne menkesni nei pernai, esą vien dėl to, kad karantinas dabar žymiai ilgesnis. Daržoves mielai paimtų labdaros organizacija ,,Maisto bankas”, tačiau ūkininkams tai padidintų nuostolius.

„Turi nuplautos būti, surūšiuotos, sufasuotos patogiomis pakuotėmis, kad jas būtų patogu išdalinti ir taip toliau. Atvežti iki jų logistikos centro“, – kalbėjo Z. Cironkienė. „Pilsime į laukus. Galiu drąsiai pasakyti. Nes kur dėti šitiek. Būtume žinoję, tai net iš laukų nebūtume ėmę. Nes nuostolis jau buvo parsivežti juos, iš tikrųjų“, – sako G. Sakalauskaitė.

Žemės ūkio ministerija, kaip ir pernai, ūkininkams paruošė paramą – pusantro milijono eurų. Į pinigus gali pretenduoti dėl pandemijos nukentėję ūkininkai, kurių bendros vidutinės pajamos tam tikrą laikotarpį buvo bent 10 procentų mažesnės.

„Metų pradžioje buvo signalų, kad daržovių sektoriui paramos gali reikėti daugiau, tačiau atsiradus rinkoms su trečiosiomis šalimis, tas nuostolis sumažėjo ir patys augintojai neįvardina, kiek tos paramos reikės, bet mes manome, kad rezervavus pusantro milijono turėtų pilnai užtekti“, – pasakoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Pernai ministerija buvo skyrusi 2 milijonus eurų paramos daržovių augintojams, tačiau pasinaudota buvo tik puse – vienu milijonu. Kompensacijas planuojama pradėti mokėti nuo liepos.