Šiemet Kėdainių gyvūnų prieglaudose itin gausu benamių kačiukų. Kodėl taip yra – tiksliai nėra aišku. Tiesa, galima pasidžiaugti nebent tuo, kad mažėja be globos paliekamų šunų.

Prašymus priglausti kačiukus gauna kiekvieną dieną

„Šiemet turime rekordinį skaičių kačiukų ir prašymai priimti kačiukus plaukia kasdien“, – sakė VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Greta Linkė.

Kad kačiukų skaičius didesnis nei praeitais metais, pastebėjo ir kita šiame mieste veikianti gyvūnų prieglauda – VšĮ „Miesto rainiukai“.

„Kad daugiau – tai tikrai. Neaišku dėl ko“, – teigė šios prieglaudos atstovai.

Kačiukai, kurių šeimininkai atsisako juos patys globoti, dažnai yra išmetami soduose, nors ir atsiranda žmonių, kurie geranoriškai ten pasirūpina beglobiais, juos pamaitina. Kartu ten didelė problema ir tokių gyvūnėlių nunuodijimas, o su tuo kovoti ir rasti, kas taip pasielgė, yra beveik neįmanoma.

„Miesto rainiukai“ taip pat pabrėžė, kad dažniausiai tenka priglausti sterilizavimui tinkamo amžiaus kates, mažų kačiukų būna kiek mažiau.

Paliktiems keturkojams stengiamasi ieškoti naujų namų, naujų šeimininkų, bet surasti gerą gyvenamąją vietą pasiseka retam. Kita bėda yra sterilizacijos. Joms atlikti trūksta savanorių ir lėšų. Artėjant šaltajam metų laikotarpiui, katėms yra ieškomos šiltesnės vietos, kur jos galėtų apsistoti, dažnai tokios vietos būna įrengiamos po gyvenamųjų namų balkonais, bet dėl gyventojų skundų net ir tokias vietas keturkojams tenka palikti.

Kačiukai, kurių šeimininkai atsisako juos patys globoti, dažnai yra išmetami soduose, nors ir atsiranda žmonių, kurie geranoriškai ten pasirūpina beglobiais, juos pamaitina. Kartu ten didelė problema ir tokių gyvūnėlių nunuodijimas, o su tuo kovoti ir rasti, kas taip pasielgė, yra beveik neįmanoma.Aut. past.

Paliktų šuniukų skaičius sumažėjo

Nors beglobių kačių skaičius Kėdainiuose šiemet ir rekordinis, pasidžiaugti galima mažėjančiu benamių šunų kiekiu. Vis rečiau yra atsikartoma šuniukų vadų.

„Pastebėjome, kad sumažėjo beglobių šunų, vis mažiau sulaukiame prašymų priimti rastą šunį ar šuniuką, nebemėtomos šuniukų vados, kas anksčiau buvo labai dažnas reiškinys“, – komentavo G. Linkė.

„Beglobių gyvūnų mažėja, o jas globojančių organizacijų daugėja“, – „Pifo“ direktorei pritarė gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ vadovė Jurgita.

Ji taip pat pridėjo, kad prie benamių gyvūnų skaičiaus sumažėjimo prisideda ir „Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“ (PSP) programa.

„Nuaras“ priglaudžia gyvūnus ir iš Kėdainių. Pas juos mūsų miesto vargšelių kasmet patenka nuo 50 iki 80.

Pernai „Pifas“ priglaudė 56 benamius gyvūnus. Pagalbą ši organizacija suteikia ne tik katėms ir šunims, bet ir laukiniams gyvūnams, paukščiams, ūkiniams paukščiams ar net egzotiniams gyvūnams. Šimtus gyvūnų jau sterilizavo, vakcinavo, suteikė veterinarinę pagalbą.

Pagalbos prašymų prieglauda sulaukia daug: „Prašymų priimti gyvūnus į globą sulaukiame kasdien, kartais prašymų būna ir keli“, – pasakojo G. Linkė.

Šiais metais ši gyvūnų gerovės tarnyba pakeitė savo darbo principą ir ėmė labiau akcentuoti gyvūnų globos sritį, tiesa, beglobių kačių sterilizacijos programą jie vis dar vykdo.

Paliktiems keturkojams stengiamasi ieškoti naujų namų, naujų šeimininkų, bet surasti gerą gyvenamąją vietą pasiseka retam. Kita bėda yra sterilizacijos. Joms atlikti trūksta savanorių ir lėšų.Aut. past.

Prieglaudose palieka dėl įvairių priežasčių

Kodėl žmonės nusprendžia palikti naminius gyvūnus prieglaudose, priežasčių yra daug. Dažnu atveju gyvūnai yra paliekami todėl, kad šeimininkai iškeliauja svetur arba bent sako, kad iškeliauja: „Vis dar labai populiaru yra išvažiuoti į užsienį ir neturėti kur dėti augintinio. Pastebėjome, kad kai kurie žmonės tiesiog meluoja apie tai, kad jie išvyksta. Meluodami tikisi greičiau atiduoti savo augintinį“, – teigė „Pifo“ direktorė.

Tarp priežasčių yra nurodomos ir tokios kaip nesterelizavimas, mažų kačiukų pabėgimai iš namų, ar pačio šeimininko mirtis.

„Gali būti, kad mato ir mūsų veiklą, pernai apie mus dar mažai kas žinojo, dabar, kai žmonės žino, kad daug surenkame, priimame, tai ir stengiasi būti neabejingais, padėti beglobiams“, – sakė „Miesto rainiukai“.

Visos šios organizacijos, kurios rūpinasi gyvūnais, gauna paramą iš gyventojų arba 1,2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Dauguma tokių organizacijų teikia paslaugą pagal vietinės savivaldos užsakymą ir gauna atlygį už paslaugas, kuris dažnai yra minimalus ir nepadengia net būtiniausių kaštų.