Teko atprasti matyti normalius vyrus, nes dauguma jų Utenos apskrityje esančiame Užpalių kaime priklausomi nuo alkoholio, sako kaimo gyventoja Ona. Jai antrina ir kita Užpalių gyventoja Aldona, kurios tvirtinimu, gyvenant be vyrų, moterys išmoko pačios nudirbti net ir sunkiausius ar paprastai vyriškais laikomus darbus.

Nors daugiausia vienišų – netekėjusių, išsituokusių ar našlių – moterų pagal statistiką yra Panevėžio miesto savivaldybėje, Utenos rajone padėtis vos keliais procentais geresnė: iš visų vienišų gyventojų moterys sudaro beveik 60 proc. Be to, dirbant su apklausomis, vyrų kvotos tiesiog niekaip nepavyko pasiekti.

„Labai daug po vieną gyvena. Ir aš viena. Jau 42 metai kaip viena. <...> Ką padarysi? Jei kokį pijoką paimsi, bus dar liūdniau. Žinokit, netoleruoju, kai geria. <...> Viena malkas susikapoju. Ir bulvių pasisodinau apie 10 a viena. Kaimynas vagelytes padarė ir viską pati sodinau. Kai negalėsiu, nebereikės“, – pasakoja Utenos apskrityje esančio Užpalių kaimo gyventoja Aldona.

Aldonos nusako visą esmę. Apie tai pasakoja ir kaimo Pilies gatvės gyventoja ponia Ona, kuri pati yra našlė: „Vyrų aplink nėra. Pavyzdžiui, mūsų gatvėje, gyvena mama su sūnumi, kuriam 18 metų, našlė su keturiomis dukromis, dar dvi našlės, viena šeima – vyras ir žmona su dviem vaikiukais, kita gatvės gale – jaunas invalidas vyras. Mūsų, Pilies, gatvėje yra 25 moterys ir 11 vyrų. Vienas jų – sielos invalidas, alkoholikas. <...> Dauguma vyrų išmirė. Kaip dinozaurai išnyko, taip ir vyrai nyksta. <...> Jei nueitumėte į kapines, pamatytumėte – visas kampas nuo 1950 metų gimusių vyrų. Jie juk dar turėtų dar gyventi“, – sako Ona.

Ji pasakoja po vyro mirties išmokusi gyventi viena – malkas perka jau kapotas iš vieno žmogaus kaime, kuris turi mišką ir jai atveša jau kūrenimui paruoštą medį. „Mes jau atpratome normalius vyrus matyti. Mano kaimynas turi šeimą. Jis užsikodavo, nes baisiai gėrė. Jis užsikodavo, o žmona ruošiasi pas kitą išbėgti. Svarbiausia, kad čia nėra jokios pramonės, darbo, todėl padorūs vyrai čia niekada neateis, o ūkininkai dirbti samdosi bet kokius. Jiems tinka kad ir pijokas, valkata“, – tvirtina Ona.

Ponia Ona nepatenkinta netoliese įsikūrusia lentpjūve. Ji įsiterpusi tarp ponios Onos gyvenamos Pilies gatvės ir Vytauto gatvės, kurioje gyvena Aldona. Ji irgi našlė, bet ji lentpjūve džiaugiasi – joje dirbantis vyrai – saugumas, kurio norisi, gyvenant vienai.

Živilė Kropaitė