T.Valentos ūkio žemę „Via Baltica“ ne tik dalina pusiau, bet ir dėl tarptautinės reikšmės kelio plėtros ūkininkas netenka nuosavos bei nuomojamos (iš viso – 6 ha) žemės.

Rekonstruotas „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Šiuo metu tai yra vienas intensyviausių eismo ruožų Lietuvoje, kuriame vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia iki 10 tūkst. automobilių per parą, o pusę to srauto sudaro krovininis transportas. Rekonstravus ruožą turėtų nelikti priešpriešinio eismo, bus įrengtos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, jungiamieji keliai.

Tačiau kai kurie Kalvarijos bei Marijampolės savivaldybių ūkininkai dėl „Via Baltica“ plėtros netenka dalies savo ūkių žemių. Ūkininkai nusivylę ir valstybės mokama kompensacija, kuri už 1 ha paimamos žemės nesiekia 5 tūkst. eurų, o prie miesto ribos – 7 tūkst. eurų. Lietuvos automobilių kelių direkcija su nepatenkintais žemdirbiais derėtis net neketina ir siūlo kreiptis į teismą.

Sujaukė ūkį

Avininkyste bei augalininkyste užsiimantis Brazavo kaimo (Kalvarijos sav.) ūkininkas Tomas Valenta, valdantis per 40 ha žemės, nepasirašė dokumentų, kad sutinka tarptautinės magistralės sąskaita valstybei perleisti apie 5 hektarus nuosavos savo šeimos ūkio žemės. Dar apie 1 ha žemės, kurią T.Valenta iki šiol nuomojo, taip pat patenka į šią zoną.

Tomas Valenta

„Esu nepatenkintas siūloma kompensacija už paimamą žemę. Ji nesiekia 5 tūkst. eurų už 1 ha. Žemės vertė gal ir paskaičiuota pagal rinkos vertę, bet perleidus žemę atsiranda visa virtinė mano ūkiui nepalankių aplinkybių, neplanuotų išlaidų ir neaišku, kas dengs jų kaštus“, – VL sakė Kalvarijos krašto ūkininkas.

T.Valenta pasiskaičiavo, jeigu iš jo paimama žemės, jis netenka ir dalies ūkio pajamų. Ūkyje įdarbintas samdomas žmogus, tačiau tokiu atveju, jei ūkis tampa žymiai mažesnis, ūkininkui tampa per brangu jį samdyti. „Tad, jeigu atleidžiu, kodėl iš savo kišenės turėčiau mokėti jo išeitinę kompensaciją, atostoginius ir visa kita? Atsiranda papildomos išlaidos, kurias kažkodėl reikėtų padengti vien dėl to, kad visuomenei reikia mano ūkio žemės?“ – retoriškai klausė T.Valenta.

Valdininkai ūkininkui pataria perleisti žemę „Via Baltica“ plėtrai, o už gautus pinigus nusipirkti žemės kitur ir toliau ūkininkauti, tačiau šį variantą ūkininkas jau įsivertino. Pirkti žemės rastų nebent už 10 kilometrų – pačiame Lietuvos–Lenkijos pasienyje ir dar neaišku, kokia ji būtų. Ūkis nėra stambus, vargu ar jam apsimokėtų turėti žemės taip toli nuo namų.

„Mūsų ūkis – avininkystės, viskas prie namų, o strateginiai žemės sklypai išsidėstę prie sodybos. Magistralė kerta mūsų ūkio žemės sklypus, juos padalina pusiau. Dabar bus problemų: nuganėme žolę palei namus, bet atėjo metas ganyti kitoje „Via Balticos“ pusėje. Vėl atsiranda išlaidos, tiesiogiai susijusios su paimama žeme, nes reikės į kitą „Via Balticos“ pusę pergabenti gyvulius. Jau bus reikalinga gyvulių transportavimo priekaba. Ją reikia pirkti. Į šias atsirandančias išlaidas valstybė taip pat visiškai nekreipia dėmesio“, – aiškino T.Valenta.

„Via Balticos“ plėtrai tarp Marijampolės ir sienos su Lenkija paimami ūkininkų dirbami laukai.

Teisybę tikisi rasti teisme

Brazavo kaimo ūkininkas savo atvejį palygino su kelerių metų senumo prie to paties kelio įrengtų degalinių atveju. Anot T.Valentos, jeigu įvažiavimą susiaurina, tai degalinė praranda savo klientus ir verslo lūkesčius. Jo nuomone, ūkininkas lygiai toks pats, kaip ir degalinę turintis verslininkas. Ūkininkas irgi turi teisėtus lūkesčius, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama.

Ūkininko teigimu, visa bėda, kad projektuotojai ir kelininkai su ūkininkais, esą, beveik nesišneka arba jų negirdi. Jis pamena, kai šis projektas dar tik buvo pradėjęs gimti kažkieno galvoje, jau buvo pirmosios jo gairės, Kalvarijos savivaldybės administracijoje buvo surengti patys pirmieji projekto matmenų pristatymai. Jau tada, prieš 6–7 metus, nors dar gerai nežinojo, kur šis modernus kelias bus tiesiamas, T.Valenta atvykusiems sakė, kad jei eis per jo ūkio laukus, tai atsiras rimtų problemų, bet niekas į tai nekreipė dėmesio.

„Mūsų šeima praranda 5 ha nuosavos žemės, o kartu su nuomojama iš privačių asmenų susidaro per 6 ha žemės. Dabar mums vėl leido ją išsinuomoti iš valstybės, tai pateikėme prašymą. Bet, pasirodo, dabar 11 sklypų mums reikia atsinuomoti iš valstybės. Tai yra tragedija. Šis kelias eina per ūkio laukus. Išdarko ūkį – ne tas žodis. Bandau ieškoti teisybės, bet pasirodo, niekam tai neįdomu“, – rankų nuleisti nežada ūkininkas.

Jo teigimu, negalima spirti į vienus vartus. Jeigu paima žemę visuomenės poreikiams, tegul ir atsiskaito adekvačiai. Negana to, pasak T.Valentos, automagistralės projektuotojų atsiųstame pranešime nurodyta, kad jeigu ūkininkai iki tam tikros datos nepasirašo dokumentų, jie paduodami į teismą. „Aš nepasirašiau ir nežadu sutikti“, – minėjo ūkininkas.

Pavasarį darbų ūkyje daugėja – šiuo metu T.Valentos ūkio bandoje yra apie 160 avių. Kaip sakė pats vyras, jis yra veterinaras, agronomas, žemdirbys, o dabar dar ir teisininkas. Ras laiko – važiuos į teismo posėdžius, kur ir bandys įrodyti savo tiesą.

Pernai T.Valenta deklaravo apie 46 ha žemės, bet šiemet jau nežino, kiek jos liks. Kai projektuotojai jam atsiuntė dokumentus, suprato, kad valstybė daro savo. „Nuosavybės dokumentuose savininkas lyg ir aš, bet atsiųstuose dokumentuose, kur padalinti sklypai, jau ne aš. Tai dabar pats nežinau, ką turiu, o ko neturiu“, – stebėjosi avių augintojas.

Brazavo kaime ūkininkas T.Valenta augina lietuviškas juodgalves avis – šiemet jo bandoje apie 160 grynaveislių.

Nukenčia trečią kartą

Visai netoli Marijampolės, ties „Via Baltica“, Tarpučių kaime (Šunskų sen.) ūkininkaujanti Senkų šeima pragyvena iš savo mišraus ūkio – juos maitina turima žemė, avys. Vaikai planavo auginti alpakas, bet dabar šie planai būtų sunkiai įgyvendinami, nes šeima netenka per 4 ha nuosavos žemės – iš sutuoktinių ūkio paima daugiau nei 2 ha, dar apie 2 ha – iš jų dukros, ir, tegul nedaug, bet dar ir iš sūnaus ūkio.

Pasak J.Senkuvienės, ūkininkavimas yra jų kasdienė duona. Kuo daugiau žemės turi, tuo daugiau gali uždirbti. „Mūsų mažam, smulkiam ūkiui, kai nuosavos žemės lieka tik 18 ha, tai tikrai labai didelė netektis. Turimos žemės mums ir taip labai trūksta, o kompensacija už paimamą žemę – 6 963 eurai už 1 ha. Tegul pabando nupirkti 4 ha žemės šitoj vietoj, kur mes ūkininkaujame – tai tiesiog misija neįmanoma. Ji visa užimta, nes visur dirba ūkininkai, čia laisvos žemės nėra nė pėdos. Kur mums įsigyti žemės? Ir dar už tokią kainą? Čia jau beveik miesto ribos ir dabar aplink mus žemės kainos kyla“, – savo ūkio situaciją apibūdino Tarpučių kaimo ūkininkė.

J.Senkuvienė skaičiavo, kad jie jau trečią kartą nukenčia nuo valstybės. Pasak jos, kai dar seneliai čia gyveno, tai pro šitą sodybą irgi vedė kelią ir iškirto didelę beržų alėją, išrovė su šaknimis. Po to, prieš 20 metų, tai pačiai „Via Baltica“ magistralei paėmė apie 1 ha žemės. O dabar trečią kartą viskas pasikartoja. „Mes ūkininkaujame, o valstybė vis „ateina“ ir paima. Jei nors deramai užmokėtų ir laisvai būtų galima kitur nupirkti paimamo ploto dydžio žemės sklypą, būtų visai kas kita“, – kartėlio neslėpė ūkio šeimininkė, pridurdama, kad dabar, trečią kartą, itin stipriai nukenčia, nes kelias jau labai priartėja ir didėja triukšmas, tarša.

Moteris sakė, kad dėl to žemės paėmimo visuomenės poreikiams tema jai ir yra tokia skaudi. Apie tai jai teko kalbėtis ir su Žemės ūkio ministerijos vadovais, aiškintis, bet padėtis nepasikeitė. Nors žemės labai gaila, ūkininkė nelinkusi su niekuo bylinėtis. Juolab, kad jai teko girdėti, jog ūkininkams yra sakoma, jeigu jie nesutiks, kainą perskaičiuos. Tai ir tiek, kiek dabar įvertinta žemė, gali nelikti, nepaisant to, kad viskas brangsta.

„Kovoti prieš valstybę – sudėtingas dalykas“, – svarstė ūkininkė, neslėpdama, kad toliau pasiliksianti gyventi su didele skriauda.

Paėmimo procedūros – į pabaigą

Evaldas Tamariūnas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas

Šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus aktų paimti žemę visuomenės poreikiams pasirašymas gana sėkmingai artėja prie pabaigos – iš daugiau kaip 860 aktų, nepasirašytų liko vos keliolika. Iš tų nepasirašytų atvejų dauguma yra tik dėl kitos paskirties žemės vertės, taip pat ir dėl kitų keliamų papildomų sąlygų, nesusijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Galimybių žemės savininkams derėtis dėl kompensacijų nėra, nes ginčai dėl jų dydžio sprendžiami teisme.

Derėtų pastebėti, kad dalis aktų liko nepasirašyta, nes jų savininkai yra išvykę arba mirę.

Planuojama žemės paėmimo procedūras bei likusio ruožo projektavimą baigti iki 2022 m. ir tais pačiais metais pradėti rangos darbus. Darbus ketinama baigti 2024 m. Visi žemės savininkai visuomenės poreikiams iš jų paimta žeme šiemet gali naudotis nustatyta tvarka, gavę NT sutikimą. Atskirai bus sprendžiama, kuriuose ruožuose ta žeme būtų galima naudotis ir 2022 metais.

Vyksta sklandžiai

Audrius Gelžinis, NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas

Procedūros, vykdant žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiksmus Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, vyko sklandžiai. Iš viso paimta 713 privačios ir valstybinės žemės sklypų, kurių plotas – 568,4 ha, bei 29,0642 ha ploto laisvos valstybinės žemės.

Šiuo metu vyksta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų registravimas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. Vėliau pagal patvirtintų projektų sprendinius bus formuojami 24 kitos paskirties (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypai magistraliniam keliui.

Seimas 2013 m. „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu. Atsižvelgiant į tai, visos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, reikalingos ypatingos valstybinės svarbos „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektui įgyvendinti, vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis. Pagal šį įstatymą derybas su žemės savininku dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams veda valstybės institucija arba savivaldybė, inicijuojanti paėmimą visuomenės poreikiams. Žemės savininkui yra siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Sutartis sudaroma tarp privačios žemės savininko ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos.

Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai informuojami žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Tuo atveju, jeigu žemės sklypo savininkas ar naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju ginčas sprendžiamas teisme.