Įdomiausias Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykusios pagrindinių partijų diskusijos „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politika“ akcentas – sumanymas Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) perkelti į Kauną. Prieš aštuonerius metus šią idėją iškėlęs Kazys Starkevičius nesulaukė palaikymo. Šį kartą ministerijos pamatus pasiryžusios judinti jau dvi partijos.

Prašė nesišvaistyti žodžiais

Į renginį politikai atvyko žinodami, kad žodis ne žvirblis, pasakęs nebesugausi, todėl vengė dalyti pažadų. Tuo labiau kad rengėjai patikino, kad kiekvienas politikų pažadas bus nufilmuotas ir įrašytas, todėl žemdirbiai per artimiausius ketverius metus politikams primins pažadus

ŽŪR rengiamoje diskusijoje dalyvavo: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Ramūnas Karbauskis, Bronius Markauskas ir Viktoras Pranckietis, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Albinas Ežerskis, Darbo partijos atstovai Saulius Jakimavičius ir Artūras Milašauskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai Kazys Starkevičius ir Edmundas Pupinis.

Taip pat Liberalų sąjūdžio atstovai Remigijus Osauskas ir Germantas Lamsodis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Leokadija Počikovska. Renginį ignoravo partija „Tvarka ir teisingumas“.

Renginį vedęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis prašė politikų atsargiau vartoti žodžius „sieksime“, „darysime“, „pakeisime“, „pagerinsime“, „paremsime“ ir kalbėti kiek įmanoma aiškiau ir konkrečiau. Deja, į šį raginimą politikai neatsižvelgė, kalbėjo daug ir dažnai ne į temą, todėl „Valstiečių laikraštis“, gailėdamas  savo skaitytojų, politikų kalbas negailestingai sutrumpino ir paliko tik esmę.

Kokie pagrindiniai jūsų partijos programos akcentai dėl žemės ūkio politikos?

R. Karbauskis (15min. nuotr.)

R.Karbauskis: „Atėjo laikas Seimui grąžinti kompetenciją ir politinę galią, o Vyriausybei ir ŽŪM turėti profesionalius tarnautojus. Be to, ŽŪM ir Aplinkos ministerija turi būti perkeltos į Kauną. Tai palengvintų jų bendradarbiavimą su pagrindinėmis žemės ūkio mokslo institucijomis.“

B.Markauskas: „Programoje pagrindinį dėmesį skiriame tiesioginėms išmokoms didinti, žemės ūkio produkcijos supirkimo kainoms bei žemės ūkio verslo administravimo aplinkai gerinti. Šiuos uždavinius įmanoma išspręsti tik plečiant tiek horizontalią, tiek vertikalią kooperaciją. Žinoma, didelę įtaką daro svyravimai rinkose, todėl, supirkimo kainoms sumažėjus, būtų galima nuostolius kompensuoti iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo, į kurį investuotų ne tik žemdirbiai, bet ir perdirbėjai bei prekybininkai.“

S.Jakimavičius: „Darbo partija sieks, kad ES mokamos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų nors 75 proc. ES vidurkio. Daug dėmesio skirsime jauniesiems ūkininkams, skatinsime žemės ūkio produkcijos eksportą, sieksime plėsti ekologinę žemdirbystę, kooperaciją.“

A.Ežerskis: „Nepavyko sureguliuoti žemės ūkio produkcijos gamintojų, supirkėjų ir prekybininkų santykių, todėl šioje srityje reikės numatyti aiškesnius kontrolės mechanizmus, pavyzdžiui, nustatyti minimalios supirkimo kainos mechanizmą, ypač krizės metu. Tai liečia ne tik pieno, bet ir mėsos sektorių.“

K.Starkevičius: „Kaip ir prieš aštuonerius metus, sieksime decentralizuoti Vyriausybę ir pradėsime ŽŪM perkeldami į Kauną, nors žinau, kad sulauksime milžiniško pasipriešinimo. Nustatysime tvarką, kad tiesioginės išmokos būtų skiriamos tik žemdirbiams, o ne vadinamiesiems sofos ūkininkams. Kaip ir praėjusią kadenciją, deklaravimą siesime su gyvulių auginimu, nes tik taip galima sukurti daugiau pridedamosios vertės. Teks baigti lengvatinių degalų švaistymą – jie turi būti naudojami tik žemės ūkio darbams atlikti.“

R.Osauskas: „Žmonės geriau žino, kaip dirbti ir užsidirbti, o valdžios bandymai reguliuoti, perskirstyti, priversti dažniausiai yra nepriimtini. ES parama turi būti skiriama visų kaime gyvenančių žmonių gerovei, todėl dalį tiesioginių išmokų siūlysime panaudoti kaimo plėtrai. Pritariame didesnėms tiesioginėms išmokoms už pirmuosius hektarus – tai parama smulkiesiems ūkininkams. Sieksime, kad žemės ūkio paskirties žemės galėtų įsigyti ir kitų šalių piliečiai. Apskritai sieksime, kad būtų taikoma kuo mažiau įvairių ribojimų.“

L.Počikovska: „Iki 2020 m. didelių pakeitimų žemės ūkyje negalės būti, todėl mūsų partija į programą ir neįtraukė to, kas jau numatyta atlikti. Lenkų rinkimų akcija sieks sumažinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, rems kooperaciją ir sieks grąžinti užgrobtą žemę, ypač miestuose.“

Ar jau numatėte kandidatus į žemės ūkio ministrus?

R.Karbauskis: „Mūsų kandidatas – B.Markauskas.“

A.Milašauskas: „Dabartinė ministrė Virginija Baltraitienė puikiai eina savo pareigas.“

A.Ežerskis: „Dar svarstysime.“

E.Pupinis: „Siūlomos trys kandidatūros – K.Starkevičiaus, mano ir Gintauto Gegužinsko.“

G.Lamsodis: „Mūsų kandidatas – R.Osauskas.“

L.Počikovska: „Pirmiausia reikia laimėti rinkimus, o kandidatų surasime.“

2015 m. rugsėjo 16 d. „Valstiečių laikraštis“ išspausdino interviu su žemės ūkio ministre V.Baltraitiene, kuriame ji prisipažino labai nesigilinusi, ar tikrai reikia ministerijai tiek pavaldžių institucijų ir tiek valdininkų  deleguotoms funkcijoms atlikti. Ministrė sakė nesiryžtanti atlikti pertvarkos, nes iki kadencijos pabaigos liko nedaug laiko. Taigi ar atėjo laikas ŽŪM atlikti reformą?

S.Jakimavičius: „Nenorėčiau komentuoti – gal tai ne ministrės, o žurnalistų žodžiai. Tačiau apskritai šioje vietoje erdvės darbui yra ir ne tik ŽŪM, bet ir kitose ministerijose.“

R.Karbauskis: „Mano žiniomis, šiuo metu ŽŪM iš 300 tarnautojų tik 7 yra žemės ūkio specialistai. Tokią padėtį turime pakeisti.“

Susietoji parama šiuo metu skirstoma taip: 80 proc. lėšų – gyvulininkystei, o 20 proc. – augalininkystei. Kokį santykį nustatytumėte jūs?

K.Starkevičius: „Pirmiausia įvertinčiau ŽŪR nuomonę, įvairias aplinkybes. Pavyzdžiui, šiemet dėl sunkių gamtinių sąlygų grūdų augintojai patyrė nuostolių. Tai gali nutikti ir bet kuriai ūkininkavimo sričiai.“

Lenkų rinkimų akcija savo programoje rašo, kad perkels kažkokį Sėklininkystės institutą ir tą žemę, ant kurios jis stovi, padalys. Tačiau tokio instituto nėra, taigi ką ruošiatės padalyti?

L.Počikovska: „Tikrai nėra? Pataisysime, išbrauksime, tačiau tokių įstaigų yra tiek Vilniuje, tiek Kaune. Jas reikia iškelti ir žemę išdalyti.“

Visi kalba apie kooperacijos privalumus ir jos būtinybę, tačiau kooperacija „buksuoja“. Kaip šią problemą spręstumėte jūs?

B.Markauskas: „Kooperatyvas „Pienas LT“ jau pradėjo veiklą, ir tai geras pavyzdys daugeliui abejojančiųjų. Kaip ministras gal tam tikrą laiką net bandyčiau taikyti ir atitinkamą finansinės prievartos mechanizmą.“

S.Jakimavičius: „Mes ir dabar skatiname bei remiame kooperaciją. Lėšas galima perskirstyti taip, kad daugiau paramos tektų kooperatyvams.“

A.Ežerskis: „Be valstybės įsikišimo smulkieji nesiryš jungtis į kooperatyvus. Kooperacijos privalumus reikia viešinti per profesinio rengimo centrus.“

E.Pupinis: „Valstybė turėtų finansiškai remti lyderių ugdymą. Kooperaciją galėtume plėsti ir skatinti skleisdami sėkmės židinius, kaip pavyzdžius kooperatyvams kurti.“

G.Lamsodis: „Reikėtų pasinaudoti ES patirtimi ir peržiūrėti žemės ūkio kooperatyvų kūrimo taisykles.“

Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam darbuotojui gamintojo kainomis lygį Lietuva velkasi ES gale – tik 5 754 eurai per metus ir lenkia tik Lenkiją, Latviją, Bulgariją, Rumuniją ir Kroatiją. Dar blogesnėje padėtyje esame pagal žemės ūkio produkciją, tenkančią vienam hektarui žemės ūkio naudmenų (tik 869 eurai), ir lenkiame tik Bulgariją ir Latviją. Kaip šį atsilikimą panaikinti?

K.Starkevičius: „Reikia plėsti visų rūšių gyvulininkystę. Štai Nyderlandai (iš viena hektaro gauna žemės ūkio produkcijos net už 14 528 eurus – red. past.) yra lyderiai, nes išvystė šiltnamių ūkius, o šie duoda daugiausia pridedamosios vertės. O Lietuvos žemės ūkyje per pastaruosius ketverius metus įsivyravo ne darbo efektyvumo skatinimo, o socialinės paramos nedirbantiems modelis.“

A.Ežerskis: „Lietuvos rodikliai būtų daug geresni, jeigu supirkėjai žemės ūkio produkciją, pavyzdžiui, pieną ar mėsą, supirktų vidutinėmis ES rinkos kainomis. Deja, superkama daug pigiau.“

Kokia politikų nuostata dėl neonikotinoidų bei glifosato naudojimo uždraudimo?

V.Pranckietis: „Būsima profesionali Vyriausybė sprendimus dėl neonikotinoidų priims remdamasi ne emocijomis, o tyrimų rezultatais. Jeigu uždraustume glifosatus naudoti grūdams džiovinti – daugelio priekaištų neliktų.“

Kodėl valstybė jau antrus metus naujai susikūrusiems ūkiams neleidžia dalyvauti ekologinių ūkių rėmimo programoje?

S.Jakimavičius: „Ekologinių ūkių kuriasi vis daugiau, todėl paprasčiausiai pritrūko pinigų. Artimiausiu metu bus perskirstomos paramos programos ekologinio ūkininkavimo naudai“.

Ar apmokestinsite tiesiogines išmokas?

A.Ežerskis: „Jos neturėtų būti apmokestinamos.“

K.Starkevičius: „Tiesioginės išmokos mokamos už negautas pajamas, taigi jas apmokestinti būtų nelogiška. Tiesa, kai kurios šalys jas apmokestina, tačiau tik tos, kurių ūkininkai gerokai labiau remiami.

Ką ateityje darysite su žemės ūkio paskirties žeme, kurią ūkininkams dabar nuomoja valstybė?

L.Počikovska: „Tokia žemė, pasibaigus nuomos terminui, turi sugrįžti jos savininkams.“