Nors apsinuodijimų smalkėmis pasitaiko rečiau nei apsinuodijimų alkoholiu ar vaistais, jų poveikis sveikatai ypač žalingas ir pavojingas gyvybei. Beveik pusė apsinuodijimo smalkėmis atvejų įvyksta dėl netinkamo dujinių katilų ir kaminų naudojimo. Daugelis žmonių žino apie dujų ir smalkių pavojingumą, tačiau ar daug kas žino, kokios mažos šio nuodo dozės žmogui reikia, kad jis amžiams užmerktų akis? O tarp žuvusiųjų nuo smalkių – ne tik degradavę alkoholikai, bet ir įžymūs visame pasaulyje žmonės, tokie kaip tenisininkas Vitas Gerulaitis, rašytojas Emilis Zolia ar fotomodelis Ana Grepo.

Prie įžymybių grįšime kiek vėliau, o pasakojimą apie mirtį nuo dujų pradėsime nuo dviejų žuvusiųjų Vilniaus mieste, viename nuomojamame bute Žvėryno mikrorajone. Dar 2014 metų liepos 3-iąją tų nuomojamų apartamentų masažinėje vonioje buvo rasti mįslingai mirusių verslininko Manto (38 m.) ir studentės Giedrės (23 m.) kūnai. Kodėl tik dabar prisimename šį vedusio verslininko ir studentės slaptą pasimatymą, o galbūt ir meilės istoriją? Todėl, kad tik dabar, po ketverių metų, oficialiai teismo įvardyta poros mirties priežastis.

Negyvus nuomininkus rado šeimininkė, vilnietė Erika Saulutė Repšienė. Moteris sutartu laiku atvyko pasiimti buto raktų. Kambarį išsinuomojusi pora į beldimą nereagavo, nors buvo matyti, kad bute kažkas yra. Kai ir po poros valandų durų niekas neatidarė, šeimininkė jas atsirakino atsarginiu raktu. Įėjus į butą ją pasitiko kraupus vaizdas. Jaunų žmonių pora gulėjo sūkurinėje vonioje negyvi.

Į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Tirtos įvairios įvykio versijos, apklausti liudytojai, gautos specialistų išvados. Iš pradžių įtarta, kad pora galėjo mirti dėl elektros nuotėkio, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tragedija nutiko dėl netvarkingos technikos. Surinkti duomenys leido pagrįstai manyti, kad nuomuojamame bute dujinis vandens šildytuvas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktuose numatytas saugumo taisykles. Remiantis Lietuvos teismo ekspertų išvadomis, nukentėję asmenys apsinuodijo dujų skleidžiamu nuodingu anglies monoksidu ir mirė paskendę sūkurinėje vonioje.

Nagrinėjo 4 metus

Po tokių ekspertų išvadų kaltinimai dėl neatsargaus gyvybės atėmimo buvo pateikti ne tik E. S. Repšienei, bet ir jos vyrui Renaldui Repšiui. Šios bylos nagrinėjimas užsitęsė net 4 metus. Byla Vilniaus miesto apylinkės teismą pirmą kartą pasiekė 2015 metų lapkritį, tačiau teismas bylą grąžino prokurorui ir įpareigojo jį per tris mėnesius pašalinti trūkumus. Teismas pareiškė, kad negali nagrinėti jam perduotos bylos, nes iš kaltinamojo akto neaišku, kokiais konkrečiais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryti pažeidimai. Prokuratūra su šia nutartimi nesutiko ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Šis teismas konstatavo, kad porai pareikštas kaltinimas iš tikrųjų yra abstraktus ir formalus, neaišku, kokiu būdu kaltinamieji pažeidė specialiųjų teisės aktų reikalavimus ir bylą grąžino prokurorams.

Kai byla antrą kartą pasiekė Vilniaus miesto apylinkės teismą, teisėjas vėl konstatavo, kad anksčiau nurodyti trūkumai neištaisyti ir bylą grąžino prokuratūrai. Teisėjas pastebėjo, kad abiem kaltinamiems neatsargiu nusikaltimu inkriminuojami tapatūs veiksmai, nors jie nėra bendrininkai. Teismo manymu, kaltinamojo akto trūkumai pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą.

Trečiasis kartas buvo sėkmingas – 2017-aisiais byla vėl atsidūrė teisme, o šių metų birželį priimtas galutinis sprendimas. Teisėjas Linas Dūnys paskelbė, kad R. Repšys išteisinamas, o E. S. Repšienei dėl neatsargaus gyvybės atėmimo skiriama 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant pustrečių metų. Moteris nepasiųsta į pataisos namus, nes nusikalto pirmąkart. Taip pat iš E. S. Repšienės priteista itin didelė pinigų suma – daugiau nei 150 000 eurų. Ji turės atlyginti moralinę žalą žuvusių asmenų artimiesiems, apmokėti teismo išlaidas.

Teismas konstatavo, kad E. S. Repšienės nuomuojamame bute dujinis šildymo katilas buvo įrengtas ne pagal taisykles. Anot teisėjo, iš dujų katilo buvo sąmoningai pašalintas traukos jutiklis – labai svarbi konstrukcinė dalis, kuri pašalina kenksmingus produktus iš patalpos. Pasak teisėjo, E. S. Repšienė žinojo, kad traukos jutiklis yra pašalintas, tačiu „lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių“. Komentuodamas, kodėl išteisintas R. Repšys, teisėjas sakė, kad nustatyta, jog jis neprisidėjo prie buto nuomos veiklos. „Jis nors ir sakė, kad padėjo prižiūrėti dujinius katilus, byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Ir pati nuteistoji Repšienė teigė, kad vyras nepadėjo nuomos versle“, – sakė teisėjas.

Klastingas nuodas

Smalkės – vienas iš baisiausių ir klastingiausių žmonijai žinomų nuodų. Šios bekvapės, bespalvės, itin nuodingos dujos iki pat žmogaus mirties beveik nesukelia apsinuodijimo simptomų.

Apie smalkes spėjama iš degėsių ar dūmų kvapų – nuolatinių smalkių palydovų. Smalkės klastingos tuo, jog apsinuodijimo jomis simptomai labai panašūs į įprastą nuovargį. Prisikvėpavusiam smalkių žmogui ima truputį mausti galvą, apima silpnumas, retkarčiais pykina. Nejausdamas nei skausmo, nei dusulio apsinuodijęs žmogus staigiai krenta be sąmonės. Todėl ir vonioje buvę verslininkas ir studentė, tikėtina, irgi nieko nepajuto, o susmukę be sąmonės, paskendo.

Beje, smalkės – mirtinas nuodas ne tik žmogui, bet ir visiems šiltakraujams gyvūnams. Smalkės maždaug 3 procentais lengvesnės už orą, todėl pradeda kauptis palubėje. Smalkių savybė kilti aukštyn yra išgelbėjusi kelis nelaimėlius, kurie nugriūvo ant grindų. Deja, taip pasitaiko retai – kai smalkių būna labai nedaug, – nes šių dujų nuodingumas tiesiog stebėtinas. Ore atsiradus bent vienai tūkstantajai daliai smalkių, jos jau sukelia apsinuodijimo simptomus. Smalkių pagausėjus iki 1 procento, žmogus žūsta per pusvalandį. Kambaryje pasklidus 2-3 procentams šio nuodo, ištinka staigi mirtis.

Apsinuodijus smalkėmis nėra efektyvių vaistų. Truputį prisikvėpavus smalkių, gydoma kelias dienas, sunkiu atveju – porą savaičių. Pagrindinis vaistas – deguonis.

Smalkės neišvengiamai susidaro degimo metu, ypač kai uždaroje krosnyje ima stigti deguonies. Smalkių sukeltų tragedijų – tūkstančiai, tačiau visos jos labai panašios. Žmonės anglies monoksidu nusinuodija kilus gaisrui, per anksti uždarę krosnies kamino sklendę (ar kaminui užsikišus), trumpam užvedę automobilio variklį uždarame garaže, taip pat – rūkydami lovoje, kuomet nuo iškritusios cigaretės ima rūkti patalynė ar sofa. Kartais net ugnis neįsiplieskia, o iš smilkstančios antklodės vatos išsiskiria tiek smalkių, kad rūkalius nebepabunda.

Vienintelis, kas gali užfiksuoti smalkes, – anglies monoksido detektorius. Jei toks įrenginys yra įmontuotas gyvenamosiose patalpose, jis, prasiveržus smalkėms, pradeda cypti.

Per trumpas vamzdis

Panašiai kaip verslininkas ir studentė Vilniuje, 1994 metais nuo smalkių mirė ir profesionalus JAV lietuvių kilmės teniso žaidėjas Vitas Gerulaitis (40 m.). Vienas žymiausių planetos tenisininkų rugsėjo 17 dieną nebepabudo savo bičiulio Martino Rajaneso prabangiuose namuose Niujorke, Long Ailande. Dėl pasaulį sukrėtusios tenisininko mirties kaltas buvo apie 60 centimetrų ilgio plastikinis vamzdelis. Iš jo smalkės pateko į miegamąjį, kuriame ilsėjosi V. Gerulaitis. Apsinuodijęs iš sugedusios baseino šildymo sistemos pasklidusiomis smalkėmis tenisininkas mirė.

„Anglies monoksidas – baisus dalykas. Jis neturi spalvos ir kvapo. V. Gerulaičio atveju pakako 20 minučių“, – žurnalistams sportininko mirties priežastį paaiškino apygardos prokuroras Džeimsas Katersonas.

Kasmet nuo anglies monoksido Amerikoje miršta maždaug 5000 žmonių. V. Gerulaitis jo prisikvėpavo, greičiausiai, pačiu kvailiausiu būdu – nuodų šaltiniu buvo naujas baseino vandens šildytuvas. Išgelbėti keturiasdešimtmetį sportininką galėjo papildomas išmetamasis vamzdelis už 1,44 dolerio. Tačiau montuotojai patingėjo išvesti garus iš namo saugiu atstumu ir įrengė puse metro trumpesnį plastikinį daiktą. Dėl to dujos pateko kaip tik į tą vietą, iš kur kondicionierius ir įtraukė užnuodytą orą. Prokuroras netgi iškėlė baudžiamąją bylą dėl netyčinės žmogžudystės. Po dviejų metų šildytuvo montuotoją ir jo bosą išteisino prisiekusiųjų teismas.

Į V. Gerulaičio laidotuves Long Ailande susirinko patys geriausi tuo metu tenisininkai Džonas Makenrojus, Džimis Konorsas, Bjornas Borgas, Kris Evert, kitos teniso, verslo ir pramogų pasaulio įžymybės.

Įžymybių žūtys

Sulaukusi 42 metų, 2011 metų lapkričio 10-osios rytą, vonioje, kaip ir vilniečiai, paskendo kroatų fotomodelis ir verslininkė Ana Grepo. Baigusi modelio karjerą ji iš Milano grįžo pas mamą į Osijeką, ketvirtą pagal dydį Kroatijos miestą. Kai ryte ji beveik valandą neišėjo iš vonios, motina pradėjo belsti į duris, tačiau niekas jų neatidarė. Tuomet moteris iškvietė policiją ir gaisrininkus. Kai šie atplėšė vonios duris, ilgakojė šviesiaplaukė vonioje gulėjo be gyvybės ženklų. Vėliau ekspertai nustatė, jog dėl moters mirties kaltas netinkamai vonioje įrengtas dujinis vandens šildytuvas. Anglies monoksidas, vietoje to, kad per ventiliacijos vamzdį būtų ištrauktas į orą, pateko į vonią ir apnuodijo buvusią gražiausią Dolmatijos merginą.

2016 metų lapkričio 29-ąją Rusijoje, Chimkuose, irgi nuo anglies monoksido po nakties nepabudo ne tik ledo ritulio ir riedulio žaidėja Liudmila Jurjeva (44 m.), bet ir jos vyras (44 m.) bei keturmetis sūnus. Iš vakaro, eidama miegoti, Liudmila įjungė skalbimo mašiną. Šiai beskalbiant įvykęs trumpas sujungimas sukėlė nedidelį gaisrą. Susmilko laidai ir apie tris kvadratinius metrus vonios kambario. Ugnis neįsiplieskė, tačiau šeima žuvo nuo smalkių. Tik kitos dienos pavakary kaimynai, pajutę dūmų kvapą, iškvietė specialiąsias tarnybas. Tačiau jau buvo per vėlu – pasaulio sidabro ir bronzos medalių laimėtoja bei jos šeima buvo negyvi.

2014 metų gruodžio 31-ąją į Granadoje (Ispanija) esančius buvusio futbolininko, o dabar verslininko, restorano savininko Luiso Oruesabalio Lopeso namus buvo iškviesti ugniagesiai. Išlaužę duris ir įėję į namus jie be sąmonės rado keturis žmones. Namuose jautėsi smalkių kvapas. Netrukus specialistai išsiaiškino, kad jas skleidė rūsyje įrengtas židinys, kuris buvo be tinkamos ventiliacijos. Norėdamas pašildyti namus prieš naujųjų metų naktį, šeimininkas užkūrė židinį ir nepajuto kaip anglies monoksidas pasklido po visus namus. Tris iš nukentėjusiųjų medikams pavyko sugrąžinti į gyvenimą, o buvęs futbolininkas mirė.

Miršta ir šeimomis

Tokių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje. Panevėžio rajone, Karsakiškio seniūnijos Vilkapjūvių kaime, kelioniniame namelyje ant ratų, neatsargiai šildydamiesi dujomis, apsinuodijo smalkėmis ir mirė du vyrai. Ankstyvą sekmadienio rytą Saulių J. (53 m.) ir Zigmundą S. (55 m.) surado kaimynas. Jis atvažiavo į Zigmundo S. kiemą, kuriame Saulius J. laikė savo namelį ant ratų. Kieme tvyrojo neįprastas kvapas. Atidarius namelio duris iš jo tvokstelėjo karštis, o viduje ant suolų vyras pamatė sėdinčius draugus. Aplinkui mėtėsi alaus bambaliai. Net ir be medikų buvo aišku, kad vyrai nebegyvi. Vis tik jų mirtį konstatavo iškviesti gydytojai. Mirtis vyrus ištiko šeštadienio vakarą, kai šie šildėsi kūrendami dujinę krosnelę. Matyt, vyrai buvo apspangę nuo alaus, todėl nepajuto dujų kvapo. Jiems užmigus amžiams, krosnelė ir toliau šildė nedidelį namelį, kol ištuštėjo dujų balionas.

Du žuvusieji – joks rekordas. Daugiau kaip prieš dešimtmetį žuvo net keturi šiauliečiai: Pranciškus D. (68 m.), jo žmona Janina (74 m.), Pranciškaus brolis Juozas (60 m.) bei sesuo Angelė (63 m.). Tragedijos išvakarėse Pranciškus savo nuosavame name su artimaisiais minėjo sūnaus Prano vedybų sukaktį. Giminaičiai truputį išgėrė ir čia pat, sukniubę virtuvėje prie stalo, užgeso. Apžiūrėdami namą ir aptikę, jog virtuvėje stovinti krosnis išgertuvių metu nebuvo užkurta, pareigūnai buvo iškėlę versiją, jog šiauliečiai nusinuodijo prastu alkoholiu. Tačiau žuvusiųjų kraujo tyrimas netrukus parodė, jog visus keturis išguldė smalkės, nutekėjusios iš dujų kolonėlės. Šiame namelyje tiek dujinio vandens šildytuvo, tiek šalia pastatytos kieto kuro krosnies dūmtraukiai buvo sujungti ir nuvesti į tą patį kaminą. Užkūręs dujinį vandens šildytuvą Pranciškus kažkodėl pamiršo atidaryti kamino sklendę, ir visi dujų degimo produktai ėmė sruventi tiesiai į kambarį. Pasak ekspertų, šiauliečiai turėjo žūti per suskaičiuotas minutes.

Prieš trejus metus Alytaus rajono Mančiūnų kaime žuvo motina (28 m.) ir trys mažamečiai vaikai. Teismo medicinos ekspertai nustatė, jog visi keturi žmonės užtroško apsinuodiję smalkėmis. Tragedija įvyko gyvenamojo namo koridoriuje įsiplieskus gaisrui. Dūmai pasklido po namą ir galiniame namo kambaryje buvusi motina bei trys jos vaikai – dvi dukros (4 ir 9 m.) bei sūnus (8 m.) – užduso.

Tik faktai:

Smalkės, patekusios į nevėdinamas patalpas, užteršia orą, kuriuo kvėpuojant ir įvyksta intoksikacija. Beje, anglies monoksidas net 200 kartų greičiau nei deguonis jungiasi prie hemoglobino, esančio eritrocituose, ir blokuoja jų galimybę pernešti deguonį. Dėl deguonies trūkumo žmogus pradeda dūsti: pirmiausia pažeidžiamos smegenys ir centrinė nervų sistema, taip pat pakenkiama kepenims, raumenims, kaulams bei kitoms žmogaus organizmo sistemoms.

Norint išvengti nelaimių, reikėtų prieš prasidedant šildymo sezonui patikrinti krosnis ir židinius, įvertinti ventiliacinės sistemos efektyvumą.

Krosnies sklendę visiškai uždaryti galima tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Draudžiama šildyti patalpas dujinėmis viryklėmis ir orkaitėmis. Taip pat nederėtų palikti garaže užvestų automobilių, šildyti juos reikėtų lauke.

Rekomenduojama įsigyti smalkių (anglies monoksido) detektorių. Šie detektoriai gali būti įrengiami prie lubų ar grindų. Jei patalpoje padidėja smalkių koncentracija, jie siunčia garsinį signalą ir užsidega raudona lemputė.

Žilvinas VIZGIRDA