Rudvalių šeimyna (Julija Rudvalytė pirma, už jos – sesuo ir tėtis) šilauogyną įkūrė kolektyviniuose soduose Kūlokų kaime. Autorės archyvo nuotr.

Šilauogės jau beveik dešimtmetį yra vienos brangiausių uogų Lietuvoje. Prognozuojama, kad augintojams palanki šių uogų kaina turėtų išsilaikyti dar beveik penkerius metus. Nors klimatas Lietuvoje šiltėja, šilauogių augintojai kasmet baiminasi, kad žiemą nenukentėtų šilauogynai ir nesumažėtų planuotas derlius.

Šilauogynų daugėja

Kaip pranešė Alytaus rajono savivaldybė, šio rajono šilauogių augintojai šį pavasarį ypač atidžiai klauso orų prognozių. Jie baiminasi pavasarinių šalnų, kurios gali pakenkti būsimam šilauogių derliui. Alytaus rajone ūkininkai jau augina daugiau kaip 16 hektarų šių vertingų uogų.

Zizėnų kaime (Miroslavo sen., Alytaus r.) Virgis ir Gintarė Navagruckai, įkūrę šilauogių ūkį „Šilo uoga“, pradžioje šioms uogoms skyrė 6 hektarus. Per aštuonerius metus sutuoktiniai plantaciją išplėtė iki 10 hektarų. Ūkio šeimininkas šiais metais gegužės mėnesį planuoja šilauogėmis apsodinti dar 3 hektarus žemės, tuomet šilauogynas užims 13 hektarų plotą. Virgis ir Gintarė daug mokėsi, dalyvavo įvairiuose seminaruose, daug žinių parsivežė ir iš kaimyninės Lenkijos.

Navagruckų šeimos uogyne dar prieš Velykas pradėti genėti šilauogių krūmai, dabar genėjimo darbai jau eina į pabaigą. „Kol kas mūsų šilauogyne krūmai gerai išsilaikę, bet sinoptikai žada, kad dar bus šalnų. Žiūrėsime, kas bus po jų. Šalnos bus pavojingos, nes šilauogės dar nežydi, pradės žydėti gegužės pradžioje“, – teigė „Šilo uogos“ savininkas.

Jis prisimena atvejus, kai žydinčios šilauogės nuo spustelėjusių šalnų nukentėjo gegužės pradžioje. Negelbėjo ir tai, kad auginamos atsparesnių veislių šilauogės. Po šalnų derlius būdavo menkesnis arba jo apskritai nesulaukdavo. Anot V.Navagrucko, dideliame plote susidaro ryškesnis temperatūrų skirtumas, todėl skirtingose šilauogyno vietose šalnos žiedus pakanda nevienodai. Kur būna šalčiau, ten pažeidžia smarkiau, o kur šilčiau – mažiau.

Navagruckai tvirtina, kad jie nesigaili pasirinkę šilauogių auginimą, be to, trauktis iš šio verslo jau vėlu – per daug investuota, įdėta darbo.

Nors pirmosios uogos pradedamos skinti liepos viduryje, jau dabar ūkininkai ieško šilauogių skynėjų. Pernai pabandė ieškoti darbuotojų per socialinį tinklą ir sulaukė nemažai norinčių užsidirbti žmonių, ypač jaunimo. Žmonės jau patys siūlosi dirbti jų šilauogių ūkyje. Kasmet „Šilo uoga“ realizuoja ne vieną toną šilauogių, derlių parduoda Lietuvoje.

Pasak Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stasio Supranavičiaus, rajone daugėja uogininkystės ūkių. Ūkininkai augina ne tik šilauoges, bet ir braškes, avietes, serbentus, šaltalankius, melsvauoges, kitas uogas. Dauguma ūkininkų produkciją realizuoja Lietuvoje, tik vienas kitas eksportuoja ją į kitas valstybes.

Ūkininkai Navagruckai auginti šilauoges Zizėnų kaime pradėjo prieš aštuonerius metus. Autorės archyvo nuotr.

Ūkininkai Navagruckai auginti šilauoges Zizėnų kaime pradėjo prieš aštuonerius metus. Autorės archyvo nuotr.

Alternatyva karvėms

Dangirutė ir Valdas Kazakevičiai netoli Gavaltuvos kaimo (Marijampolės sav.), pašešupyje, pasodinę šilauogių plantaciją, įsitikino, kad šios uogos – puiki alternatyva turimam pieno ūkiui. Prieš septynerius metus jie dalyvavo seminare Šilutėje, kur pamatė derančias šilauoges. Jos taip jiems patiko, kad neišgąsdino nei sodinukų kainos, nei papildomi darbai, norint jų įveisti.

Sugrįžę iš seminaro Kazakevičiai nusprendė auginti šilauoges ir savame ūkyje. Privežė durpių, pjuvenų, paruošė tranšėjas ir apsodino apie 60 arų žemės prie pat Šešupės. Dabar patogu šilauogyną palaistyti. Uogynas džiugina juos, kai pavargsta nuo gyvulių priežiūros. Dangirutė pasakojo, kad balandį, kaip ir kiekvieną pavasarį, uogyną laisto ir stebi, kaip sprogsta šilauogių pumpurai. „Viskas paaiškės, kai pradės žydėti. Tada galima bus prognozuoti derlių“, – teigė ūkininkė.

Anot D.Kazakevičienės, dėl šilauogių šiemet jiems nerimauti nėra priežasties. Laistyti būtinai reikia, o Šešupė tikrai nenuseks, kad ir kokia sausra būtų, dar ir šalnų pavojus uogakrūmiams mažesnis prie upės.

„Be galo trūksta lietaus – nei žolė auga, nei javai dygsta. Jei pernai verkėme, kad sausa, tai šiemet dar blogiau, bet turėkime kantrybės, gal palis;. Daugelio manymu, tiems ūkininkams vis negerai ir negerai, bet jiems rūpi išsaugoti tai, ką jie išbėrė ar pasodino į žemę“, – sakė šilauogyno šeimininkė.

Laistymas didina derlių

Diplomuota sodininkė marijampolietė Julija Rudvalytė rūpinasi savo šeimos šilauogynu Kūlokų kaime (Marijampolės sav.). Kolektyviniuose soduose dabar šilauoges Rudvaliai augina 12 arų – turi apie 1 000 krūmų.

Pasak marijampolietės, ši žiema augalams buvo palanki, gausus sniegas užklojo žemę, ir augalai puikiai peržiemojo. „Ne išimtis ir šilauogės, beje, jos yra gana pakančios šalčiams. Šilauogės bijo šiaurės ir vakarų šalto vėjo, jei jas žiemą nuo jo apsaugosi, tada nėra ko bijoti, yra ar nėra sniego“, – patirtimi dalijosi Julija.

Mergina džiaugėsi, kad šiemetis pavasaris Marijampolės krašte pakankamai šiltas. Nors pasitaikė pavasarinių šalnų, kurios apšaldė braškių pumpurus, bet šilauogių jos nepalietė. Jos teigimu, šilauogėms didesnę grėsmę kelia pavasarinė sausra, todėl šilauoges būtina laistyti jau dabar, ankstyvą pavasarį, nes neliejant derlius bus gerokai mažesnis.

„Mūsų šilauogynas gausiai laistomas, todėl tikimės gausaus derliaus“, – vylėsi J.Rudvalytė.

Pasak marijampolietės, ši žiema augalams buvo palanki, gausus sniegas užklojo žemę, ir augalai puikiai peržiemojo.  Autorės archyvo nuotr.

Pasak marijampolietės, ši žiema augalams buvo palanki, gausus sniegas užklojo žemę, ir augalai puikiai peržiemojo. Autorės archyvo nuotr.

Atsparūs uogakrūmiai

Dr. Darius Kviklys, Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovas, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas

Žinome, kad milžiniškais kiekiais šilauogių plotai didėja Lenkijoje. Ten kasmet įveisiama šimtai hektarų naujų šilauogynų. Lenkijos ūkiai su savo auginimo išlaidomis sugeba gerokai pigiau išsisukti. Bijau būti juodu pranašu, bet po 2–5 metų šilauogių kaina gali gerokai sumažėti. Tokia yra baimė žiūrint į priekį, tačiau šiuo metu viskas gerai – šilauogės vis dar yra pelningiausios uogos. Net jeigu jų kaina po penkerių metų sumažėtų, jos išliktų perkamiausios uogos.

Mėgėjams šilauoges nelabai sekasi auginti, tad šių uogų poreikis išliks. Tie, kurie šiuo verslu užsiima jau ne vienus metus, išmoko auginti, įgijo patirties, turi laistymo sistemas. Dabar svarbiausias dalykas – pasirinkti tinkamų veislių šilauoges.

Šie metai šilauogėms, kaip ir visiems sodo augalams, geri, jos neiššalo. Net ir lepesnės šilauogių veislės po šios žiemos puikiausiai atrodo. Aišku, šalnų rizikos dar yra, bet šilauogės žydi šiek tiek vėliau, tad labai retai kada nukenčia, ne taip kaip obelys ar trešnės, kurios šiuo metu jau pradės masiškai žydėti. Jei bus 2–4 laipsnių šalna, jų derlius tikrai smarkiai nukentės. Šilauogės vėliau pražysta ir mažiau nukenčia nuo šalnų. Labai retai būna, kad nušaltų žiedai ar užuomazgos.