Vėlinės – svarbi diena lietuviams, kuomet savo laiką ir dėmesį skiriama iš šio pasaulio išėjusių mylimų žmonių lankymui bei prisiminimams apie juos. Ant kapų nešama gėles ir žvakes, tačiau ši, atrodo, nekalta dėmesio išraiška vėliau virsta kalnais šiukšlių sąvartynuose. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė pasidalijo patarimais, kaip puošti kapus, bei ką rinktis Vėlinių metu, kad būtų ne tik gražu, bet ir tvaru.
Kiekvienais metai tikru
galvos skausmu tampa tai, kaip sutvarkyti kapus, ką daryti ar sodinti,
kad augalai atrodytų gražūs kuo ilgiau. Tinklaraštininkė L. Liubertaitė
pastebi, kad lietuviai to truputėlį dažniau sodina kapuose daugiamečius augalus, o ne vienmečius. Taip galima „nušauti net kelis zuikius“.
„Pirmas dalykas, kodėl daugiamečiai augalai yra geriau nei vienmečiai –
mažiau priežiūros. Palyginkime, jeigu mes įsigyjame vienmečių augalų
daigų pavasarį, tai kažin ar jie bus gražūs ištisus metus. Vasarą jau
tikriausiai norėsis juos pakeisti kirais, o jeigu vasarą buvo dar
gražūs, tai Vėlinėms jau tikrai norėsis pakeisti kitais.
Jeigu pasodiname daugiamečius augalus, nereikia kitais metais galvoti, o
kaip čia naujai papuošti, ką sugalvoti.
Tie augalai tiesiog auga ir
kiekvienais metais vėl išdygsta. Aišku, kartą ar du per metus visada
gerai prieiti prie augalo, jį apgenėti, galbūt pakoreguoti, jeigu jis
per daug išsiplėtė, ar atsodinti, jeigu dėl kažkokių priežasčių jis
išnyko. Bet tos priežiūros nereikia tiek daug, kiek jos reikėtų, jeigu
pasirinktume vienmečius augalus.
Aišku, juk ir ne visada galime
nuvažiuoti bei užtikrinti, kad viskas gražiai augtų jau pirmoje metų
pusėje ir pasodinti naujus augalus“, – sako apželdinimo kursų
organizatorė.
Savaime patręšia dirvą
Dar viena priežastis, kodėl verta vietoj vienmečių augalų rinktis daugiamečius yra ta, kad tokiu būdu prisidedama prie tvarumo ir nuosaikesnio gamtos naudojimo.
„Juk kapinės yra tokia pat gamtos dalis. Dažnai manoma, kad mūsų kiemai
gali būti gamtos dalis, miškai, kloniai, sodybos gamtos dalis, o kapinės
patenka į kitą kategoriją. Iš tikrųjų nereikėtų taip manyti, nes
kapinės užima labai daug Lietuvos teritorijos ir tai, kaip jose
tvarkomės daro poveikį ir aplinkai. Jeigu renkamės daugiamečius augalus,
kurie numeta lapus ir patys taip patręšia dirvožemį, tai yra žymiai
geriau nei kiekvienais metais pirkti durpę ir keisti dirvožemį.
Taip padarytume mažą žingsnį ir aplinkos tvarumo link. Tai tikrai nėra sudėtinga. Jeigu kiekvienas kapus prižiūrėtume turėdami tai omenyje, kapinės atrodytų visai kitaip. Jeigu matytume, kad kapinės miške tai tikrai atrodo, kaip miško dalelė tik dar su labai svarbia mums reikšme. Jeigu saulėtoje vietoje kapinės, tuomet jos būtų panašios į pievos dalelę“, – siūlo L. Liubertaitė.
Nuo vietos priklauso, su kokiais iššūkiais susidursime. Miškingoje
vietoje esančiose kapinėse reikės paieškoti augalų, toleruojančių
paunksmę. O kai kapinės yra saulėtoje vietoje, ypač jei jos ant
kalniuko, kur smėlis, kur vanduo neužsilaiko ilgam, ten susiduriama su
drėgmės trūkumu.
„Pasirinkdami augalus turėtume į tai atkreipti dėmesį. Saulėkaitoje
labai tiktų sukulentiniai augalai, pavyzdžiui, perkūnropės arba šilokai.
Dažnu atveju jie žydi pirmoje metų pusėje, o kitu laiku jie tiesiog
gražiai atrodo. Tiesa, kai kurie šilokai, pavyzdžiui, didžiosios
vilkpupės, puikiai gali jaustis sausose vietose, gražiai atrodo ištisus
metus, o žydi rudenį.
Dabar kaip tik per Vėlines jie žydi. Jeigu ieškome žemesnio augalo,
besidriekiančio, tam puikiai tinka čiobreliai. Jie puikiai atrodo ir
lygiai taip pat žydi.
Be to, jie pritraukia bites. Puikus augalas
saulėtoms ir nederlingoms dirvoms, jeigu kapai yra tokioje aplinkoje“, –
nurodo ji.
Kuo pakeisti dirbtines gėles?
Dirbtinės gėlės dažnai yra ryškių spalvų, patraukiančios akis, o kartais
jas sunku atskirti nuo gyvų. Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, iš
ko pagamintos tos gėlės ir turėti omenyje tai, kad vėliau jos pateks
tiesiai į sąvartyną, kur nesudils metų metus.
„Galima įvairių puokščių įsigyti floristikos salonuose ar kapinių prieigose, kurios atrodo, kaip natūralios, tačiau jeigu atkreiptume dėmesį, tarp pušų ir eglių šakelių pamatytume ryškiomis spalvomis dažytų nevietinių augalų, kur neaišku nei kokiomis priemonėse jie buvo dažyti. Taip pat galima pamatyti ir daug priedų, kurie yra nenatūralios kilmės – daug plastiko, sintetinių virvučių, oazės. Jeigu po Vėlinių tą puokštę išrūšiuotume į skirtingus konteinerius, sakyčiau, kad nieko tokio, tačiau paprastai viskas keliauja į vieną konteinerį“, – sako L. Liubertaitė.
Tinklaraštininkė siūlo vietoj plastikinių ar iš kitų medžiagų pagamintų
dirbtinių gėlių rinktis vienos rūšies papuošimus – skintas gėles arba
bandyti papuošimus susirasti patiems tiesiog išėjus pasivaikščioti. Taip
pat verta užsiauginti gėlių, kurias sudžiovinus, galima puošti kapus.
„Rudenį galima nuskinti ir kelias šakeles tujų iš savo darželio
važiuojant į kapus. Jeigu einate pasivaikščioti į parką, galite
prisirinkti spalvotų lapų, kankorėžių, gilių. Jeigu auginate vaismedžius
ar vaiskrūmius, galite surasti šaltalankių ar šermukšnių ryškių uogų,
arba putino uogos yra ryškiai raudonos ir gali gražiai papuošti kapą.
Šiuos dalykus galima tiesiog susmaigstyti į kapo žemę pabandant padaryti
kažkokį ornamentą, pradedant nuo paprasčiausio kryželio iki
sudėtingesnių, kurie jums yra gražūs.
Džiovintos gėlės visada buvo tarp tų augalų ir pasirinkimų, kuo puošti
kapus. Jų naudojimas dabar gerokai prasiplėtė, žmonės ėmė jas auginti
namuose, patys džiovinti ir jų puokštėmis puošti namus. Lietuvoje galima
užsiauginti labai daug augalų, kuriuos galima džiovinti ir vėliau jais
puošti ir kapus.
Pavyzdžiui, šlamučiai, kermėkai, serenčių ir bijūnų žiedus net galima susidžiovinti. Nekalbant jau apie varpinius augalus. Miskantų net džiovinti nebūtina.
Galima nusikirpti keletą jų šakelių ir
tą pačią dieną su tujų, eglių ar pušies šakomis papuošti kapą“, –
pataria specialistė.
Kas geriau – skintos ar vazonėliuose augančios gėlės?
Visada svarstant apie tai, ką verčiau rinktis – skintas gėles ar gėles vazonėlyje, geresniu pasirinkimu atrodo antrasis variantais. Tačiau iš tikrųjų ne būtinai taip ir yra. „Jeigu norisi papuošti kapą, skintos gėlės visada yra gerai, nes jos puikiai atrodo. Aišku, visi žinome, kad tai yra trumpalaikis sprendimas. Geriausias dalykas su jomis yra tai, kad galime jas išmesti tiesiai į kompostą ar su žaliosiomis atliekomis ir taip nepadarysime jokios taršos. Dar daugiau, skintas gėles siūlyčiau užsisakinėti iš lietuviškų šeimų ūkių, tai būtų tikrai gražus gestas, nes paremtumėte ir vietinį verslą, būtų kelios naudos vienu metu. Dažniausias žmonių pasirinkimas yra chrizantemos ir perka jas su visu vazonėliu.
Aš į šitą madą žiūriu gana skeptiškai. Chrizantemos pakąstos
pirmų šalnų iškart atrodo neestetiškai ir tampa tokiu trumpalaikiu
sprendimu, trumpalaike puošmena. Po Vėlinių tenka vėl atvažiuoti ir
išmesti tuos rudus stagarus“, – sako L. Liubertaitė.
O patys vazonėliai, kuriuose buvo tos gėlės, verti atskiro dėmesio. Atrodo, kad turėtų būti nesudėtinga juos surūšiuoti – tiesiog išrauti gėlę, išberti žemes ir išmesti į specialų konteinerį. Tačiau tiesa kiek kitokia.
„Kalbant apie patį vazonėlį – čia atskira kalba. Vazonėliai yra
skirtingų rūšių ir jeigu kalbėtume, kur nukeliauja visos tonos atliekų
po Vėlinių, reikia pagalvoti apie vazonėlius. Kai kurie iš jų būna
perdirbami ir jie yra pažymėti specialiais ženklais ant vazonėlio dugno.
Didžioji dauguma neperdirbama.
Net jeigu norėtume jį priskirti prie plastiko atliekų, mes turėtume
pašalinti organiką, kitaip sakant, jį išplauti ir tik tada išmesti.
Pasakykite man, kas plauna vazonėlius nuo chrizantemų prieš juos
išmetant? Tikrai niekas to nedaro ir neapsimeskime, kad šiemet pulsime
tai daryti. Viskas keliauja į bendrą konteinerį ir taip sukuriami kalnai
atliekų, kurie, deja, dažniausiu atveju keliauja tiesiai į sąvartynus
ir nėra perdirbami.
Manau, kad jeigu paklaustume žmonių, kurie dirba su atliekomis, jie pasakytų, kad sulaukia tonų atliekų iš kapinių. Aišku, tik mes patysjas padarome. Galima pasipuošti kapą ir nedarant žalos gamtai“, – sako specialistė.
Kokias žvakes rinktis?
Jeigu per Vėlines kapinėse lankotės sulaukę tamsos, pamatote nepaprastą
vaizdą – šimtus, o kartais net tūkstančius mažų švieselių. Tačiau jau po
kelių dienų visos tos žvakelės, kurios ir buvo atsakingos už tokį
grožį, atsiduria sąvartynuose, kur dūlės metų metus.
Pasak specialistės, geriausia ieškoti natūralaus bičių vaško žvakių,
tačiau jos nedega labai ilgai, joms reikia užuovėjos, o ir jų kaina
įkandama gali būti ne visiems. Tačiau didžiausia problema slypi, ne
vaške, o žvakės inde.
„Jeigu kalbame apie rūšiavimą – viskas keliauja į vieną konteinerį.
Vaškas, parafinas, metalas, stiklas ar plastikas keliauja į vieną. Toks
neutraliausias sprendimas būtų išsaugoti žvakės gaubtų, kad į vidų būtų
galima įdėti naują žvakelę ir ją keisti. Arba jeigu naudojame stiklinį
indą, galima pakeisti žvakę viduje, tačiau nenaudoti tų, kurios yra
plastikiniame įdėkle.
Na, o blogiausia, ką galime padaryti, tai kiekviena šeima vežti po
keletą mažų žvakučių stikliniuose ar plastikiniuose vazonėliuose. Taip
mes labiau teršiame nei puošiame“, – sako L. Liubertaitė.