Scanpix nuotr.

Lietuvoje jau susiformavo biodegalų gaminimo tradicijos. Net 70–80 proc. biodyzelino  iš rapsų eksportuojama. Šios gamybos didinimas būtų svarbi alternatyva žaliavų eksportą keičiant didesnės pridedamosios vertės produktų eksportu. Naudos gautų tiek valstybė, tiek ir žemės ūkis, nes perdirbus rapsus liktų žaliavos vertingiems baltyminiams pašarams gaminti.

Šiuo keliu ir planuota eiti, tačiau lyg perkūnas iš giedro dangaus nugriaudėjo Europos Komisijos (EK) siūlymas mažinti biodegalų dalį tradiciniuose degaluose. Pagrindinės ES šalys kategoriškai pasipriešino EK siūlymams, o Lietuva kol kas delsia. Tačiau savo nuomonę išsakė prie apskritojo stalo susirinkę mokslininkai, ūkininkai ir verslininkai.

Pasigedo Lietuvos nuomonės

M.Palijanskas

Mindaugas Palijanskas, Biodegalų asociacijos prezidentas: „Dėl siūlomų pakeitimų daugelis ES šalių jau pateikė savo nuomonę. Deja, Lietuva delsia. Negirdėjome Energetikos ministerijos pozicijos, nematėme išvadų, kokios bus EK siūlomo sprendimo pasekmės šiam sektoriui. Priminsiu, kad EK siūlymui kategoriškai nepritaria Prancūzija, Vokietija, Austrija, Lenkija.“

Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius: „Jau dabar pranešama, kad EK siūlymui nepritaria daugumos ES šalių ūkininkai ir grūdų augintojų bei perdirbėjų organizacijos „European Oilseed Alliance“, „European Biodiesel Board“, UFOP bei žemdirbių interesus ginanti įtakinga COPA/COGECA.“

B.Markauskas

Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras: „Ši informacija mane nustebino, nes prieš dvi savaites Vyriausybės posėdyje energetikos ministras šią žinią pateikė ne kaip EK pasiūlymą, bet kaip sprendimą biodegalų dalį tradiciniuose degaluose sumažinti nuo 4,4 iki 3 proc.“

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas: „Naftininkai EK daro įtaką, ir ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, 2007-aisiais jie surengė vaizdingą akciją – atskraidino į Briuselį paprastų afrikiečių ir šie pasakojo apie sunkų savo gyvenimą, apie tai, kad tenka badauti. Ir tame pat renginyje buvo piktinamasi, kad europiečiai grūdus naudoja ne maistui, o biodegalams gaminti. Dabar naftininkams sunkūs laikai – nafta palyginti pigi. Išplėtus biodegalų gamybą, jie neuždirbtų milijardų.“

Rimantas Velička, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius: „Galiu paliudyti, kad naftininkų pasipriešinimą rapsų naudojimui biodegalams gaminti Lietuvoje jautėme nuo pirmųjų žingsnių.“

Biodegalų gamyba Lietuvoje

E.Makelis

E.Makelis: „Lietuvoje biodegalus gamina 10 įmonių. 70–80 proc. jų eksportuojama, o eksporto pajamos per metus sudaro 140 mln. eurų. Jeigu atsisakytume gaminti biodegalus, pagal ES direktyvas jų importo poreikis siektų už 65 mln. eurų. Į biodegalų gamybą Lietuvoje investuota apie 160 mln. eurų, tarp jų ir iš ES struktūrinių fondų. Ar investicijos buvo beprasmės, jeigu dabar norima atsisakyti palyginti nedidelės paramos biodegalams gaminti?“

Ramūnas Tinginys, Biodegalų asociacijos direktorius: „Biodegalus ES pradėjo gaminti nuo 2003-iųjų, o Lietuva – nuo 2005-ųjų, kai rapsų kainos tesiekė 200 eurų už toną ir buvo užauginama tik apie 150 tūkst. tonų rapsų. 2015-aisiais rapsų kainos išaugo iki 400 eurų už toną, o užauginta jau per 500 tūkst. tonų. Per metus visos įmonės Lietuvoje galėtų pagaminti apie 150 tūkst. tonų biodyzelino, bet visų pajėgumų, deja, nepanaudoja.“

R.Velička: „Auga lietuviškos kilmės biodegalų eksportas į Skandinavijos šalis, taigi galime daryti išvadą, kad mūsų biodegalai yra aukštos kokybės. 2017 m. pasaulinėje rinkoje prognozuojama gauti 0,17 mln. tonų mažesnį derlių nei prieš metus, todėl rapsų paklausa išliks.“

Nauda ir pasekmės

E.Makelis: „Siūlau biodyzeliną vertinti kaip augalininkystės stabilumo garantą, nes rinkoje sumažėja grūdų kiekis. Iš augalininkytės išstūmę rapsus užaugintume apie 1,5 mln. tonų daugiau pigesnių grūdų ir patys sau pakenktume.  Apmaudu, nes to galėtume išvengti stabilumo garantui paremti skirdami tik apie 8 mln. eurų.“

R.Velička: „Aš labai abejoju, ar atsisakę rapsų mes užaugintume tiek grūdų, kiek užauginame šiuo metu. Priežastis labai paprasta – 70–80 proc. pasėlių sudaro grūdai, o vienas iš pagrindinių priešsėlių yra rapsai. Taigi nebus rapsų – nebus ir grūdų. Be to, rapsai yra dirvos derlingumą gerinantys augalai. Laikantis sėjomainos, rapsus į tą patį lauką galima grąžinti tik po 3–4 metų, taigi reikia keturlaukės sėjomainos.“

A.Macijauskas: „Neužmirškime ir rapsų išspaudų – baltyminių priedų gamybos žaliavos. Šiandien tai yra vienintelis Lietuvoje gaminamas produktas, kuris gali padėti subalansuoti pašarus. Šiuo metu pašarams naudojami ir iš Amerikos šalių įvežami genetiškai modifikuoti sojų rupiniai, kuriuos galėtų pakeisti rapsų išspaudos“.

E.Makelis: „Be to, rapsų išspaudos plačiai naudojamos kiaulininkystėje ir paukštininkystėje.“

A.Macijauskas: „EK sprendimas itin skaudžiai paliestų Lietuvos ūkininkus, nes beveik visi Lietuvoje užauginami rapsai iki šiol buvo naudojami biodegalams gaminti.“

J.Talmantas

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas: „Lietuva turi reikalauti, kad EK laikytųsi savo pažadų, ir pasiekti, kad į tradicinius degalus būtų įmaišoma iki 10 proc. biodegalų. Briuseliui turime priminti, kad įsipareigojimų privalo laikytis ne tik ūkininkai, bet ir EK.“

Ekonominiai argumentai

A.Macijauskas: „Biodegalų įmonės sukuria apie 300 darbo vietų. Vėjo ir saulės energetika tuo negalėtų pasigirti.“

E.Makelis: „Kartu su etanoliu per metus Lietuvoje pagaminama apie 140 tūkst. tonų biodegalų ir dar gaunama 170 tūkst. tonų vertingų baltyminių pašarų. Bendra produkcijos vertė siekia net 180 mln. eurų. Su sektoriumi susijusių įmonių pajamos sudaro 26 mln. eurų. Nuo Lietuvoje pagaminamų biodegalų sumokama per 20 mln. eurų, o apmokestinus privalomą biodegalų dalį akcizu į biudžetą papildomai sumokama 26 mln. eurų.“

R.Tinginys: „Įvertinkime ir tai, kad lėšos, skirtos biodegalams gaminti, pasilieka Lietuvoje. Lieka ir žaliavos kaina, mokami atlyginimai, sukuriama papildoma pridedamoji vertė. O jeigu degalai gaminami tik iš įvežamos naftos, tai 80 proc. degalų vertės iš Lietuvos iškeliauja.“

A.Macijauskas: „Apklausos rodo, kad žmonės džiaugiasi, jog naudojama vis daugiau biodegalų. Vartotojai sutinka mokėti šiek tiek daugiau, nes mano, kad taip mažinama gamtos tarša. Ir jie neklysta taip manydami.“

R.Tinginys: „Kainos skirtumas yra labai nedidelis – apie 1 centą už litrą.“

Veiksmų planas

E.Makelis: „Turime reikalauti, kad būtų išlaikytas 7 proc. biodegalų naudojimo lygis iki 2030-ųjų. Patys turime išlaikyti vietinę biodegalų ir vertingų pašarų gamybą, tinkamai reglamentuoti biodegalų naudojimą, apimtis ir kokybę, kad vartotojai galėtų biodegalus naudoti visus metus. Taip pat turime išsaugoti dabar taikomus antidempingo muitų tarifus biodegalų importui iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, iš Argentinos, JAV, Brazilijos, Malaizijos, Indonezijos ir kt.

K.Starkevičius

K.Starkevičius: „Vyriausybė turėtų atsižvelgti ir į tai, kad visuomenė nepageidauja, kad į šalį būtų įvežama genetiškai modifikuotų sojų.“

R.Tinginys:Su energetikos ministru buvome susitikę, pateikėme savo argumentus. Jis sakė, kad jam reikia kitų ministerijų palaikymo.“

B.Markauskas: „Ši diskusija man buvo labai naudinga, nes iki šiol neturėjau tvirtos nuomonės. Dabar esu įsitikinęs, kad turime auginti rapsus ir gaminti biodegalus.“