„Vakaro žinių“ kalbintas Furmanavičių šeimos advokatas Valdemaras Bužinskas neslepia tikintis, kad N.Venckienei grįžus į Lietuvą, bus prisimintos bylos ir mįslingos mirtys, susijusios su Garliavos įvykiais, tačiau taip ir nugrimzdusios užmarštin.

„Tiesioginės priklausomybės nėra ir nebus, nes ji grąžinta pagal kitus BK straipsnius, dėl kurių Furmanavičiaus šeima neturi jokio suinteresuotumo. Toks grąžinimas netgi sunkina padėtį. Nes tiriant klausimus dėl Jono Furmanavičiaus nužudymo, N.Venckienė įgauna tam tikrą neliečiamybę, kadangi bet kokius įtarimus jai pareikšti reikėtų JAV sutikimo. Tačiau Furmanavičių šeima tikisi, kad bus grįžta prie dalykų, kurie jau buvo nuėję beveik į užmarštį.

Dėl J.Furmanavičiaus nužudymo aplinkybių yra daug neatsakytų klausimų. O Milinio įsūnio epizodas iš viso neištirtas. Nežinau, kaip yra su Milinio įsūniu, bet J.Furmanavičiaus byloje po Raimundo Ivanausko nuteisimo niekas nieko nedarė. Matyt, nieko ir nebūtų daroma. Milinio byloje nėra nei vykdytojo, nei padėjėjo. Tarsi savaime tai atsitiko. Galbūt N.Venckienės grąžinimas sujudins šį stovintį vandenį. Ir neleis užsimiršti, kad Lietuvoje vidurį baltos dienos buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas. Galbūt nebus teisėjai šaudomi už jų profesinę veiklą“, - sakė V.Bužinskas

Advokatas pastebi, kad iki šiol liko neatsakytų klausimų dėl Garliavos žūčių: „Drąsiaus Kedžio vaidmuo J.Furmanavičiaus byloje įforminta prokuratūros nutartimi nutraukti ikiteisminį tyrimą jam mirus. Jokio teismo nuosprendžio jo atžvilgiu nėra. Tada ir buvo sustota. Nėra D.Kedžio, nėra ką tirti. Nors yra daugybė aplinkybių, kurios nebuvo išaiškintos. Pavyzdžiui, D.Kedys ir J.Furmanavičius nebuvo pažįstami. Kaip ir J.Furmanavičius su Andriumi Ūsu. Kas tuomet kūrė šią situaciją, kodėl jie buvo gretinami? Ir koks yra motyvas, dėl kurio buvo nušautas J.Furmanavičius? Visuomenei buvo išplatinta - pedofilija. Vėliau pareiškus, kad pedofilijos nebuvo, nebelieka motyvo.

Nejau D.Kedys, norėdamas pašaudyti, daugiau nieko nesugalvojo kaip tik pašauti J.Furmanavičių? Kvailystė. Yra ir daugiau mirčių, kurios visuomenės neįtikino savo aplinkybėmis. Gal prie šių klausimų galiausiai bus sugrįžta.“

V.Bužinskas neslepia, kad dešimtmetį neišaiškinami nužudymai, jam, kaip teisininkui, atrodo keisti. „Analizuojant veiksmus, kurie buvo atliekami arba turėjo būti atliekami, bet nebuvo, manau, tai išskirtinė ir keista byla. Kai yra nužudomas žmogus, man, kaip teisininkui, įdomu, kodėl, už ką ir kas tai padarė. Į šiuos klausimus neatsakyta iki šiol. Nužudymų išaiškinimo koeficientas visada yra aukštas. Buvo aukštas.

Dešimtmetį besitęsiančią istoriją V.Bužinskas vadina byla - žarija: „Kas prisilietė, tas nudegė. Dėkoju Dievui, kad dešimt metų dalyvaudamas šioje byloje, dar esu gyvas. Žmonių mirčių yra abiejose pusėse. Tai faktas, verčiantis susimąstyti, kas, kam ir kodėl? Kas čia iš viso vyko ar tebevyksta.“

Su Kauno įvykiais susijusių asmenų mirtys

Kauno apygardos teismo, kuriame teisėja dirbo N.Venckienė, pirmininko Alberto Milinio įsūnis Vaidas Milinis dingo 2010 m., o po kurio laiko buvo rastas su šautine žaizda galvoje automobilyje netoli namų.

Garliavoje, Klonio gatvėje, prie Venckų ir Kedžių namų budėjęs mergaitės gynėjas J.S. dažnai vadinamas Juozuku, 2011 m. nusižudė savo namuose.

Dar vienas Garliavos aktyvistas V.J. nusižudė 2012 m., tuo metu, kai neužilgo turėjo būti kviečiamas apklausai viename iš ikiteisminių tyrimų, kurie buvo pradėti dėl Garliavos įvykių.

2012 m. netikėtai mirė buvęs Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas, viešai Garliavos įvykių tyrimą anksčiau vadinęs „teisinio nihilizmo viršūne, spjūviu į valstybę, visuomenę“.

D.Kedžio draugas Albertas Žilius 2013 m. rastas negyvas savo namuose. Teisėsauga kėlė versiją, kad A.Žilius mirė dėl ligos.

Teisininkė Loreta Kraujutaitienė, atstovavusi L.Stankūnaitės interesams teisme, 2016 m. mirė pralaimėjusi kovą su onkologine liga.

Sulaukusi 69-erių metų, 2015 m., mirė signatarė, kriminologė Rūta Gajauskaitė, kuri buvo teisiama už straipsnius, susijusius su Garliavos įvykiais.

Vienas iš vadinamojo Garliavos šturmo liudininkų, V.P., mirė 2015, taip ir nesulaukęs teismo sprendimo dėl trukdymo antstolei įgyvendinti sprendimą - perduoti mergaitę mamai.