Neblaivus vairuotojas, per kurio sukeltą avariją Vilniuje žuvo žmogus ir buvo sužeisti dar keli žmonės, pripažintas kaltu dėl tyčinio nužudymo. Tai antrasis atvejis šalyje, kai vairuotojas nuteisiamas kaip žudikas. Kauno apygardos teisme dar tebenagrinėjama panaši byla, kurioje avarijos kaltininkui, kaip žudikui, prokuroras prašo skirti 13 metų nelaisvės.

Taip traktuoti kai kurias skaudžias avarijas imta po to, kai 2015 metų gruodžio pabaigoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija paskelbė, kad tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas (26 m.) pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo. Panevėžio apygardos teismas vaikiną už grotų pasiuntė 14 metų. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras Donatas Skrebiškis M. Široną siūlė įkalinti 17 metų.

Visuomenę sukrėtusi avarija įvyko 2014 metų pavasarį Utenoje. Kovo 29 dienos rytą, apie 7 val. 40 min., aikštelėje prie prekybos centro J. Basanavičiaus gatvėje policijos patrulių ekipažas nutarė sustabdyti įtarimų sukėlusį automobilį „Audi A6 Avant“. Tačiau pastarojo vairuotojas – Utenos rajono gyventojas M. Šironas – teisėtiems pareigūnų reikalavimams nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo. Uteniškio vairuojamas automobilis artimiausią sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui, vėliau nestabdydamas, įvažiavęs iš šalutinės gatvės, kirto judrią J. Basanavičiaus gatvę. Sprunkančio nuo policijos vairuotojo kelionė baigėsi, kai, lėkdamas šalutine A. Baranausko gatve, jis susidūrė su pagrindine – Užpalių – gatve važiuojančiu taksi automobiliu „Renault Megane“. Juo taksistas G. T. (57 m.) į turgų apsipirkti vežė dvi garbaus amžiaus uteniškes (65 ir 62 m.). Per avariją taksi automobilio vairuotojas ir abi keleivės žuvo iš karto. M. Šironas ir kartu važiavę trys vaikinai bei mergina atsipirko nesunkiais kūno sužalojimais.

Ginčijosi teismai

Po nelaimės avarijos kaltininkui buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,02 promilės). Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunų uteniškių kompanija per naktį girtavo netoli Utenos esančiame Kuktiškių kaime. Ten buvo švenčiamas vieno iš keleivių gimtadienis. Ryte kompanija sugalvojo nuvažiuoti į Uteną. Kaip vėliau paaiškėjo, ne kartą administracine tvarka už KET pažeidimus baustas vyras greitį mieste viršijo net kelis kartus – būdamas neblaivus ne itin plačiomis Utenos gatvėmis lėkė net 128 kilometrų per valandą greičiu, nors leistinas – tik 50 kilometrų per valandą.

Širono advokatė Regina Šaltinienė nesutiko su Panevėžio apygardos teismo sprendimu ir nuosprendį apskundė. Jos nuomone, M. Šironas bėgo nuo policijos, o ne siekė nužudyti kito automobilio keleivius, todėl adekvati bausmė turėjo būti nuo 8 iki 10 metų.

Su jos nuomone sutiko ir skundą išnagrinėjęs Lietuvos Apeliacinis Teismas (LApT), kuris 2015-ųjų balandį nusprendė, kad vadovautis reikia ne emocijomis, o įstatymo raide – kad ir kiek žmonių žuvo per avariją, kad ir kiek išgėręs buvo vairuotojas, visgi tai ne žmogžudystė, o avarija. LApT savo nuosprendžiu perkvalifikavo M. Širono nusikaltimą – anot teisėjų, sukėlus eismo įvykį baudžiamasis įstatymas numato bausmę pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 (eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), o ne pagal BK129 (tyčinis nužudymas) straipsnį. Maksimali bausmė už tokį nusikaltimą yra 10 metų. LApT M. Široną už grotų pasiuntė 9 metams.

Suformavo praktiką

Tačiau tašką šioje byloje vis tik padėjo LAT. Šis teismas panaikino LApT verdiktą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį. LAT šią bylą nagrinėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija. 17 teisėjų nusprendė, kad M. Širono pavyzdžiu gali vadovautis visi žemesniosios instancijos teismai ir girtus vairuotojus, per kurių sukeltas avarijas žuvo žmonių, gali teisti dėl žmogžudystės.

LAT pabrėžė, kad vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad tokia kaltininko būsena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis, kad tai suponuoja tyčinę kaltės formą. „Kaip kiekvienoje baudžiamojoje byloje, taip ir bylose dėl KET pažeidimų, sukėlusių BK numatytus sunkius padarinius, turi būti įrodomas ir konstatuojamas kiekvienas atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymis bei visų sudėties požymių visuma. Konstatuojant subjektyviuosius sudėties požymius, turi būti nurodyta ne tik kaltės forma, rūšis, bet ir atskleidžiamas šių subjektyviųjų požymių bei motyvo ir tikslo turinys. Tai gali būti padaryta tiriant bei vertinant ne tik kaltininko parodymus, prisipažinimą, bet ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius“, – konstatuojama Teismo nutartyje. Pasakius paprastai – ne visi prie vairo girti sėdę ir žmones per avarijas užmušę vairuotojai bus laikomi žudikais. Bus vertinama visų įrodymų visuma.

Penki nukentėjusieji

Kaip tik įrodymų visuma vadovavosi ir Vilniaus apygardos teismas (VAT) Šalčininkų rajono gyventoją Joną Šatkevičių (25 m.) pripažindamas žudiku. Vieną moterį pražudęs ir dar keturias sužalojęs automobilio vairuotojas už nužudymą, kūno sužalojimą ir viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas 10 metų nelaisvės. Šią bausmę subendrinus su pernai Šalčininkų apylinkės teismo paskirtąja bausme J. Šatkevičiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų laisvės atėmimas.

Valstybinį kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Rolandas Imbrasas prašė teisiamajam skirti 13 metų nelaisvės.

Avarija įvyko Vilniuje, Lazdynų rajone, Erfurto gatvėje, 2015 metų kovo 13-osios vakarą, apie 20.30 val. Bylos duomenimis, J. Šatkevičius nuosavu automobiliu BMW 530 Vilniuje važiavo 92 kilometrų per valandą greičiu, dėl chuliganiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, keldamas pavojų kartu važiavusiems keleiviams bei aplinkiniams. Nors šis jaunuolis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, prieš automobilyje sėdinčius draugus bandė pasipuikuoti didindamas greitį, staiga stabdydamas ir čiuoždamas šonu. Apie 92 kilometrų per valandą greitį pasiekęs vairuotojas Erfurto gatvėje puolė staigiai stabdyti. BMW 530 apsisuko 180 laipsnių kampu ir partrenkė Erfurto ir Žėručio gatvių sankryžoje pėsčiųjų perėja ėjusius 5 žmones, tarp jų – du vaikus. Atvažiavus policijai paaiškėjo, jog vairuotojas neblaivus – jam nustatytas 1,68 promilės girtumas. Per avariją sužeista garbaus amžiaus moteris (76 m. ) mirė ligoninėje. Žuvusioji moteris ir dvi nukentėjusios mergaitės – močiutė ir anūkės. Dvidešimtmetei merginai sulaužytas stuburo slankstelis.

Areštuotas turtas

Šatkevičius galėjo tikėtis, kad bus teisiamas tik už avariją ir atsipirks vos keleriais metais už grotų ar netgi lygtine laisvės atėmimo bausme, tačiau prokurorai konstatavo, kad vyras turėjo suvokti, kokių pasekmių galėjo kilti, kai sėdo neblaivus prie vairo ir lakstė Vilniaus gatvėmis dideliu greičiu, todėl nujautė, kad gali būti aukų, tačiau tai jo nesustabdė. Kartu važiavę draugai, klykdami iš išgąsčio, prašė stabdyti automobilį, tačiau kelių gaideliui tai buvo nė motais. Pasak teisėjo Ernesto Rimšelio, „jis demonstravo abejingumą kitiems“.

Dabar jis nelaisvėje praleis ilgus metus, automobilis BMW 530 konfiskuotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. Už nukentėjusiųjų gydymą Valstybinei ligonių kasai nuteistasis turės sumokėti daugiau nei 13 000 eurų, jam taip pat teks atlyginti neturtinę ir turtinę žalą – apie 75 000 eurų. Teismas paliko galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. Šatkevičiaus turtui – žemės sklypams ir pastatams.

Ne kartą teistas

Nors prokuratūra šią avariją prilygino tyčiniam nužudymui, J. Šatkevičius ilgą laiką buvo laisvėje ir toliau darė nusikaltimus. VAT nagrinėjama byla, kur jis kartu su šešiais bendrininkais kaltinamas cigarečių kontrabanda bei turto prievartavimu iš vieno savo pagalbininko. Anksčiau jis buvo teistas už chuliganizmą ir turto sunaikinimą.

2015 metų vasarį VAT vyras buvo nuteistas dėl 2014 metų birželį Šalčininkų rajone, Dieveniškių kaime, kilusio kruvino konflikto. Naktį kavinėje J. Šatkevičius dėl smulkmenų susikvirčijo su kitu vyru. Jis ne tik mušėsi, bet ir griebėsi peilio, kuriuo dūrė priešininkui į pilvą. Nukentėjusysis buvo išgabentas į ligoninę, o J. Šatkevičiui už sunkų sužalojimą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

VAT yra ir dar viena byla, kurioje figūruoja J. Šatkevičius – jam su dar 6 asmenimis tenka aiškintis dėl 2012 metais į Šalčininkų rajoną iš Baltarusijos gabentos cigarečių kontrabandos, taip pat smurto ir reketo prieš vieną vyrą, kuris, kaip manė teisiamieji, pavogė apie 15 000 eurų cigarečių krovinį, tačiau smurtu buvo verčiamas sugrąžinti dvigubai didesnę pinigų sumą.

Nespėjo pastebėti

Kaip jau minėta, dar viena byla, kurioje vairuotojas Arūnas Stiklioraitis (29 m.) prilygintas žmogžudžiui, išnagrinėta Kauno apygardos teisme (KAT). Jau pasakytos baigiamosios kalbos, kurių metu kaltinimą palaikęs prokuroras Mindaugas Šukys pasiūlė skirti A. Stiklioraičiui 13 metų nelaisvės bausmę. Šis vyras ne tik bandė išvengti bausmės teigdamas, kad automobilį vairavo kitas žmogus, tačiau net 31 kartą buvo įkliuvęs už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis du kartus buvo nutvertas prie vairo girtas ir už tai teistas, tačiau pomėgio lakstyti gatvėmis milžinišku greičiu neatsisakė. A. Stiklioraitis yra 3 kartus teistas ir dėl vagysčių bei plėšimo Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

KAT nuosprendį, platų atgarsį sukėlusioje byloje, planuoja paskelbti vasario 24-ąją.

2014 metų sausio 30-osios vakarą į automobilį „Opel Astra“, sukusį iš Karaliaus Mindaugo prospekto į kairę ties M. K. Čiurlionio tiltu, rėžėsi nuo Šančių važiavęs „Mercedes-Benz“. Opelį vairavusi Greta Labanauskaitė buvo sunkiai sužeista, kartu važiavęs jos sužadėtinis Eimantas Motiejaitis (22 m.) žuvo. Šioje tragedijoje nedaug trūko, kad dėl mylimojo mirties būtų apkaltinta sužadėtinė, o nebaudžiamieji ir toliau siautėtų, lyg nieko nebūtų buvę. Kraupios nelaimės tyrimas, o vėliau ir nagrinėjimas buvo painus ir sudėtingas.

Nelaimės vietoje dirbę policijos pareigūnai teigė, kad kalta „Opel“ vairuotoja, sukusi kairėn ir nepraleidusi tiesiai vykusio „Mercedes-Benz“. Tik vėliau paaiškėjo, kad „Mercedes-Benz“ lėkė gerokai viršydamas greitį – maždaug 150 kilometrų per valandą, – tad G. Labanauskaitė dėl tokio atlekiančio automobilio greičio neturėjo jokios galimybės jo pamatyti ir įvertinti posūkio į kairę saugumo.

Tuomet įtariamuoju buvo paskelbtas Arūno draugas Darius Vilūnas (25 m.). Praeityje už nelegalų ginklo laikymą teistas vyras tvirtino, kad už „Mercedes-Benz“ vairo sėdėjo jis.

Ištyrė tėvas

Šią bylą, kurioje teisiamųjų suole sėdėjo D. Vilūnas, jau buvo pradėjęs nagrinėti Kauno apylinkės teismas, tačiau byla buvo grąžinta prokurorui ir tuomet teisiamųjų suole atsidūrė A. Stiklioraitis. Jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ir atsisakė teisme duoti parodymus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turės remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais. Jei teismas pripažins A. Stiklioraičio kaltę, jo bičiulis turėtų būti teisiamas dėl melagingų parodymų davimo.

O tai, kad byla būtų grąžinta tyrimui, daugiausia prisidėjo žuvusiojo vaikino tėvas Šarūnas Motiejaitis. Jis pats ėmėsi avarijos tyrimo ir taip išaiškino daug keistų dalykų. Kaip tik Š. Motiejaitis, peržiūrėjęs geležinkelio tilto prieigas stebinčias vaizdo kameras, pastebėjo, kad automobylyje būta tik vieno žmogaus, o ne dviejų – kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Tyrėjų nuomone, automobilį vairavo D. Vilūnas, o šalia jo sėdėjo automobilio savininkas A. Stiklioraitis. Beje, tai paliudijo ir jų draugai, kurie neva važiavo iš paskos kitu automobiliu. Jeigu tai buvo iš tiesų, kodėl po mirtino smūgio į „Opelį“ suveikė tik vairuotojo pusėje sumontuotos oro pagalvės, bet nesuveikė esančios keleivio pusėje? Paaiškėjo ir tai, kad po tragedijos į automobilių aikštelėje saugoma „Mercedes“ buvo įsilaužta ir bandyta ištampyti keleivio saugos diržus ir sugadinti oro pagalvės mechanizmą. Pasirodo, kad automobilių sėdynėse sumontuoti davikliai fiksuoja, ar ant jų sėdi žmogus. Jei sėdynė tuščia, patyrus avariją oro pagalvės ir saugos diržų mechanizmai toje pusėje nesuveikia.

Atsiliepė ir liudininkai, kurie matė, kad automobiliu važiavo vienas žmogus. Eglė K. paliudijo, kad automobilis „Mercedes“ miesto centre skriejo didžiuliu greičiu, ir ji pati išvengė susidūrimo tik todėl, kad, išgirdusi atskriejančio automobilio variklio riaumojimą, išsigando ir stabtelėjo prie pavojingos sankryžos. Kad automobilį vairavo ne D. Viliūnas patvirtino bent keturi liudininkai.

Buvo bandoma įrodyti, jog „Mercedes“ važiavo leistinu greičiu, tačiau Teismo ekspertizės centro specialistai išsiaiškino, kad susidūrimo metu „Mercedeso“ greitis buvo 108 kilometrai per valandą.

Panaši avarija

Paradoksalu, tačiau kiek anksčiau A. Stiklioraičio sukelta avarija ir jos aplinkybės itin panašios į tą, per kurią žuvo E. Motiejaitis. 2013 metų rugsėjo 12-ąją Kaune H. ir O. Minkovskių gatve skriejo A. Stiklioraičio vairuojamas „Volkswagen Golf“. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, automobilis lenkė kitas transporto priemones ir rėžėsi į kairėn sukantį „Honda Civic“. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai nustatė, kad „Volkswagen Golf“ greitis buvo ne mažesnis nei 116 kilometrų per valandą. Smūgio būta tokio stipraus, kad „Honda“ nuskriejo apie 52 metrus, o prie jos vairo sėdėjęs Ignas B. (26 m.) patyrė labai sunkių sužalojimų. Vaikinas net 58 dienas buvo ištiktas komos, dar 38 paras jis praleido reanimacijoje. Jaunuoliui buvo pašalinta blužnis, plyšo kepenys, lūžo dubens kaulai.

Kauno apylinkės teismas už šią avariją A. Stiklioraičiui trejiems metams atėmė teisę sėsti prie automobilio vairo ir skyrė 1129 eurų baudą.

Mirties bausmė

Nors Lietuvos teismai girtus avarijų kaltininkus dabar gali pripažinti žudikais, tačiau bausmės jiems nėra pačios griežčiausios pasaulyje.

Štai Singapūre girtam vairuotojui, pražudžiusiam žmogų, teismas gali skirti kelerių metų kalėjimo bausmę, 5000 eurų baudą ir atimti vairuotojo teises nuo 10 iki 15 metų. Jei neblaivus vairuotojas pakliūva į avariją Prancūzijoje, bauda gali siekti 30 000 eurų. Jei avarijos pasekmės – sunkios, vairuotojui gali tekti sumokėti 150 000 eurų ir sėsti į kalėjimą 10 metų. JAV girtam už vairo gresia nuo 6 mėnesių iki metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat ilgam atimama teisė vairuoti. Jei neblaivus vairuotojas sukėlė avariją, per kurią žuvo žmonės, jam gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Ypač griežtos bausmės už vairavimą neblaiviam numatytos Kinijoje. Vairuotojas, sukėlęs avariją, per kurią žuvo žmonės, baudžiamas mirties bausme. Pirmasis toks nuosprendis, kai dėl girto vairuotojo kaltės žuvo 5 žmonės, buvo priimtas 2009 metais kaip eksperimentinis, tačiau dabar tai jau kasdienybė. Jei vairuotojas tiesiog sulaikomas girtas prie vairo ir netapo nelaimingo atsitikimo priežastimi, jam vistiek gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas nuo mėnesio iki šešių. Be to, vairuotojo pažymėjimas atimamas 3 metams.

Panaši situacija ir Tailande. Neblaivus vairuotojas, dėl kurio kaltės žuvo žmonės, gali būti baudžiamas mirties bausme.

Japonijoje, jei alkoholio kiekis kraujyje viršija 0,03 promilės, gresia didelė bauda ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas ilgam laikotarpiui. Jei neblaivus avarijos kaltininkas pabėgo iš avarijos vietos, teisės vairuoti automobilį jis netenka 10 metų. Beje, Japonijoje baudžiami ne tik neblaivūs vairuotojai, bet ir keleiviai, sėdę į jų automobilį. Jei vairuotojas – neblaivus, kiekvienas pilnametis keleivis turi sumokėti baudą, kuri sudaro apie 3000 dolerių.

Petras KURMELIS