Kaip uk­rai­nie­čiams se­ka­si mo­ky­tis kar­tu su aly­tiš­kiais, ko­men­tuo­ja Lai­ma KAI­RIE­NĖ, Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė.

– Kiek uk­rai­nie­čių vai­kų mo­ko­si Aly­tu­je? Ku­rio­se mo­kyk­lo­se jų dau­giau­sia?

– Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­go­se šiuo me­tu mo­ko­si 169 mo­ki­niai iš Uk­rai­nos: 1–4 kla­sė­se – 44 moks­lei­viai, 5–8 kla­sė­se – 54 moks­lei­viai, o I–IV gim­na­zi­jų kla­sė­se – 17 gim­na­zis­tų.

Lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se pa­gal iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pro­gra­mas ug­do­mi 54 vai­kai.

Dau­giau­sia uk­rai­nie­čių mo­ko­si Dzū­ki­jos mo­kyk­lo­je (24 mo­ki­niai) ir Dai­na­vos pro­gim­na­zi­jo­je (21 mo­ki­nys).

– O kiek iš Uk­rai­nos at­vy­ku­sių vai­kų į Aly­taus švie­ti­mo įstai­gas in­teg­ra­vo­si dar pa­va­sa­rį, pir­mai­siais ka­ro mė­ne­siais?

– 2022 me­tų ko­vo duo­me­ni­mis, mū­sų mies­te mo­kė­si 81 mo­ki­nys iš Uk­rai­nos. Iš jų 26 lan­kė 1–4 kla­ses, tiek pat bu­vo ir 5–8 kla­sė­se, o I–IV gim­na­zi­jų kla­sė­se – 7, lop­še­liuo­se-dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se-dar­že­liuo­se pa­gal iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pro­gra­mas bu­vo ug­do­mi 22 vai­kai, su šei­ma pa­bė­gę nuo ka­ro.

Nuo ko­vo iki me­tų pa­bai­gos mo­ki­nių iš Uk­rai­nos skai­čius pa­di­dė­jo 52 pro­cen­tais.

– Ku­riuos dar­že­lius iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams pa­si­rin­ko mū­sų mies­te ap­si­sto­ju­sių ka­ro pa­bė­gė­lių iš Uk­rai­nos šei­mos?

– Pa­si­bai­gu­sio gruo­džio duo­me­ni­mis, mies­to iki­mo­kyk­li­nes įstai­gas lan­kė 54 vai­kai iš Uk­rai­nos. Dau­giau­sia – de­šimt – vai­kų pa­si­rin­ko lop­še­lį-dar­že­lį „Pa­sa­ka“. Lop­še­lį-dar­že­lį „Sau­lu­tė“ lan­ko še­ši, po pen­kis vai­kus ug­do „Vy­tu­rė­lis“, „Vo­lun­gė­lė“ ir „Bo­ru­žė­lė“. Ke­tu­ri uk­rai­nie­čių vai­kai lan­ko „Pu­ti­nė­lį“, po tris – „Šal­ti­nė­lį“, „Li­ne­lį“ ir „Gi­ri­nu­ką“. Po du vai­kus ug­do „Nykš­tu­kas“, „Pu­šy­nė­lis“, „Dre­vi­nu­ko“ ir „Vil­ties“ mo­kyk­los-dar­že­liai, po vie­ną – „Obe­lė­lė“ ir „Du gai­de­liai“.

– Ko­kios leng­va­tos su­tei­kia­mos iš ka­riau­jan­čios Uk­rai­nos at­vy­ku­sių šei­mų vai­kams?

– Uk­rai­nie­čių vai­kams su­tei­kia­mos vi­sos leng­va­tos, nu­ma­ty­tos tei­sės ak­tuo­se, – Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos 2020 m. va­sa­rio 27 d. spren­di­mu Nr. T-64 „Dėl Mo­kes­čio už vai­kų iš­lai­ky­mą Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­go­se, įgy­ven­di­nan­čio­se iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pro­gra­mas, tvar­kos ap­ra­šo pa­tvir­ti­ni­mo“ ir 2019 m. sau­sio 30 d. spren­di­mu Nr. T-32 „Dėl Krei­pi­mo­si dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos mo­ki­niams, mo­ki­nių ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo mo­kyk­lo­se ir Pa­ra­mos mo­ki­nio reik­me­ni­mis įsi­gy­ti tvar­kos ap­ra­šų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­tvir­tin­tuo­se tvar­kos ap­ra­šuo­se.

– Kiek iš 169 Uk­rai­nos vai­kų lan­ko ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo už­si­ė­mi­mus, ko­kius bū­re­lius jie ren­ka­si?

– Kaip ro­do 2022 me­tų gruo­džio duo­me­nys, 33 mo­ki­niai iš Uk­rai­nos lan­ko ke­tu­rias ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo įstai­gas: Aly­taus mu­zi­kos mo­kyk­lą pa­si­rin­ko sep­ty­ni uk­rai­niečiai, Alytaus dailės mo­kyk­lą – vienas, Jaunimo centrą – du, Alytaus sporto ir rekrea­cijos centrą – daugiau­sia, net 23, moksleiviai.

– Su ko­kio­mis pro­ble­mo­mis su­si­du­ria­ma ug­dant uk­rai­nie­čius mo­ki­nius?

– Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­gų va­do­vai nu­ro­dė to­kias pro­ble­mas: pir­ma – uk­rai­nie­čių so­cia­li­nė in­teg­ra­ci­ja ir mo­ty­va­ci­ja. Jie jau­čia­si liūd­nai at­skir­ti nuo sa­vo drau­gų Uk­rai­no­je.

An­tra pro­ble­ma – mo­kyk­lo­se be­si­mo­kan­tiems mo­ki­niams daž­nai stin­ga mo­ty­va­ci­jos mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos, lan­ky­ti mo­kyk­lą, kai Uk­rai­nos mo­kyk­lo­se mo­ko­ma­si nuo­to­li­niu bū­du.

Tre­čia – su­si­du­ria­ma su emig­ra­ci­jos su­kel­to­mis psi­cho­lo­gi­nė­mis pro­ble­mo­mis, ne­no­ru ben­drau­ti su ben­dra­am­žiais, ri­bo­to­mis ga­li­my­bė­mis už­si­im­ti mėgs­ta­ma veik­la po pa­mo­kų. Ta­čiau di­džiau­sia pro­ble­ma yra kal­bos bar­je­ras: lie­tu­vių kal­bos ne­mo­kė­ji­mas ap­sun­ki­na mo­ky­mo­si me­džia­gos su­vo­ki­mą; mo­ky­to­jams su­dė­tin­ga or­ga­ni­zuo­ti ir per­duo­ti ug­dy­mo tu­ri­nį dviem kal­bo­mis iš kar­to, pa­vyz­džiui, skai­tant li­te­ra­tū­ros kū­ri­nius, mo­kant ir ski­riant žo­di­nes už­duo­tis. Mo­ky­to­jams sun­ku kal­bė­ti tai­syk­lin­ga ru­sų kal­ba tiek su vai­kais, tiek su jų tė­vais. Jau­čia­mas psi­cho­lo­gi­nis dis­kom­for­tas dėl kal­bos bar­je­ro bei per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos tiks­lu­mo.

Vi­sų da­ly­kų mo­ky­to­jai ne tik dės­to pa­mo­ką, bet ir dir­ba ver­tė­jais. Daž­nai tam, kad pa­aiš­kin­tų uk­rai­nie­čiams te­mą, mo­ky­to­jas la­bai daug lai­ko ski­ria ter­mi­nų ar spe­ci­fi­nių žo­džių iš­ver­ti­mui. Taip pat trūks­ta mo­ky­mo(si) me­džia­gos. Skait­me­ni­nė­je mo­ky­mo(si) ap­lin­ko­je „Edu­ka kla­sė“ yra tik is­to­ri­jos va­do­vė­lis „Lai­kas“, iš­vers­tas į ru­sų kal­bą, o ki­tų va­do­vė­lių nė­ra, to­dėl mo­ki­niai teks­tus ver­čia su „Go­og­le“ ver­tė­ju.

Tad blės­ta mo­ki­nių mo­ty­va­ci­ja mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos, re­tas uk­rai­nie­tis sten­gia­si su kla­sės drau­gais ben­drau­ti lie­tu­viš­kai, daž­niau ben­drau­ja an­glų kal­ba ar­ba ver­čia per „Go­og­le“ ver­tė­ją.

Dėl pa­pil­do­mų (in­di­vi­du­a­lių, pri­tai­ky­tų) už­duo­čių ren­gi­mo pa­di­dė­jo mo­ky­to­jų dar­bo krū­vis.

Parengė Aldona Kudzienė