Skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) paskelbė, kad žmogus buvo nužudytas peržengiant būtinosios ginties ribas, dėl to nuteistajam Sigitui Stropui (42 m.) laikas už grotų buvo sutrumpintas dvejais metais.

Išnuomojo butą

 Stropui nei teismai, nei įkalinimo įstaigos jokia naujiena. Šis vyras dėl smulkių vagysčių ir kitų nesunkių nusikaltimų teistas net 13 kartų. Kaip tik kalėdamas Kybartų pataisos namuose prieš 6 metus jis ir susipažino su irgi ne kartą teistu Dmitrijum S. Vėliau vyrų keliai susikirto Vilniaus pataisos namuose, tad jie kaip ir susidraugavo. „Mūsų santykiai buvo labai draugiški, mes net vienas į kitą kreipdavomės mažybine forma – jis mane vadino Sigučiu, o aš jį – Dimačka“, – teisme sakė S. Stropus.

Tad, kai S. Stropus turėjo išeiti į laisvę ir pasibėdojo savo draugui, kad neturės kur gyventi, šis iš karto pasiūlė apsigyventi jo bute sostinės Karoliniškių mikrorajone. Tai buvo vieno kambario butas, kuriame gyveno ir Dmitrijaus patėvis, kuris pastarąjį buvo įsivaikinęs. Nors po kurio laiko patėvis išsiskyrė su Dmitrijaus motina, tačiau vyrų santykiai išliko normalūs. Dmitrijus net leido patėviui apsigyventi jo bute, kai šis prarado savo butą.

Stropus iš pataisos namų ir atkeliavo į Karoliniškes. Dmitrijaus patėvis nakvojo virtuvėje, o Sigitas – kambaryje. Dmitrijus su Sigitu buvo sutarę, kad šis už kambario nuomą mokės po 60 eurų per mėnesį.

Smūgis į širdį

Bet viskas labai greitai pasikeitė, nes teismas nutarė Dmitrijų paleisti į laisvę anksčiau laiko. Nepagyvenęs nė mėnesio S. Stropus suprato, kad teks ieškotis naujo būsto. Tačiau nespėjo, nes vėl buvo areštuotas. Šį kartą jau už sunkų nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad S. Stropus, kovo 31-osios vakarą, Vilniuje, viename P. Kovaliuko gatvėje esančiame daugiabutyje, kartą peiliu smogė savo draugui Dmitrijui S. į krūtinę. Dūris buvo mirtinas – vyras mirė iš karto.

„Tą dieną Dimitrijus man kelis kartus skambino telefonu, labai norėjo susitikti, iš balso supratau, kad jis yra neblaivus, kažką kalbėjo, jog vienam nuteistajam esu skolingas 120 eurų, – savo poziciją nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme aiškino S. Stropus. – Tikrai tada nedegiau spontanišku noru su juo susitikti, todėl ir atsisakiau. Tačiau, vėlai vakare, kai apie 23 valandą grįžau į namus, atėjo ir Dmitrijus. Jis iš karto man ėmė reikšti pretenzijas, kad visiems meluoju – kalbėjo apie pataisos namus, skolas ir tada netikėtai mane užpuolė. Sakė, tu man nemeluosi, ir ėmė daužyti. O aš esu taikus, ramus žmogus, bandžiau jį raminti. Dmitrijus greitai nurimo, sakiau, nesikarščiuok, išsiaiškinkime, kas nutiko, siūliau arbatos ir meduolių... Paskui pakrypo kalba apie nuompinigius – jis pareikalavo sumokėti 60 eurų į priekį, be to, aiškino, kad imu jo patėvio maistą. Pasakiau, kad pinigus galėsiu sumokėti tik per savaitę – jis vėl pašoko ir mane ėmė daužyti. Tik šįkart smūgiai buvo kitokie – juk jis yra boksininkas. Daužė visur – ir per galvą, ir per šonus, nors man ką tik buvo sugiję šonkauliai, kuriuos buvau susilaužęs, ir per lytinius organus.“

Toliau S. Stropus pasakojo, kad išsivadavęs nubėgo į virtuvę ir, kad apsigintų nuo nesuvaldomo draugo, pasigriebė peilį. „Nežinau, kaip viskas įvyko, bet staiga viskas nutilo – po kelių sekundžių pamačiau, kad Dima guli ant grindų, – sakė S. Stropus. – Aš net nepajutau, kaip jam įdūriau. Tai buvo baisus jausmas – puoliau prie jo, dar bandžiau žaizdą užspausti, bet nieko nepavyko, dūris buvo tiesiai į širdį. Aš tyčia tikrai nežudžiau, aš – tik gyniausi“.

Apskundė ir laimėjo

Supratęs, ką padarė, S. Stropus greitai susirinko savo daiktus, peilį ir pasišalino iš buto, prie jau numirusio Dmitrijaus palikęs jo patėvį. Šis matė vyrų konfliktą ir bandė juos išskirti, tačiau nesėkmingai – kai bandė pagriebti peilį, persipjovė pirštą. O pamatęs, kad posūnis negyvas paskambino jo motinai, pas kurią Dmitrijus ir buvo apsigyvenęs, kai grįžo iš pataisos namų. Laisvėje jis pagyveno tik 4 dienas.

Vilniaus apygardos teismas tokį bičiulio nužudymą kvalifikavo kaip tyčinį ir S. Stropui paskyrė 9 metus nelaisvės.

Stropus ir jo advokatas su tokiu nuosprendžiu nesutiko ir parašė apeliacinį skundą. Jie prašė S. Stropų arba išteisinti, arba bylą nutraukti, mat, jų nuomone, buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. LApT, išnagrinėjęs skundą, atkreipė dėmesį, kad pirmoji instancija iš tiesų neatsižvelgė į aplinkybes, jog ir pats nukentėjusysis elgėsi provokuojančiai. Vis dėl to bylos nutarta nenutraukti, o tik sušvelninti kvalifikaciją. Anot teismo, žmogus buvo nužudytas peržengiant būtinosios ginties ribas, dėl to nuteistajam laikas už grotų buvo sutrumpintas dvejais metais.

Peiliu ir plaktuku

Su kalinių santykių aiškinimusi susijęs ir teismo nuosprendis, kurį priėmė Kauno apygardos teismas. Šio teismo baudžiamųjų bylų kolegija varėniškiui Pauliui Andriulioniui (25 m.) skyrė 9 su puse metų, o kartu su juo teisiamam Sauliui Sukackui (36 m.) – tik 10 mėnesių nelaisvės. P. Andriulioniui tai buvo septintas, o S. Sukackui – devintas teistumai. Iki šiol jie buvo kalėję už vagystes, narkotikų laikymą, chuliganizmą. Šį kartą varėniškiai teisme aiškinosi dėl praėjusių metų gegužės įvykių, kai naktį savo namuose buvo nužudytas žmogus.

Kaltinime nurodyta, kad žmogžudystė įvyko gegužės 31-osios naktį Varėnoje, Vytauto gatvėje.

Keršto planą sugalvoję vyrai išdaužė aukos namo verandos lango stiklą ir iš vidaus atkabino durų kablį. Patekę į namus surado lovoje miegantį vyrą.

Svečių nelaukęs ir įmigęs nukentėjusysis Aleksas B. (39 m.) patyrė tikrą košmarą. Auka buvo mušama rankomis ir plaktuku. Jis dar bandė pabėgti, tačiau sulaukė mažiausiai 2 smūgių peiliu. Prasidėjus gausiam kraujavimui, vyras mirė. Nužudytojo kūną rado sugyventinė. Manoma, kad kruvinas susidorojimas įvykdytas dėl subraižyto BMW automobilio. P. Adriulionis įtarė, kad jo mašiną apgadino auka tapęs vyras.

Nužudymu ir neteisėtu įsibrovimu į gyvenamąją patalpą kaltintas P. Andriulionis teismo nuosprendžio laukė už grotų, o S. Sukackas – laisvėje. Jam kaltinimai dėl žmogžudystės nebuvo pateikti, tačiau teko atsakyti už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat – ir už neteisėtą patekimą į svetimus namus.

Keršijo už subraižymą

Teisme paaiškėjo ir daugiau šio kruvino susidorojimo smulkmenų. Varėnoje, prie baro, S. Sukackas išvydo telefonu kalbantį Aleksą B. (39 m.) ir paklausęs suprato kad šis kalbasi su Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiu vyru. Aleksui buvo liepta apgadinti P. Andriulioniui priklausantį BMW. Tai išgirdęs S. Sukackas nuskubėjo perspėti draugą, tačiau apsaugoti mašinos jie nespėjo. Išėję iš baro pamatė, kad aštriu daiktu perrėžtas automobilio šonas.

Tuoj pat kilo noras atkeršyti mašinos braižytojui. Toliau buvo kaip ir nustatė ikiteisminis tyrimas. Vyrukai nuvažiavo į Alekso namus ir įėję į vidų surengė egzekuciją. Ekspertai nustatė, kad Aleksas B. mirė nukraujavęs po antrojo dūrio į šlaunį. Nustatyta, kad dūrė P. Andriulionis.

Spėjama, kad tarp P. Andriulionio, nužudytojo Alekso B. ir iš pataisos namų jam skambinusio vyro anksčiau buvo kilę nesutarimų pataisos namuose. Tad automobilio subraižymas buvo tų nesutarimų tąsa.

Nušovė girtuokliaujant

Bylą, kurioje santykius aiškinosi buvę kaliniai, šiuo metu nagrinėja Kauno apygardos teismas. Buvusį kalėjimo draugą nužudęs kaunietis Giedrius Skirgaila (29 m.) spalio 21-ąją turėtų išgirsti nuosprendį. Jis teisme jau pasakė paskutinį žodį ir prašė skirti jam kuo švelnesnę bausmę.

Pernai rugpjūčio 3-iąją, o tai buvo pirmadienis, Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Panevėžiuko kaime, ant Nevėžio upės kranto rastas vyriškio lavonas su šautine žaizda galvoje.

Nedelsiant buvo išsiųstos gausios Kauno apskrities policijos pareigūnų pajėgos, kinologas su tarnybiniu šunimi. Įvykio vietoje pareigūnams aiškinantis aplinkybes buvo nustatyta, kad nušautasis Edgaras K. (32 m.) kartu su dar dviems draugais nuo sekmadienio popietės girtavo prie Nevėžio upės, sulindę į G. Skirgailai priklausantį mikroautobusą. Prieš rytą vyrai pagaliau užmigo.

Įvykio vietoje buvęs trečiasis gėrynių dalyvis Raimondas P. tyrėjams papasakojo, kad nubudo išgirdęs triukšmą. Išlipęs iš autobusiuko pamatė, kad Giedrius, įrėmęs medžioklinio šautuvo vamzdį Edgarui į kaklą, ir pasakęs, kad „dabar tu man už viską atsakysi“, šovė. Teisme parodymai šiek tiek pasikeitė – Raimondas liudijo, kad G. Skirgaila norėjo išvaryti Edgarą iš mašinos, kad šis girtas nesumanytų važinėti po kaimo apylinkes. Jam nesutikus ir nuaidėjo šūvis.

Skirgaila bandė atsikratyti auka ir įmetė nušautą draugą į Nevėžį. Jį ištraukė, išgirdęs šūvius ir prie upės atskubėjęs, Giedriaus brolis.

Šukuojant aplinkinę teritoriją, praėjus maždaug valandai, apie 1 km nuo įvykio vietos Giedrius buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jam buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas. Rastas ir ginklas, kuriuo buvo nušautas vyriškis. Likimo įronija – paaiškėjo, kad šį nelegalų ginklą prieš keletą metų Edgaras K. pardavė G. Skirgailai už 400 litų.

Atliekant kratas G. Skirgailos namuose ir pagalbinėse patalpose, esančiose Panevėžiuko kaime, rasta ir daugiau įvairių šaunamųjų bei nešaunamųjų ginklų – šautuvas, pistoletas, du revolveriai. Kratos metu taip pat rastas sprogmuo, todėl buvo įvestas planas „Skydas“, iškviesti „Aro“ pareigūnai. Pastarieji sprogmenį išsivežė. Pareigūnams Giedrius aiškino, kad ginklai jam buvo reikalingi brakonieriaujant. Jis būdavo varovu ir legaliose medžioklėse.

Skirgaila ir Edgaras K. anksčiau kalėjo tuose pačiuose pataisos namuose už vagystes. Likus dviem savaitėms iki nužudymo Edgaras, būdamas neblaivus, Kaune sukėlė avariją, per kurią buvo sužeista žmonių. Tuomet jis girtas (2,67 promilės girtumas) Raudondvario plente, ant viaduko, taranavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius. Supykusi gyvenimo draugė vyrą išvarė iš namų. Jis apsigyveno Panevėžiuke pas savo motiną ir nuo to laiko beveik kiekvieną dieną girtaudavo su G. Skirgaila.

Teisme G. Skirgaila pripažino savo kaltę, tačiau tikino, jog šaunant į Edgarą nebuvo iškilusi grėsmė trečiam sugėrovui Raimondui, kaip kad teigia prokuroras. Nuo to priklauso bausmės dydis – jei bus įrodyta, jog pavojus Raimondui P. visgi egzistavo, žudikui gresia įkalinimas iki gyvos galvos, o jei ne – iki 15 metų laisvės atėmimo.

Aiškinosi santykius

Nužudymo bylą išnagrinėjo ir Šiaulių apygardos teismas. Čia irgi buvo nuteistas jau gerai kalėjimo duoną pažįstantis vyras. Akmenės rajono gyventojas Kęstutis Lukoševičius (31 m.) teisme išgirdo devintąjį savo gyvenime nuosprendį. Anksčiau už vagystes ir plėšimus teistas vyras šį kartą kalės už Audriaus V. (39 m.) nužudymą. Nusikaltimą K. Lukoševičius įvykdė pernai, per Kalėdas, Akmenės rajone, Papilės miestelyje.

Teisme jis pasakojo, jog jo geras pažįstamas Audrius manė, kad Kęstutis prieš trejus metus mėgino nuvilioti jo sugyventinę. Todėl, kai abu susitiko pas kaimyną, Kęstutis ir nusprendė išsiaiškinti santykius, pasikalbėti, kodėl šis jam skambinėjęs telefonu ir gąsdinęs. Besiaiškinant privataus namo virtuvėje tarp vyrų kilo konfliktas. Jo metu K. Lukoševičius Kęstučiui ranka trenkė į veidą. Ant lovos sėdėjęs vyras nugriuvo. Aukai mėginant atsikelti, svečias jam galva smūgiavo į kairįjį smilkinį, vėliau dar spyrė į krūtinę.

Ekspertų duomenimis, Audrius V. mirė po lemtingo smūgio į galvą kraujui išsiliejus į smegenis. Netrukus K. Lukoševičius buvo sulaikytas, jam buvo nustatytas beveik dviejų promilių girtumas. Jis kaltę dėl nužudymo teisme pripažino iš dalies, nes jo nuomone, smūgis buvo pernelyg silpnas žmogui užmušti.

Mažametį vaiką auginančiam ir antrojo gimimo laukiančiam K. Lukoševičiui Šiaulių apygardos teismas skyrė 10 metų nelaisvės. Jis taip pat turės aukos namiškiams atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą. Nužudytojo motinai vyras turės sumokėti 7500 eurų, o tėvo netekusiems vaikams – po 8000 eurų. Našlaičiai liko Audriaus mažametis sūnus ir jau pilnametė dukra.

Šį nuosprendį dar gali pakeisti LApT.

Petras IVANAUSKAS