Visokiems nusikaltėliams ir pažeidėjams – vis daugiau pančių. Jiems darant juodus darbelius reikia akylai saugotis ne tik tarnybinių automobilių švyturėliais ir tarnybinėmis uniformomis išsiduodančių policininkų, bet ir civiliais drabužiais dėvinčių piliečių, nes vis daugėja pilietiškai nusiteikusių žmonių. Tokių, kurie nepraeina pro šalį pastebėję daromą blogį.

Sulaikė po avarijos

Tokie pilietiški civiliai gana dažnai būna ir tie patys policininkai, tebedirbantys ar jau tik dirbę, bet savo pareigos ir duotos tarnybinės priesaikos neužmiršę ir laisvalaikiu. Juk ne be reikalo gyvi tautosakos perliukais virtę teiginiai apie tikrą policininką, esą „policininkas – tai ne profesija, o gyvenimo būdas“, arba „policininkas – ir lovoje yra policininkas“.

Neseniai liaupsių sulaukė Šiaulių apskrities policijos Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas Piotras Gerasimovas, policijoje tarnaujantis 22 metus.

Tą gegužės dieną P. Gerasimovas atostogavo. Vidurdienį važiuodamas į prekybos centrą, staiga išgirdo didelio trenksmo garsą ir apsidairė. „Pamačiau ant pėsčiųjų perėjos gulinčius kuprinę ir vaiką. Pasidarė skaudu, – vėliau pasakojo P. Gerasimovas, dviejų dukterų tėvas. – Važiavau priešinga kryptimi ir pamačiau, kad avariją sukėlęs automobilis ėmė judėti. Pirmiausia privalome gelbėti nukentėjusio žmogaus gyvybę, todėl ketinau stoti ir bėgti prie vaiko, bet pamačiau, jog tai jau daro kiti žmonės, todėl greitai apsisukau ir ėmiau važiuoti paskui sprunkantį pažeidėją. Pamačiau, kaip jis įsuko į daugiabučių namų kiemus, todėl gatvėje palikau savo automobilį ir nubėgau paskui.“

Anot policininko, vaiką partrenkęs vairuotojas sustojęs išlipo iš mašinos ir, kaip atrodė, ketino pasišalinti, tačiau P. Gerasimovas neleido jam to padaryti. Sulaikė. Iškvietė policijos ekipažą ir laukė, kol kolegos nedrausmingą vairuotoją išsivežė.

Dabar kalbama, kad taip būtų pasielgęs ne vienas pastabus žmogus, juolab – policininkas. Tačiau gyvenimo realybė išduoda, jog būna kitaip: juk ne viena močiutė nukentėjo nuo vadinamųjų gatvės plėšikų, nors tuo metu aplinkui buvo praeivių, ne vienas žmogus buvo žiauriai sumuštas viešoje vietoje, nors pro šalį ėjo piliečių, nepanorusių kištis. Galų gale ir tam pačiam atostogavusiam policininkui P. Gerasimovui būtų buvę patogiau tik likti pastebėtos avarijos vietoje, kviesti greitąją nublokštam berniukui, o ne vaikytis bėglį.

Didesnė pagarba

Tai, kad pareigūnas P. Gerasimovas pasielgė itin pilietiškai ir tuo tik pagerino policijos įvaizdį, sužinojęs labai greitai įvertino ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Jis, pakvietęs policininką į Šiaulių savivaldybę, džiaugėsi, kad yra žmonių, kurie „dirba kiekvieną dieną – net ir per atostogas neatsiriboja nuo savo pareigos“. „Tokiems – dar didesnė pagarba“, – sakė meras, už pilietišką poelgį įteikdamas policininkui P. Gerasimovui apdovanojimą – stiklinę „Šaulio“ statulėlę.

Šiaulių apskrities policijos viršininkas Rimantas Bobinas taip pat pritarė, kad jo pavaldinys reikiamu momentu reagavo puikiai. Mat tuo sutaupyta ir laiko, ir lėšų tiriant įvykį. Juk būtų reikėję nustatinėti pažeidėją, įrodinėti, kad jis buvo neblaivus, ir panašiai. O po P. Gerasimovo puikios reakcijos ir sėkmingo persekiojimo, R. Bobino žodžiais, ikiteisminis tyrimas dėl minėtos avarijos sėkmingai juda į priekį.

Beje, vidurdienį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje berniuką automobiliu „Chrysler“ parbloškęs ir sunkiai sužalojęs vairuotojas (55 m.) buvo girtas – jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,27 promilės). Tad kas gali paneigti, kad tuo momentu nesulaikytas šis vairuotojas, greitai sprukdamas ir slapstydamasis, galėjo pridaryti ir dar daugiau žalos?

Užtat ir įvertintas P. Gerasimovo poelgis, kurį jo viršininkas R. Bobinas apibendrino taip: „Jei 11 mėnesių per metus kovoji su blogiu, tai ir per atostogų mėnesį negali jo nepastebėti ir nereaguoti, per daugelį metų pareigūnui tiesiog įauga į kraują teisybės nuostata“.

Sulaikė padegėją

Pagarbos vertas ir Kauno apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyresnysis specialistas Remigijus Krukauskas. Prieš kelias savaites jis ne tarnybos metu sulaikė įtariamą padegėją (23 m.).

Tuo metu buvo jau kiek po vidurnakčio. Policininkas R. Krukauskas ilsėjosi namie, dar žiūrėjo televizijos laidą. Staiga jis išgirdo kaimyno riksmą: „Kvieskite gaisrinę!“

Pamatęs, kad kaimynystėje liepsnoja garažas, pareigūnas Remigijus kaipmat paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pat išlėkė į kiemą. Vieni kaimynai jau gesino ugnį vandeniu, nešdami jį kibirais, ir taip neleido ugniai plisti toliau, kiti stoviniavo atokiau ir stebėjo bei kalbėjosi.

Kažkuris iš žmonių pastebėjo netoliese besisukinėjantį nepažįstamą jaunuolį ir parodė jį policininkui. Šis, priėjęs prie nepažįstamojo, uždavė jam keletą klausimų ir iškart suprato, kad vaikinas išsisukinėja ir meluoja. Kaip vėliau įvertino Remigijaus kolegos, „suveikė profesionalaus policininko patirtis“, tad įtartinas vaikinas buvo čia pat sulaikytas ir netrukus perduotas atvykusiems Ukmergės policininkams.

Paaiškėjo, kad policininkas R. Krukauskas ne tarnybos metu sulaikė įtariamą piromaną – padegimais Ukmergėje besismaginusį asmenį, prieš kelis mėnesius grįžusį iš pataisos namų, kuriuose kalėjo už ne vieno automobilio sudeginimą. Mat policininko sulaikytas vaikinas įtariamas per kelias pastarąsias savaites Ukmergėje sukėlęs dar du gaisrus – balandį Žiedo gatvėje paryčiais tyčia padegęs automobilį, iš kurio teliko suodinas kėbulas, o gegužės pradžioje tą pačią naktį sudeginęs net tris garažus Maironio gatvėje.

Tokie garbingi neabejingų policininkų poelgiai, kaip teigė jau minėtas Šiaulių miesto meras A. Visockas, augina pasitikėjimą visa policijos sistema. Lygiai taip, kaip, deja, ir gėdingi pareigūnų poelgiai užtraukia gėdą visai policijai.

Aukšti reitingai

Kad pasitikėjimas policija auga, o prie to prisideda ir tokie atvejai, kaip minėtieji Šiauliuose ir Ukmergėje, pastaraisiais metais vis skelbia ir Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, kiekvieną mėnesį atliekantis Lietuvos gyventojų apklausas įvairiais klausimais.

Jeigu anksčiau policininkai galėjo tik pavydėti visuomenės pagarbos ugniagesiams-gelbėtojams, nuolat vainikuojantiems tokias „Vilmorus“ reitingų lenteles, tai štai pastaruoju metu policija reitingų lentelėse yra garbingai įsitaisiusi antroje vietoje po ugniagesių. Pavyzdžiui, vienoje paskutiniųjų lentelių skelbiama, kad šalies policijos pareigūnais pasitiki 62,4 proc. apklaustųjų (ugniagesiais-gelbėtojais – net 91,6 proc.). Tokia pagarba policija aplenkusi Lietuvos kariuomenę, švietimą, bažnyčią, „Sodrą“, sveikatos apsaugą ir taip toliau. Gana toli nuo pasitikėjimo policija tose lentelėse yra pasitikėjimas šalies prezidentu, teismais, žiniasklaida, prokuratūra ar Seimu bei partijomis. O nepasitikėjimą policija apklausose pareiškė 10–11 procentų apklaustųjų.

Bendro tikslo link

Reitingai ir įvaizdis policijai labai svarbu. Policijos vadai neslepia, kad pastaruosius keletą metų labai daug daroma, jog policijos įvaizdis būtų kuo šviesesnis ir tai keltų visuomenės pasitikėjimą šia jėgos struktūra. Kiekvienos apskrities policija turi savo svetaines internete ir paskyras populiariame socialiniame tinkle „Facebook“, kur skelbia daug teigiamos informacijos iš policininkų kasdienybės: kaip policininkai neatlygintinai duoda kraujo, kaip nuolat sportuoja ir skina pergales, kaip organizuoja įvairius renginius gyventojams ir lankosi mokyklose, kaip skelbia įvairias akcijas, mažinančias „kyšių politiką“ ar saugančias gyvybes, ir populiarina policininko profesiją, kaip blaiviai švenčia, kaip dainuoja, šoka, gamina rankdarbius, verda... Tokių žinių tikslas – parodyti, kad policininkas – ne vien baudėjas, kurio reikia bijoti, kaip būta nuomonės anksčiau, bet ir draugas, gynėjas, gelbėtojas, pagalbininkas – toks pats žmogus, kaip ir dauguma.

Juk kuo daugiau žmonių pasitikės policija, tuo daugiau jų pagalbos tarnyboje sulauks pareigūnai ir tada vis mažės šansas likti nepastebėtiems, neįskųstiems pažeidėjams ar nusikaltėliams. Galbūt todėl kelyje į šį tikslą kartais, atrodytų, liguistai vaikantis reitingų ir pripažinimo, būna ir perlenkiama lazda. Policijos paskyroje „Facebook‘e“ ir televizijos žiniose policininkai kartais liaupsinami už tai, kad, pavyzdžiui, parvarė arklio traukiamą vežimą į šeimininko kiemą, nes pats šeimininkas buvo sulaikytas girtas, ar įkalė keletą vinių į garbaus amžiaus pensininkės pačios taisomą tvorą. Juk taip turėtų padaryti pamatęs kiekvienas doras žmogus – nesvarbu, moteris ar vyras, santechnikas ar policininkas.

Irena ZUBRICKIENĖ