Melioracijos sistema Lietuvoje yra tragiškos būklės. Daugiau kaip pusšimtį metų tarnaujančių drenažų ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Deja, ateinančių metų valstybės biudžeto projekte melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti numatoma skirti tik 2,88 mln. eurų, nors reikėtų 36 mln. eurų. Užstrigęs bei vis dar nepriimtas ir Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tuo pačiu ir jame numatoma galimybė steigti Melioracijos fondą, kuris padėtų spręsti finansavimo problemas.

Kiek lėšų gauna, tiek tvarko

Po didelių liūčių ar intensyvesnio lietaus vanduo užtvindo ne tik ūkininkų laukus, bet ir gyvenvietes.

Reikia kuo skubiau rekonstruoti susidėvėjusią melioracijos sistemą, nes toliau didėja žemės užliejimo rizika, mažėja ūkių konkurencingumas. Kažin ar situacija artimiausiu laiku pasikeis.

„Kaip ir visoje Lietuvoje, melioracijos būklė Jurbarko rajone yra prasta. Didžiąją dalį gaunamų valstybės lėšų skiriame melioracijos griovių tvarkymui, vieną kitą objektą per metus rekonstruojame iš investicinių programų lėšų, tačiau darbai vyksta per lėtai. Melioracijos sistemos nusidėvėjimo procesas žengia turbūt greičiau nei tvarkymo“, – VL sakė Jurbarko rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Martynas Kursevičius.

Ūkininkai laukia reguliuojamojo drenažo – būtų ne tik geresnės ūkininkavimo sąlygos, bet ir aplinkosauginis efektas.

Pastarieji metai buvo sausi, bet šalies ūkininkai su siaubu prisimena 2017-uosius, kai dėl ilgalaikio lietaus jie patyrė didžiulių nuostolių. Apsemti ir neįvažiuojami plotai savivaldybėse sudarė daugiau kaip 140 tūkst. ha. Dėl nenuimto derliaus ūkininkų nuostoliai siekė 47 mln. eurų, o dėl neapsėtų laukų ir žuvusių apsėtų laukų – apie 120 mln. eurų.

„Melioracijos įrenginiai yra susidėvėję. Kai kur tas susidėvėjimas jau tokio lygio, jog galima teigti, kad melioracija nebefunkcionuoja, – VL tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius. – Valstybė daug metų melioracijai pinigų arba visai neskyrė, arba skyrė per mažai. Tikimės, kad nauja valdžia kol kas dar valstybės nuosavybėje esantiems melioracijos įrenginiams skirs adekvatų finansavimą, kad situacija bent jau neblogėtų.“

Skiriant nepakankamą finansavimą, lėšos naudojamos statinių remontui ir priežiūrai, o ne rekonstravimui, dėl to melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas kasmet didėja.

Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių (pralaidų, tiltų ir kt.), 736,2 tūkst. drenažo įrenginių (žiočių, šulinių), 88 vnt. sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 vnt. tvenkinių.Tyrimai rodo, kad maždaug pusė drenažo sausintuvų yra uždumblėję daugiau kaip 40 proc. drenažo sausintuvų skermens. Po intensyvesnio lietaus toks drenažas nebegali tinkamai ir laiku nuleisti reikiamą kiekį vandens, todėl laukuose ilgokai telkšo balos.

„Melioracija yra žemės ūkio pagrindas, bet nežinia kodėl iki šiol nėra priimtas Melioracijos įstatymas. Nėra ir Melioracijos fondo, kurio steigimo galimybė buvo taip ilgai svarstyta, neskiriamas net reikiamas finansavimas melioracijos sistemos rekonstravimui“, – stebėjosi Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininkas Jonas Račas.

Visų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė – 2 190 mln. eurų

Jis įsitikinęs, jog problemų dėl melioracijos sistemos rekonstravimo finansavimo būtų mažiau, jei kas nors įkurtų Melioracijos fondą.

„Kitose šalyse ši problema išspręsta valstybiniu lygiu. Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse tokie fondai jau įsteigti. Vokietijoje Melioracijos fondo mokestį moka net miestų gyventojai. Tokia tvarka turėtų būti ir Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje tokį fondą įsteigė ne valstybė, o susijungę ūkininkai“, – aiškino J.Račas.

Kol kas tik pažadai

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė VL teigė, jog ateinančių metų valstybės biudžeto projekte melioracijos valstybės investicijų projektams vykdyti numatoma skirti per mažai lėšų – tik 2,88 mln. eurų, t. y. trūksta net 33,2 mln. eurų.

„Žemės ūkio ministerija teikė siūlymus Finansų ministerijai. Ir Vyriausybėje diskutavome, ir Seimui su Melioracijos įstatymo projektu pateikėme duomenis, koks yra lėšų poreikis investiciniams projektams valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimui, bet daugiau lėšų bent kol kas nebuvo skirta. Pernai prie 2,88 mln. eurų melioracijai papildomai buvo skirta8,2 mln. eurų, bet šiemet Finansų ministerija juos „nuėmė“ traktuodama, kad tai vienkartinio pobūdžio priemonė“, – teigė R.Mininienė.

Ūkininkai laukia reguliuojamojo drenažo. Tai būtų ne tik geresnės ūkininkavimo sąlygos, bet ir aplinkosauginis efektas – su vandeniu nenuplauktų trąšos, sumažėtų jų naudojimas.

Reguliuojamajam drenažui (išmaniajai melioracijai), Ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti10 mln. eurų,tačiau būsimoji premjerė I.Šimonytė yra pareiškusi, jog DNR planas bus peržiūrėtas.

„Melioracijai biudžete numatyta 2,88 mln. eurų, tikimasi lėšų pritraukti iš DNR ir kitų fondų. Kalbama, jog pinigų bus, deja, kol kas tai tik kalbos. Matome netgi priešingą tendenciją – Aplinkos ministerija Vyriausybės pasitarime pasakė, jog išreguliuojamam drenažui numatytų 7 mln.eurų galima atimti 4 mln. eurų ir juos skirti kompensacijoms už parduotus taršius automobilius įsigyjant dviračius, paspirtukus ar kitą mažataršę judumo priemonę. Ūkininkus toks požiūris labai neramina, nes iš melioracijos atimant lėšas problemų tik daugės“, – tvirtino LŪS vicepirmininkas R.Juknevičius.

Atsikrato atsakomybės

Ne mažiau nei finansavimo trūkumas ūkininkus neramina ir ilgai nepriimamos Melioracijos įstatymo pataisos.

Įstatymo projekte numatoma įtvirtinti nuostatą, kad žemės sklypų savininkams priklauso žemės sklype esantys melioracijos inžineriniai statiniai (drenažo rinktuvai iki 30 cm diametro) yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkams.

„Matome valstybės norą atsikratyti savo nuosavybės, investicijų naštą perkeliant ant ūkininkų pečių.Ūkininkai gal labai jos nesikratytų, suprasdami, jog tikriausiai kito kelio nebūtų, bet bėda ta, kad kolūkmečiu melioracijos įrenginiai buvo suprojektuotine vieno konkretaus ūkio, o didelių teritorijų masteliu. Ūkininkui investavus į savo žemėje esančių melioracijos įrenginių atnaujinimą, investicijos būtų visiškai beprasmės, jeigu įrenginiai nebūtų atnaujinami visoje sistemoje. Čia kaip bet kokio organizmo kraujotakos sistema – užsikišus pagrindinėms arterijoms ištinka viso organizmo mirtis. Taip ir melioracijos sistemos – ar yra prasmė investuoti į kapiliarus, žiūrėti, kad jie funkcionuotų, jeigu nėra investicijų į arterijų gyvybingumo palaikymą?Dabar arterijos – valstybės nuosavybė. Ji į arterijas neinvestuoja ir palieka ūkininkus labai sudėtingoje situacijoje, o ūkininkui investuoti į šį procesą nėra prasmės, nes jis nevaldo visos sistemos nuo pradžios iki galo“, – tvirtino R.Juknevičius.

Pasak Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vicepirmininko Jono Račo, maždaug pusė melioracijos statinių priklauso žemdirbiams, o pusė – valstybei. Tai didžiulis turtas, deja, labai nugyventas, kurio rekonstravimui reikalingos milžiniškos lėšos.

„Jei visi mažesni nei 30 cm drenažų rinktuvai taps žemės savininkų nuosavybe, jie už juos ir bus atsakingi. Tačiau kyla daug neaiškumų, kaip jų rekonstravimas ir tvarkymas būtų finansuojamas, koks būtų savivaldybių Žemės ūkio skyrių vaidmuo, jeigu žemės savininkas tvarkosi kaip nori, kas kontroliuotų, kaip atliekami darbai, kad nenukentėtų melioracijos įrenginių funkcionavimas šalia esančiuose sklypuose. Dar daug nežinios, gal todėl įstatymo priėmimas buksuoja“, – svarstė Jurbarko rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas M.Kursevičius.

LŪS vicepirmininkas R.Juknevičius sakė kol kas nematantis šviesos tunelio gale. Jei ir toliau melioracijai bus skiriama tik tiek pinigų, kiek iki šiol, prarasime labai didelius plotus gerų dirbamų žemių – jos paprasčiausiai užpelkės.

R.Juknevičius

„Aplinkosaugininkai sako, kad tikriausiai tuo keliu ir reikia judėti – atkurti šlapynes, pelkes, atstatyti grioviais tapusius upelius, kad jie tekėtų kaip tekėjo iki melioracijos, bet tuomet kyla klausimas – ar reikalinga žemės ūkio gamyba, ar vis tik politikams atrodo, kad į žemės ūkį neverta investuoti? Kai žemės ūkiui būna sunkūs laikai, tada kalbama, kad jam atiduoda labai daug viešųjų pinigų ir jie yra jų neverti. Nors iš politikų lūpų girdėjome, kad per 2008 m.krizę žemės ūkis Lietuvos ekonomiką išgelbėjo nuo didelių netekimų, o dabar kilus COVID-19 pandemijai vėl gelbsti žemės ūkis: gamta pamylėjo ūkininkus, davė gerą derlių, todėl žemės ūkis labai reikšmingai prisidėjo prie BVP, o dar reikšmingiau – prie teigiamo eksporto importo balanso – Lietuva eksportavo daugiau nei importavo. Dabar gi vyksta amžina diskusija visuomenėje, tarp politikų – ar žemės ūkiui reikia pinigų ir kiek jų skirti. Jaučiamės kaip pamotės nemylimi vaikai“, – sakė LŪS vicepirmininkas R.Juknevičius.

Naudinga informacija

Dėl nepakankamo rekonstravimo darbų finansavimo sparčiai prastėja valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklė. Šiuo metu iš 2,5 mln. ha drenažu nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės.

Visų melioracijos inžinerinių statinių balansinė vertė – 2 190 mln. eurų, iš jų valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių vertė sudaro 46 proc., ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių statinių – 54 proc.

Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas pasiekė 69,6 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių – net 72,8 proc.

Lėšų poreikis 15 metų laikotarpiui valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti – 1144 mln. eurų.

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso ir tik 2018–2019 m. skirta po 2,88 mln.eurų. 2019 m. statinių rekonstravimui skirta 2,4 mln. eurų iš Solidarumo fondo lėšų. Nors per pastaruosius penkerius metus iš Kaimo plėtros programos buvo skirta apie 70 mln. eurų, iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik 1–5 proc. statinių nusidėvėjimo vertės.