Nusprendusi pasiskolinti arba jau ir pasiskolinusi Vyriausybė pradėjo švaistyti 5 milijardus eurų neva šalies ekonomikai gaivinti. Pirmiausia pasirūpinę savo kišenėmis, valdininkai, kaip įprasta, užmiršta tuos, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu.

Išskirtinai turtingiausiems

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė nusprendė iš dalies kompensuoti nekilnojamojo turto (NT) pajamų netektį šio turto savininkams bei kartu neva solidariai sumažinti šio turto nuomininkų, dėl karantino suvaržymų negalinčių užsidirbti, nuostolius dėl nuomos.

Ganėtinai painią politikų sumąstytą kompensacijų skirstymo schemą iškart ėmė kritikuoti ir teisininkai, ir socialinių sričių specialistai. Pagrindiniu Vyriausybės sprendimo trūkumu kritikai nurodo tai, kad šioms kompensacijoms numatyti per 100 mln. eurų teks ne silpniausiai verslo ir visuomenės grandžiai, kurie dėl karantino ribojimų neteko galimybės tęsti savo verslo ir užsidirbti, o turtingiausiems visuomenės sluoksniams, kurie užsidirba nuomodami savo turtą.

Vyriausybės nutarimo projektui prie Seimo Ekonomikos komiteto sukurta politikų darbo grupė sumąstė keistą paramos skyrimo schemą. Norėdamas gauti 50 proc. kompensaciją, nuomotojas privalo prieš tai ne mažiau kaip 30 proc. sumažinti sutartinę NT nuomos kainą, todėl nuomininkas turėtų nuomotojui sumokėti likusius 20 proc. už nuomą, o turtą nuomojančiam NT savininkui valstybė kompensuotų dalį, trūkstamą iki 100 proc. sutartinės nuomos kainos. Tai vadinama solidarumu.

Jau ne tik teisininkai, bet ir Lietuvos banko specialistai tokią paramą laiko išskirtiniu turtingiausio ir mažiausiai nukenčiančio verslo, kuriuo verčiasi keliasdešimt įmonių, rėmimu. Specialistai pasvarsto ir apie schemas, kurios NT nuomotojams padėtų apeiti numatytus apribojimus kompensacijai už nuomą gauti.

Minėto nutarimo iniciatoriai apeliuoja į tai, kad NT savininkai rizikuoja negauti nuomos mokesčio iš verslą priverstinai sustabdžiusių nuomininkų, todėl negalėtų sumokėti mokesčių valstybei.

Lietuvos bankas pareiškė, kad tai būtų subsidija išskirtinai vieno sektoriaus įmonėms – komercinio NT, daugiausia biurų ir prekybos centrų savininkams, didelėms įmonėms ar investicijų fondams, į kuriuos investavę turtingi asmenys. Šie nurodo, kad dėl paskelbto karantino neteksią apie 30 proc. pajamų. Šį NT išsinuomojęs verslas kalba apie gerokai didesnį pajamų sumažėjimą, siekiantį iki 100 procentų. Pavyzdžiui, viešbučiai, maitinimo įstaigos yra arba visiškai netekę klientų, arba priverstinai uždaryti pagal karantino sąlygas, o štai žiniasklaidos sektorius jau dabar skaičiuoja, kad per porą karantino mėnesių ir šiaip kuklios pajamos sumažėjo apie 80 procentų.

Tarsi apglaisto

Jau po savaitės Seime buvo priimtas sprendimas skirti po 200 eurų vienkartinių pašalpų senatvės pensininkams. Šios išmokos bus pensininkams pervestos paskutinį vasaros mėnesį. Be to, pritarta siūlymams po 40–200 eurų paremti netekto darbingumo ir kai kurių kitų pašalpų gavėjus, tokių suskaičiuota 910 tūkstančių. Iš viso šiai priemonei numatyta skirti 182 mln. eurų, arba beveik dvigubai daugiau, negu numatyta skirti keliasdešimčiai NT nuomotojų. Anksčiau buvo numatyta karantino metu ir du mėnesius po jo 257 eurais padidinti paramą pajamų negaunantiems arba mažai pajamų gaunantiems individualiai dirbantiems asmenims.

Išmoką, kuri bus išmokėta rugpjūtį, gaus 910 tūkst. gyventojų: senatvės pensininkai, netekto darbingumo, našlių, našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko, socialinės ir dar kelių šalpos pensijų, taip pat kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjai. Iš viso tokiai išmokai numatyta 182 mln. eurų.

Seimas taip pat nusprendė pusę metų po 200 eurų kaip darbo paieškos išmoką skirti tiems, kurie neturi teisės į nedarbingumo išmoką. Per karantino laikotarpį netekti darbo galėjo apie 200 tūkst. gyventojų, tad parama jiems sudarys apie 265 mln. eurų. Vieša paslaptis, jog būtent dėl numatytų papildomų šalpos priemonių tūkstančiai sumažėjusias darbo pajamas gaunančių darbuotojų registruojasi Užimtumo tarnyboje, kad gautų pašalpas, ne mažesnes už darbo užmokestį.

Gerokai solidžiau jau pildosi kai kurių ministerijų valdininkų piniginės. Bent viešai žiniasklaidoje buvo pranešama apie tai padariusias Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, aiškinant per karantiną smarkiai padidėjusiu darbuotojų krūviu.

Suaktyvėjo lobistai

Į valstybės pasiskolintus 5 mlrd. eurų ir pažadus paremti nuo karantino menkstantį verslą netruko atsiliepti ir verslas, ypač turtingesnis, suaktyvindamas lobistines savo pajėgas, dirbančias su politikais užkulisiuose. Minėtas Vyriausybės nutarimas dėl kompensacijų už NT nuomą atsirado būtent dėl sėkmingų lobistų pastangų.

Suskaldyta žemės ūkio sektoriaus bendruomenė tokio lobistinio įdirbio neturi, o gal ir laiko tokiai veiklai per intensyvius pavasario darbus nelieka. Todėl tenka tik pasiguosti per karantiną bankų pasirašyto moratoriumo užspaustomis paskolomis verslo ir žemės ūkio subjektų apyvartai.

Apie paramą žemės ūkiui, kuris natūraliai darbuotis nuotoliniu būdu negali, kartais tik pakalbama Seimo posėdžių salėje, bet iš kalbų naudos maža.

Antai Žemės ūkio ministerija pranešė parengusi paramos žemės ūkio subjektams priemones, kurioms siekiama padėti nuo karantino kenčiančiai strategine vadinamai ūkio šakai.

Seimo opozicija jau sukritikavo šias priemones kaip nepagrįstai selektyvias. Juk papildoma parama numatyta tik pieno gamintojams, pieno perdirbimo pramonei, galvijų augintojams, jautienos perdirbimo pramonei ir paukštienos bei kiaušinių pramonei. Tačiau augalininkystės sektoriai kažkodėl ignoruojami. „Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje nuostolių patiria tik dideli sektoriai ir stambieji ūkiai, o vidutiniai, smulkieji ūkiai ir ne tokie populiarūs žemės ūkio sektoriai, kurių produkcijos realizacija dėl karantino visiškai nevyko, kažkodėl buvo ignoruoti gelbėjant Lietuvos žemės ūkį. Tokia situacija neteisinga, o selektyvus ūkininkų gelbėjimas gali sugriauti sektorių“, – teigė Seimo narė Rasa Petrauskienė.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinti ūkininkai pasiguodė kol kas negavę nė cento ir kuklios pažadėtos 257 eurų paramos. Apie šią kuklią paramą, skirtą Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems smulkiesiems ūkininkams, bent kol kas tik kalbama.

Ūkininkai nedramatizuoja didesnių išlaidų išbrangusioms apsaugos nuo koronaviruso priemonėms: kaukėms, pirštinėms, dezinfekciniam skysčiui. Vien tam pažadėtų 257 eurų paramos neužtenka, nes jų kasdien prireikia daugiausia laukuose dirbantiems žmonėms. O juk dar yra ir įprastinių išlaidų trąšoms, kitoms žemės priežiūros priemonėms, dyzelinui, kurio akcizo valdžia nepasidrovėjo padidinti 2019-ųjų išvakarėse. Žemdirbiui tai darbo priemonė, skirtingai negu daugumai kitų vartotojų, kurie pratinasi dirbti namuose.

Sustingusios paramos priemonės

Seimas pritarė Vyriausybės pastangoms pasiskolinti 5 mlrd. eurų nuo koronaviruso kenčiančiam verslui gaivinti. Pinigai jau parceliuojami, dalijami atsitiktinai, prisigalvojus visokių gausybės apribojimų, nors jų naudojimo strategija dar nesukurta, skirtingai negu daugelyje kitų valstybių.

Lietuva, be abejo, negali lygintis su pagrindine ES donore Vokietija, kuri įsteigė 400 milijardų eurų (jie sudaro 11,6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto) ekonomikos stabilizacijos fondą ir jį aktyviai naudoja, teikdama iki 100 proc. paskolų garantijas verslui. Žiniasklaidoje pranešama, kad Lietuvos investicijų ir verslo garantijų fondas per 7 savaites nuo karantino pradžios yra panaudojęs mažiau nei 3 proc. lėšų, numatytų koronaviruso pasekmėms mažinti.

Daržininkai be jokio dėmesio

Ieva STRAGYTĖ

^{Ekologinio ūkio savininkė}

Ministerijos parengtame paramos žemės ūkiui projekte akcentuojama gyvulininkystė, o apie augalininkystę ir ypač daržininkystę neužsimenama. Labai apmaudu, juolab kai ir grūdininkai skundžiasi, kad jiems sunku.

Ką jau kalbėti apie daržininkus, nes ir laistymo sistemos labai brangios, ir vanduo, ir laukus dažnai apvažinėti tenka. Ekologiniam ūkiui reikia daug papildomų sąnaudų. Mes kovoti su piktžolėmis turime rankomis. Manau, ir žemdirbiams skiriamo dyzelino norma daržininkams turėtų būti gerokai didesnė. Didelė parama būtų, jei leidimus pigiam kurui ekologiniams ūkiams išrašytų anksčiau. Kol to nėra, dyzeliną perkame tokiomis pat kainomis kaip visi. Dar gerai, kad šis kuras atpigęs dėl naftos kainų kritimo.

Darbui laukuose šiuo metu esu pasisamdžiusi 10 žmonių, bet kai daržovės pradės augti, reikės daugiau darbininkų. Jų rasti ir šiaip nėra lengva, o kai dar gaus po 200 žadamų eurų, tai niekas ir nenorės eiti dirbti. Turime problemą, kad labai daug žmonių yra užsiregistravę kaip bedarbiai, o dirbti nelabai kas nori.

Pas mus ateina dirbti ir jaunų, bet jie neturi jėgų, kantrybės, o nori uždirbti daug. Ravėtojui negaliu mokėti tiek, kiek mokama bankininkui.

Dar baisiau girdėti, kad koronaviruso epidemijos metu rengiamasi Lietuvos žmones skirstyti pagal rizikingumą. Esą vyresni nei 60 metų žmonės yra rizikingiausi, todėl turėtų sėdėti namuose. Kaime daug tokio amžiaus žmonių, o ir virusas iš Ukmergės mažai plinta į apylinkių laukus. Užuot uoliai sėdėję namuose, garbingo amžiaus žmonės verčiau ateitų, kaip įpratę, pas mus, grynu oru pakvėpuotų, užsidirbtų. Apie valstybės paramą kol kas tik kalbama, o kai prisidės – tada ir žiūrėsime, ko ji verta.

Padėtis žemės ūkyje dabar labai sudėtinga ne tik dėl oro sąlygų. Juk netekome ir vaikų darželių, ir restoranų, kitų maitinimo įstaigų. Juos visus aprūpindavome savo daržovėmis. Daržininkai dabar jaučiasi ypač nuskriausti, nors ir esame vadinami prioritetiniais. Dabar sudėtinga ir projektą paramai gauti parašyti. Juk sukuriame ir daug darbo vietų, ir sukuriame didesnę pridedamą vertę iš hektaro, negu javų augintojai. Optimizmas dar nepalieka, nes tikime, kad viskas dar pasikeis.

Pinigus atiduotų paprastam žmogui

Rimantas KUBILIŪNAS

^{Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas}

Vyriausybėje kalbama apie 257 eurų paramą smulkiajam ūkininkui, bet tokie pinigai mums nieko nereiškia. Net negirdėjau, kad kas ir tokią paramą būtų gavęs. Šiuos pinigus geriau atiduočiau paprastam žmogui.

Verčiuosi daugiausia gyvulininkyste, o mėsos supirkimo kainos krito 40 centų už kilogramą, skirtingai negu mažmeninėje prekyboje. Apie augalininkystę dar negalėčiau nieko pasakyti, nes šiemet nieko dar neužauginau ir nepardaviau.

Apskritai, manau, Vyriausybė, užuot rūšiavusi paramos gavėjus, verčiau visiems Lietuvos piliečiams padalytų mažiausiai po 500 eurų, o ne po 200 eurų vien pensininkams. Šie pinigai grįžtų per apyvartą. Gal kas ir pasidėtų juodesnei dienai, bet dauguma išleistų ir tuo padėtų atsigauti verslui.

Patys sau valdininkai 5 milijardus eurų pasiskolina, sau atlyginimus pasididina, iššvaisto nežinia kam. Galėtų bent milijardą eurų visiems valstybės piliečiams padalyti ir taip paskatinti vartojimą. Tie pinigai iškart grįžtų su kaupu. Tai ir būtų pagrindinis verslo rėmimas, jeigu jau nesugalvojama kitaip. Kodėl ispanai galėjo padalyti po 1,5 tūkst. eurų, italai – po 1,2 tūkstančio, o Lietuvoje – iš esmės tik valdininkams arba turtingiausiems? Mano sesuo gyvena Anglijoje. Ten po tūkstantį svarų visiems padalijo, nes daugiau į savo pilietį žiūri, o pas mus tik tarp savęs pasidalija. Jei kam ir skiria, tai tik nustatę tam tikras sąlygas.

Pas mus parama verslui iškraipyta ir nesuprantama: pirma pažada, o paskui pamiršta arba atsirenka, kam padėti, o į ką nekreipti dėmesio. Pažadėti yra viena, o padaryti – visiškai kas kita.

Turiu galvijų ūkį ir jau apsipratau, kad iš to uždirbti nepavyks. Mėsos supirkimo kainos sumažėjo 40 centų už kilogramą. Išvežėme 10 raguočių į užsienį – ir iškart 1,5 tūkstančio eurų nuostolis. Koronavirusas mums – nenumatytas atvejis, ir valstybės žadama, bet niekaip nepasiekianti parama jau nieko nelems. Po mėnesio dar dešimtį galvijų teks išvežti, nes juos perauginti dar brangiau kainuotų. Apie mėsos supirkimo kainų kilimą nė neužsimenama, nes ir vartojimo nėra, niekam geros mėsos nereikia. Taip ir gyvensime. Prieš keletą dienų gavome lietaus, tai ūkininkų veiduose šypsenos iš karto praplatėjo ir į koronavirusą mažiau kreipiame dėmesio. Tiek mums ir užtenka.

Kazimieras ŠLIUŽAS