Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc., rašoma pranešime spaudai.
Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.), vaikų skiepijimui nuo COVID-19 (nepritaria 61 proc., pritaria 24 proc.), galimam ligos išmokų nemokėjimui nepasiskiepijusiems asmenims (nepritaria 72 proc., pritaria 15 proc.), jiems taikytiniems ribojimams dirbti (nepritaria 74 proc., pritaria 21 proc.) ar studijuoti (nepritaria 68 proc., pritaria 23 proc.). 65 proc. respondentų teigia, kad su virusu reikėtų išmokti gyventi be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų, o 21 proc. siūlo taikyti griežtus ribojimus.
Sociologės dr. Živilės Advilonienės teigimu, tokie sociodemografiniai
rodikliai kaip lytis, amžius, išsilavinimas, socialinė padėtis, vienam
šeimos nariui tenkančios pajamos ir gyvenamoji vieta daugeliu atvejų
neturėjo lemiamos įtakos daugiau ar mažiau kritiškam gyventojų požiūriui
į šiuo metu Lietuvoje pandemijos valdymui taikomas ar planuotas taikyti
priemones.
„Remiantis pirmine tyrimo metu gautų statistinių duomenų apžvalga
aiškėja tendencija, kad daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko taikomos
pandemijos valdymo strategijos, o kai kuriais klausimais
nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc.
Nepriklausomai nuo minėtų
demografinių rodiklių, vidutiniškai 60–75 proc. gyventojų mano, kad
turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir
laisvių ribojimų“, – teigė Ž. Advilonienė.
Galiojant prievolei dėvėti kaukes viešose uždarose vietose ir politikams svarstant privalomą kaukių dėvėjimą lauke, svarbu įvertinti šios priemonės efektyvumą.
Reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad
vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo, bet ne rečiau nei kas
keturias valandas (kaip būtina) keičia apie 14 proc. gyventojų.
Farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno teigimu, tai rodo netikėjimą kaukių
nauda ir formalų požiūrį į šį reikalavimą. „Kol kas geriausiai su
COVID-19 tvarkosi tos ES valstybės, kuriose kaukių prievolės nėra
(Suomija, Norvegija, Švedija).
Praeitą žiemą daugiausiai perteklinių
mirčių mūsų regione fiksuota valstybėse, kuriose kaukės lauke buvo
privalomos (Lietuvoje, Lenkijoje). Š. m. vasarį atsisakius kaukių
dėvėjimo lauke reikalavimo, koronaviruso reprodukcijos rodiklis
(antrinių užsikrėtimų skaičius) pradėjo mažėti, o spalio pradžioje
sugriežtinus kaukių prievolę – nepasikeitė, t. y. užsikrėtimo atvejų ir
toliau daugėja kaip daugėjo iki tol. Tinkamai dėvimos vienkartinės
kaukės tam tikrais atvejais galėtų sumažinti užsikrėtimo riziką, tačiau
dažnesniu atveju yra dėvimos ydingai ir dėl to tampa kovos su virusu
imitacija“, – teigė mokslininkas.
Reikalavimui vaikams mokyklose dėvėti kaukes nepritarė beveik 54 proc.,
pritarė 32 proc. apklaustųjų.
Galimybių paso įvedimui nepritarė 54 proc., pritarė – 42 proc.
apklaustųjų.
Svarbu, jog 31 proc. galimybių pasui pritarė, nes tiki, kad
pasiskiepiję jo dėka gali saugiai naudotis paslaugomis. 11 proc.
galimybių paskui pritarė todėl, kad šis skatina skiepytis.
Ž. Advilonienės teigimu, atsakymai rodo, kad galimybių pasas vertinamas
kaip perteklinė priemonė, piliečių pasirinkimo teisę ir laisvę
sveikatos, o atskirais atvejais – ir sąžinės laisvės srityse daugiau ar
mažiau priverstinai ribojantis pandemijos valdymo įrankis.
Gydytoja prof. dr. Dalia Regina Railaitė atkreipė dėmesį, kad trečdalis apklaustųjų mano, kad pasiskiepijusieji negali platinti COVID-19. „Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje atvejų skaičius toks didelis ir nuolat auga. Net jei paskiepytieji serga lengviau, virusą jie platina panašiai. Įsitikinę, kad yra saugūs ir nepavojingi kitiems, paskiepyti sergantys asmenys laisvai perduoda virusą savo aplinkoje tiek vakcinuotiems, tiek nevakcinuotiems žmonėms. Ši klaidinga nuostata gali būti labai svarbi tolesniam COVID-19 plitimui visuomenėje ir ji yra tiesioginė neteisingo visuomenės informavimo pasekmė“, – pabrėžė D. R. Railaitė.
Advokato dr. Justo Sakavičiaus nuomone, dauguma Lietuvos gyventojų jau yra pasiskiepiję arba persirgę ir tikėtinai naudojasi galimybių pasu ne dėl to, kad jam pritartų, o todėl, kad turi sąlygas jam įgyti, o be jo gyventi nepatogu. Teisininkas taip pat pastebėjo, kad du trečdaliai galimybių pasui nepritariančių asmenų taip pasisako dėl jo sukuriamos segregacijos ir diskriminacijos.
„Tai yra etinis motyvas, rodantis, kad
visuomenei yra svarbios žmogaus teisės ir Konstitucijoje įtvirtintas
visų asmenų lygybės principas“, – akcentavo J. Sakavičius.
Vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritarė 61 proc. apklaustųjų. Ši
tendencija ryškiausiai pastebima tarp darbingo amžiaus žmonių. Tyrimo
duomenys rodo, kad vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritaria beveik trys
ketvirtadaliai (73,2 proc.) 30–39 m. ir beveik po du trečdalius 40–49
m. (65,3 proc.) bei 50–59 m. (61,7 proc.) amžiaus gyventojų.
51 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų skiepijimui nepritaria dėl
nežinomų ilgalaikių vakcinos rizikų vaikams. „Šis atsargumas –
pamatuotas. Šiuo metu jau yra duomenų, kad įprastas gripas vaikams (0–14
metų grupėje) yra iki 1,5–7,5 karto pavojingesnis nei COVID-19. Patys
sau atsakykime, ar ankstesniais metais, kai vyravo kitos gripo formos
(pavyzdžiui, H1N1), siekėme vaikus masiškai vakcinuoti, raginome juos
dėvėti kaukes, neleidome į pamokas? Juk gripas jiems tuomet buvo
pavojingesnis.
Š. m. rugpjūtį pasirodė tyrimai, kurių rezultatai rodo,
kad po dviejų „Pfizer“ vakcinų hospitalizacijos dėl miokardo infarkto
rizika padidėja iki 34 kartų. O kiek galimų pasekmių dar nežinome –
pagrindiniai klinikiniai vakcinų tyrimai nesibaigs dar kelis metus“, –
teigė imunologas Gintaras Zaleskis.
Gyventojų nuomonė dėl galimybės nepasiskiepijusiems asmenims dirbti,
studijuoti ir gauti ligos išmoką susirgus COVID-19 buvo panaši: beveik
trys ketvirtadaliai nepritaria tam, kad nepasiskiepijusiems COVID-19
susirgusiems asmenims būtų nemokamos ligos išmokos (72 proc.) ir
nepasiskiepijusiųjų nušalinimui nuo darbo (74 proc.), o 68 proc.
nepritarė universitetų politikai, kad studijuoti gali tik galimybių pasą
turintys studentai.
„Su ligos išmokos nemokėjimu nesutinkama motyvuojant tuo, kad visi mokesčių mokėtojai turi teisę į ligos išmokas nepriklausomai nuo to, kokia liga suserga ir ar yra nuo jos pasiskiepiję. Tokios pozicijos laikosi dauguma, nepriklausomai nuo sociademografinių veiksnių. Tai rodo šalies gyventojų nepritarimą ketinimams riboti žmonių laisvo ir informuoto pasirinkimo teisę pasitelkiant didesnį ar mažesnį nesaugumą dėl studijų ar darbo sukeliančias priemones“, – apibendrino sociologė Ž. Advilonienė.
J. Sakavičiaus teigimu, nušalinimui nuo darbo ir studijų ribojimui daugiausiai nepritariama dėl moralinių priežasčių („kiekvienas turi teisę laisvai spręsti, ar pasiskiepyti“), o pritariama daugiausiai motyvuojant medicinine priežastimi, t. y. kad nepasiskiepiję gali užkrėsti aplinkinius.
„Šis atsakymas rodo klaidingą žmonių prielaidą,
kad vakcinuoti žmonės yra „saugūs“, neplatina viruso. Toks įsitikinimas
padeda tik viruso plitimui, o ne suvaldymui“, – akcentavo teisininkas.
Nepasiskiepijusių darbuotojų ir studentą nušalinimą nuo darbo ir studijų
komentuodama prof. dr. D. R. Railaitė akcentavo, kad „teisės būti
neužkrėstam“ nei medicinoje, nei apskritai niekada nebuvo.
„Tai nerealu.
Mes gyvename virusų ir bakterijų apsuptyje, užkrečiamųjų ligų yra
daugybė, todėl kiekvienas privalome saugotis. Ši epidemiologinė
situacija įpareigoja mokyti darbuotojus laikytis pagrįstų apsisaugojimo
priemonių, o darbdavius – užtikrinti jų prieinamumą ir kokybę. Tuo tarpu
prievarta skiepytis atimant iš žmonių pragyvenimo šaltinį ir tokio
elgesio teisinimas klaidinančia informacija yra nepagrįsti ir
nesprendžia pandemijos problemos“, – sakė profesorė.