A. Baravykas

Siūlau, kad skaitydami šį tekstą, vietoje kiaulių augintojų asociacijos, pagalvotumėte apie savo atstovaujamą asociaciją/organizaciją.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija buvo įkurta 1998 metais, vadovaujantis Lietuvos asociacijų įstatymu. Asociacijos tikslas – kiaulių augintojų interesų gynimas, kiaulių auginimo reikalų atstovavimas ir valdžios bei visuomenės informavimas apie problemas. Visada manėme, kad kiaulių auginimas iš esmės yra gėris, kadangi tai yra vertingo maisto gaminimas žmonėms.

Mes siekdavome, kad ši sritis susilauktų pakankamai dėmesio ir paramos, tačiau niekada nepiktnaudžiaudavome ir neapsimesdavome biednesniais, nevaidinome kankinių. Niekada neagitavome persivalgyti kiaulienos, ar būtinai pirkti ir valgyti tik kiaulieną.

Tačiau laikėmės ir laikomės pozicijos, kad mūsų veikla yra legali, prasminga ir reikalinga Lietuvai. Kiaulininkystės šaka aprūpina žmones savo šalyje pagaminta produkcija, sunaudojant užaugintus grūdus ir suteikiant pajamas įvairios kvalifikacijos žmonėms ir jų šeimoms kaimo vietovėse.

Asociacijos veikla buvo, yra ir bus paremta skaidriais veiksmais, kuomet mes, būdami savo šakos profesionalai siūlome kaip geriausiai padėti kiaulininkystės šakai įsikomponuoti į Lietuvos ekonomiką. Niekada nebuvo sakoma, kad kiaulininkystė yra už įstatymo ribų. Priešingai – Vyriausybių buvo teigiama, kad šią šaką reikia plėtoti, todėl jaučiamės ne tik teisūs, bet ir teisėti.

Tačiau šaka nesiplėtojo, kadangi labai daugeliu atvejų valdžia savo dėmesį nukreipdavo kitur, kur jai atrodė svarbiau, kur buvo daugiau rinkėjų, kur labiau rašo žiniasklaida ir kur labiau galima politikuoti. Kiaulininkystė traukėsi, traukėsi ir traukėsi. Lietuva, kuri kadaise garsėjo kaip kokybiškos kiaulienos šalis, šiandien 50 % kiaulienos importuoja. Ir ši statistika niekam nekelia jokio susirūpinimo, nepatogumo. Neįgalumas tapo norma.

Mūsų pastangos valdžiai pasakyti, parašyti, pranešti, kad reikia skatinti eksportą, kad reikia saugotis nuo maro, kad reikia pataisyti biodujų programą, kad reikia susirinkti, kalbėtis ir priimti sprendimus, neįvykdavo, arba įvykdavo ženkliai mažesne apimtimi, nei tikėjomės. Ir tai vyko tuomet, kai mes dar nebuvome lobistais. 2020 metais Seimo nariams pasirodė, kad ši mūsų veikla yra grynas kriminalas ir, kad geriausia būtų, kad mes būtume kaip nors pažymėti, kad mes patys save sektume ir įdavinėtume, o jei šito nedarysime, būtume baudžiami. Ir Seimo nariai skubiai pataisė Lobistinės veiklos įstatymą.

Tačiau nuo šiandien viskas bus kitaip. Mes tapome kiaulininkystės šakos lobistais. Dabar mes kiekvieną kartą eidami atstovauti, nešimės lobisto pažymėjimą ir būsime atpažįstami iš tolo. Apie kiekvieną savo raštą, skirtą miegančiai valdžiai pažadinti, susitikimą, skirtą paaiškinti ką ir kaip reikia daryti, kiekvieną skambutį pasiteirauti ,,kada gi, pagaliau, ir ar iš viso, kada, duosite atsakymą į mūsų prieš du mėnesius, pusę metų, ar net prieš metus iškeltą problemą“ – mes deklaruosime Valstybinei tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Tokiu būdu mes užtikrinsime savo pačių daromų veiksmų sekimą ir įdavimą valdžiai. Valdžiai, į kurią patys kreipėmės, tik per kitą langelį. Anksčiau buvo sakoma, kad štai, mes taikome vieno langelio principą. Nuo šiol bus taikomas dviejų langelių principas – vienas raštas ŽŪM, kitas VTEK. Tačiau aplenkdamas laiką, galvoju, kad geriau taikyti maksimalaus langelių skaičiaus principą, tada visi turės ką pildyti, vieni rašys raštus, o kiti informuos VTEK, kad tais raštais jie buvo paveikti.

Taigi mielai prašome, deklaracijas rašysime su malonumu – gal taip pagaliau tikrai žinosite ką mes veikiame! Jei jums per rakto skylutę žiūrėti yra įdomiau nei žiūrėti tiesiai į veidą, mes prisitaikysime. Tik domėkitės mumis!

Mes tikimės, kad VTEK sugebės užtikrinti, kad valstybės politikai, tarnautojai ir kiti asmenys, į kuriuos kreipsimės, sugebės tai perskaityti ir laiku atsižymėti VTEK Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „SKAIDRIS“, kad mes jiems darėme lobistinę įtaką – siūlėme pakeisti mėšlo laistymo laiką, laiku reaguoti į užkrečiamųjų ligų pasireiškimus, kompensuoti ne dėl mūsų kaltės susidarančius nuostolius, padėti išsilaikyti konkurencijoje, nebausti už absurdiškus reikalavimus, neuždėti nepakeliamų reikalavimų investuoti ir pan. Suprasdami, kad mums, nedeklaruojantiems šių veiksmų gresia nuo 1000 iki 4000 € bauda, tikimės, kad politikai ir valstybės tarnautojai, kuriems nedeklaruojant susitikimų su mumis, tokia atsakomybė negresia ir jie tiesiog turės laiko daryti tai, ką ir privalo padaryti – priimti teisingus sprendimus ir laiku deklaruoti apie tai, kad mes jų prašome atlikti pareigas, ką jie turėtų daryti ir be atskiro prašymo.

Žemės ūkio ministras parengė lobistinės veiklos administravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje tvarkos aprašą, kaip reikėtų elgtis ir ko vengti susidūrus su lobizmu:

  1. Ministerijos darbuotojams, atliekant tarnybines pareigas, rekomenduojama vengti:

22.1. susitikti su asmeniu, kuris, siekdamas daryti įtaką dėl teisės aktų, administracinių sprendimų priėmimo arba nepriėmimo, kreipėsi raštu, elektroninėmis priemonėmis, telefonu ar tiesiogiai, asmuo neįrašytas į lobistų sąrašą;

22.2. susitikti ar priimti kvietimus į įvairius renginius neįvertinus situacijos, nes lobistinę veiklą gali vykdyti įvairių profesijų atstovai, įskaitant teisininkus ir konsultantus;

22.3. dalyvauti susitikimuose su lobistais ir jų organizuojamuose renginiuose, jeigu dėl to galėtų kilti abejonių dėl darbuotojo ar Ministerijos veiklos skaidrumo;

22.4. bendrauti su lobistu neįvertinus galimybės į šį bendravimą įtraukti ir kitas suinteresuotas šalis;

22.5. po darbo valandų organizuoti susitikimus su lobistu ar dalyvauti šiuose susitikimuose ne valstybės institucijų ar įstaigų patalpose (pvz., kavinėse, restoranuose ir kt.);

22.6. dalintis informacija su lobistu, jeigu neturi įgaliojimo tą daryti, taip pat teikti lobistui konfidencialią informaciją;

22.7. daryti ir sakyti tai, kas galėtų būti vertinama kaip pirmenybę (išskirtines sąlygas) lobistui suteikiantis elgesys;

22.8. sudaryti lobistui įspūdį, kad jo ar jos patarimai, idėjos, pateikta informacija gali būti ar bus lemiantys sprendimų priėmimo procese; ( ŠITAS YPATINAGAI GERAS !!!!)

22.9. slėpti, kad lobistas bandė teikti dovanas ar žadėjo atsilyginti už priimtą arba nepriimtą teisės aktą ar administracinį sprendimą.

  1. Ministerijos darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas, turėtų:

23.1. įsitikinti, kad asmuo, kuris, siekia daryti įtaką, yra įrašytas į lobistų sąrašą;

23.2. išsiaiškinti, kieno interesams lobistas atstovauja ir kas jo ar jos lobistinę veiklą finansuoja (kas yra lobistinės veiklos užsakovas), taip pat paprašyti lobisto pateikti papildomą informaciją;

23.3. išsiaiškinti su lobistu planuojamo susitikimo tikslą, susitikime dalyvausiančius asmenis, planuojamus aptarti klausimus bei kitą susijusią informaciją dar iki susitinkant;

23.4. informuoti savo tiesioginį vadovą apie planuojamą susitikimą su lobistu. Po susitikimo pateikti vadovui informaciją apie įvykusį pokalbį;

23.5. įvertinti, ar susitikimas su lobistu nesukels interesų konflikto;

23.6. laikytis asmens duomenų apsaugos reikalavimų pateikiant lobistui duomenis ir informaciją;

23.7. nedelsiant pranešti už korupcijos prevenciją atsakingam Ministerijos padaliniui apie neteisėtą lobistinę veiklą ir lobisto pažadus atsilyginti ar bandymą teikti dovanas.“

,,Ar suimtiesiems (mūsų laikais – lobistams) galima eiti šaligatviu ?“ – paklaustų šaunusis kareivis Šveikas.

Galima! Tik jei tai nesukelia interesų konflikto, ir jei tai deklaruoji VTEK, tikriausiai atsakytų mūsų valdžia.

Įvertinęs bendrą pastarųjų metų ir valdžios santykio su mumis, kaip gamintojų atstovais situaciją ir šį įsakymą, ministrui galiu pasakyti, kad jo sprendimu, mes kaip dvi organizacijos – Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, nutolome. Mes vienu mostu tapome kažkuo, kas žemės ūkio ministerijoje yra nepageidaujami ir dėl to yra liūdna.

Algis Baravykas

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius