LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Nors pandemija ūkiuose sumažino naminių svirplių auginimo apimtis, šios srities entuziastų gretos Lietuvoje didėja. Marijampoliečiai Greta ir Vaidas Budreikai prieš metus įregistravo savo įmonę „Suvalkijos svirpliai“ ir jau pusmetį Liudvinave (Marijampolės sav.) įkurtoje fermoje augina maistinius svirplius. Sutuoktiniai šiemet plečia verslą – ėmėsi perdirbti svirplių žaliavą.
Fermą įkūrė priestate
Svirplių auginimas priskiriamas žemės ūkiui, o šie vabzdžiai – ūkiniams gyvūnams. Pradžioje ir patiems Budreikams tai skambėjo keistokai. Vis tik svirpliai Lietuvoje auginami tiek žmonių mitybai, tiek pašarui. Budreikų fermoje veisiama ir auginama naminių svirplių rūšis „Acheta domesticus“.
Verslo sumanytojai Greta ir Vaidas pasakojo, kad šiuos vabzdžius jie augina plastikinėse dėžėse-konteineriuose. Į vieną dėžę telpa apie 10 tūkst. svirplių. Tiek patelės, tiek patinėliai gyvena kartu. Svirplių auginimo ciklas trunka apie pusantro mėnesio. Svirpliams suaugus, prasideda poravimosi laikas. Patinėlis vilioja patelę svirpdamas arba čirkšdamas. Šį sudėtingą garsą vabzdys išgauna trindamas vieno sparno aštraus krašto dantukus į šiurkštų gremžtuką ant kito sparno. Apvaisinta patelė drėgnoje dirvoje padeda kiaušinėlius, iš kurių praėjus inkubaciniam 2 savaičių laikotarpiui išsirita maži svirpliukai.
Šiuo metu svirplių fermoje Liudvinave įrengta 60 plastikinių namelių augintiniams. Preliminariais skaičiavimais, iš viso fermoje dabar auga apie 600 tūkst. svirplių. Šie dauginasi, todėl tiksliai suskaičiuoti neįmanoma. „Per pusantro mėnesio trunkantį augimo ciklą mes nuimame apie 100 kilogramų svirplių derliaus, kuris iš karto yra užšaldomas. Gaminant maisto produktus, pirmiausia šaldyti svirpliai yra išverdami, termiškai apdorojami blanširavimo būdu. Nuvirtus svirplius dedame į specialias džiovykles ir 10 valandų juos džioviname. Iš 1 kg užaugusių svirplių išeina 300 gramų sudžiovintų“, – pasakojo ūkio šeimininkė.
Ji aiškino, kad svirpliai konvekcinėje krosnelėje kepinami su įvairiais prieskoniais, dalis malama į miltus, ruošiami prieskonių mišiniai, granola, svirplių, riešutų, sėklų užkandžių rinkiniai.
Pradžioje – vietos rinkai
Svirplių auginimo pradininkai Marijampolės krašte sutuoktiniai Budreikai VL sakė, kad registruodami šią veiklą, leidžiančią užaugintus svirplius naudoti maisto pramonėje, iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų sužinojo, jog yra penktieji Lietuvoje, tam gavę leidimą. Tačiau buvo girdėję, kad Lietuvoje svirplių auginimu užsiima apie 40 augintojų. Galbūt kai kurie su svirpliais draugauja savo malonumui, o ne dėl uždarbio, arba juos laiko tik tyrinėjimo tikslais – stebi, ar pavyks užauginti, kaip seksis šis procesas. Mat išaugintą žaliavą galėtų išvežti į užsienį. Patys Budreikai pasuko sunkesniu keliu.
„Mes nusprendėme, kad kol kas patys auginsime ir gaminsime, patys valgysime bei pačių paruoštus maisto produktus iš svirplių parduosime kitiems valgytojams čia pat, Lietuvoje“, – aiškino G. ir V.Budreikai.
Anot svirplių augintojos Gretos, aplinkiniai juos bandė atkalbėti nuo tokių užmojų, klausė, ar jie supranta, kur „lenda“, bet sumanytojai nesustojo. Jaunos moters teigimu, žmonės jau įsitikino, kad jie dirba sąžiningai ir atsakingai, o tokie darbai greitai nepasidaro. „Priimame kitų nuomones, bet toliau einame pasirinkta kryptimi“, – drąsiai ir užtikrintai sakė jauna verslininkė.
Nuo svirplio iki produkto
Budreikai domėjosi svirplių žaliavos realizacijos galimybėmis ir užsienyje. Anot G.Budreikės, Rytų šalyse žmonės jau įpratę valgyti vabalus ir žino, kad tai jiems yra naudinga. Net ekonomiškai ir finansiškai jiems yra paprasčiau auginti vabalus. Europoje taip pat yra kelios pažengusios šalys, kurių prekybos centruose galima rasti tokių produktų. „Pavyzdžiui, Švedijoje nuėjęs į prekybos centrą nusipirksi ir svirplių“, – sakė G.Budreikė, pridurdama, kad kai jau augins didesnius svirplių kiekius, tai būtinai plėsis į užsienio rinkas.
Jie tikisi, kad pasibaigus pandemijai ir atsivėrus sienoms svirplių auginimo bei realizavimo galimybės bus geros, net neribotos, nes kai kur tai yra jau daugeliui priimtinas produktas. Tačiau kol taip atsitiks, su naujiena supažindinti galima vietos vartotojus – lietuvius. Galimybių tam yra daug. Šiuo metu vystoma prekyba internetu, socialiniame tinkle yra sukurtas puslapis, kuriame dalinamasi svirplių gyvenimo ypatumais, bandoma pritraukti žmones pažinti šiuos vabzdžius iš arčiau. Taip pat Budreikai mato galimybę tai daryti per mažas parduotuvėles, kurios prekiauja sveikuoliška produkcija. Nori prisistatyti ir Lietuvos maitinimo įstaigoms.
Gretos teigimu, būna, kad kavinės vilioja klientus siūlydamos didžiausią maisto porciją, o Budreikai siūlo meniu padaryti išskirtinesnius ir klientą pritraukti įdomesniu patiekalu su svirpliais. Anot jų, patiekalų gaminimui galima naudoti tiek svirplių miltus, tiek pačius svirplius. Jie puikiai tinka gardinti salotas, troškinius, sriubas ar būti naudojami vieno kąsnio sumuštinukams gaminti. Patys Budreikai sakėsi svirplių paragavę prieš metus. Dabar jų visada turi savo virtuvės lentynoje.
Svirplių derlius
Užauginti 100 kg svirplių derliaus nėra taip lengva. Svirpliai patys neužauga, reikia juos nuolat šerti, girdyti, laikyti tinkamomis sąlygomis. Fermoje jiems įrengta šildymo-vėdinimo rekuperacinė sistema. Augdami svirpliai 12 val. per parą turi būti šviesoje, o kitas 12 val. – tamsoje. Jiems būtinas dienos-nakties režimas.
Anot Gretos, jiems labai svarbi šiluma, drėgmė bei sterili švara. Patalpose reikia palaikyti ne mažiau 30 laipsnių šilumos, nuo 40 iki 50 proc. drėgmės. Svirpliai gyvenimo sąlygoms yra gana reiklūs. Tad siekiant išlaikyti švarą ir jų gyvenimo gerovę, į Budreikų fermą niekas be jų pačių negali ateiti pasmalsauti.
„Gyventi lauko sąlygomis svirpliai negali. Auginimo pradžioje buvo kilęs klausimas, ar augintiniai nepridarys žalos netoliese esančiam braškių ūkiui. Net jei ir pabėgtų į lauką, jie neišgyventų, neatitinka klimato sąlygos. Nėra baimės, kad parazituos lauke“, – patirtimi dalijosi augintoja.
Įsikūrę kaip viešbutyje
Dėžėse-konteineriuose svirpliai gyvena lyg viešbutyje – jų kambariai yra kiaušinių dėklai. „Investicijų į svirplių auginimą, be abejo, yra. Kol kas viską darome savo jėgomis. Neišvykome atostogų į užsienį, tuos pinigus investavome į verslą. Pagrindinės lėšos buvo skirtos patalpų įrengimui. Svarbu šildymas, sienų sandarumas. Pirmuosius kiaušinėlius pirkome iš Lietuvos svirplių augintojų. Tada iš jų išsiauginome savo svirplius. Užauginus savo vadą, atlikome tyrimus, pasižiūrėjome, kiek svirpliuose yra baltymo, nes tai yra svarbiausias rodiklis juos veisiant. Dėl ko juos auginame? Dėl didelio baltymų kiekio, jų maistingumo. Pasiekėme, ko norėjome“, – kalbėjo Greta.
Pasak G.Budreikės, pradėti tokią veiklą Suvalkijoje juos, kaip jauną šeimą, neseniai susilaukusią vaikučio, paskatino kelios aplinkybės. Ji pati yra vilnietė, ištekėjusi persikėlė gyventi į Marijampolę. Iki motinystės atostogų Greta dirbo Lietuvos mokslų akademijoje, jos veikla buvo susijusi su projektų rengimu, mokslo populiarinimu Lietuvoje. Jos vyras Marijampolėje užsiėmė automobilių iš užsienio gabenimu, tačiau užsidarius sienoms sugriuvo planai ir automobilių verslą jis pakeitė į žemės ūkį. Aplinkybės abiem lėmė motinystės ir tėvystės atostogų laiką išnaudoti naujai veiklai su svirpliais. „Ar paskui grįšiu į Vilnių tęsti darbų, parodys laikas“, – pridūrė jauna moteris.
Jų planuose – plėsti svirplių auginimą. Turimose patalpose, anot Gretos, gali užauginti svirplių kiekius tik pirminiam poreikiui patenkinti – smalsumui, pavieniams vartotojams, mažmeninei prekybai. Jeigu pavyks prasiskverbti į užsienio rinkas, išlaikyti didesnius pardavimus Lietuvos prekybos centruose, tada reikės jų užauginti daug daugiau. Be to, jiems svarbi ekologija, tvarumas, o auginant svirplius, nuo jų nenutolstama.
Sveikintinu reiškiniu svirplių auginimą vadina ir Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos vyresnysis specialistas žemės ūkiui Vaidas Karpavičius. Nors kol kas su svirplių augintojais dar nėra susipažinęs, jo nuomone, bet kokia veikla kaime yra gerai. „Jeigu žmogus rodo iniciatyvą, stengiasi kažko imtis, visada yra džiugu. Juk žmonės jau augina ir sliekus, ūkinių naminių gyvūnų yra begalė“, – kalbėjo V.Karpavičius.
Sumažino apimtis
Kauno rajone porą metų svirplius auginanti Kristina Leonavičė, įkūrusi MB „Svirplius“, sakė konsultavusi marijampoliečius svirplių augintojus, kai šie domėjosi fermos statyba.
„Mums per karantiną nelengva. Svirplių auginimas Lietuvoje yra nauja niša. Ypač lietuviams, kurie yra kiaulienos „mėsaėdžiai“, labai sunku priprasti prie vabzdžių. Lengviau gal meksikiečiams, kinams, kurie juos valgo nuo pat gimimo. Ten svirpliai – įprastas maistas, žinomi jų skoniai, o lietuviai dar nesuvokia jų naudos“, – sakė K.Leonavičė.
Iš jos fermos žaliava keliauja į žemės ūkio kooperatyvą, kuris Šiaulių rajone yra įkūręs svirplių perdirbimo cechą. Šiam kooperatyvui žaliavą tiekia 8 svirplių auginimo ūkiai. Visi jie dirba kaip didmenininkai. K.Leonavičės pastebėjimu, ceche pagamintus produktus pirko, bet „koją pakišo“ karantinas, tapo sunkiau prasimušti į užsienio rinkas.
Dėl sumenkusių pardavimų MB „Svirplius“ savininkė per karantiną savo fermoje turėjo sumažinti svirplių auginimo apimtis. Atidėjo planus statytis didelę svirplių auginimo fermą. „Pandemija kirto ir augintojams, ir kooperatyvo veiklai. Susidomėjimas produkcija yra, bet žmonės bijo prisipirkti ir laikyti sandėliuose. Tik po truputį atsigauname. Svirpliai auga, bet tai ne problema, visada galima jų kiekius sumažinti. Kitaip tariant, neprisiveisti tiek, kiek nereikia“, – sakė Kauno rajono svirplių augintoja.
