Kainų cunamis, trūkinėjančios tiekimo grandinės, ištirpęs tranzitas, žaliavų stoka, atšaukinėjami užsakymai, veiklą stabdančios gamyklos, žaibiškai auganti našta valstybės biudžetui – ir visa tai mažiau nei per metus. Viskas verčiasi, keičiasi, komplikuojasi. Regis, nebelieka nieko pastovaus, išskyrus mūsų Vyriausybės sudėtį ir sėkmingą jos darbą.

Priekaištų neturi

Tokią optimistišką išvadą šiuo gana neramiu metu, kai iššūkių potvynis semia paskutines stabilumo salas, leidžia daryti Seimui Vyriausybės pateikta jos darbo praėjusiais metais ataskaita ir pristatyti šių metų veiklos prioritetai. Premjerė Ingrida Šimonytė Seime pasidžiaugė, kad Vyriausybė sėkmingai įveikė iškart kelias Lietuvą ištikusias krizes – pandemiją, nelegalių migrantų potvynį, baltarusiškų trąšų tranzito sustabdymą – ir sakė neturinti ko prikišti ministrams. „Niekas nedirba idealiai – nei aš, nei niekas kitas. Bet klausimas, ar Vyriausybė kaip komanda dirba taip, kaip man atrodo, kad turėtų dirbti, – tai taip. Vyriausybei, kaip komandai, aš priekaištų neturiu ir manau, kad mums sekasi visiškai neblogai naviguoti su tais uždaviniais, kuriuos esame užsibrėžę“, – sakė Ministrė pirmininkė.

Visgi premjerės optimizmas dėl pernykštės Vyriausybės politinės navigacijos pasiekimų ir užsibrėžtų šių metų navigavimo tikslų nesukėlė didesnio Seimo opozicijos entuziazmo. Opozicinių frakcijų vadovai ir atstovai mano, kad ne vienas ministras jau turėjo būti pakeistas, o vis didėjusį visuomenės nepasitenkinimą jų darbu šiuo metu užgožė karas Ukrainoje. Nors ši tema labai svarbi, tačiau visą laiką gyventi vien tik kovojančios Ukrainos rūpesčiais negalėsime – Lietuva turi gyventi savo gyvenimą, nes niekas jo už mus pačius nenugyvens, primena politikai. Politinės, ekonominės ir socialinės problemos šiandien kaupiasi kaip pavasarinio polaidžio vandenys. Ilgainiui jų nesulaikys net ir psichologiškai tvirtai išbetonuota karo Ukrainoje temos užtvanka, už kurios, pasak opozicijos atstovų, dabar tūno Vyriausybė. Gal besijausdama visiškai saugi, o gal vildamasi, kad ir šį kartą politinės krizės dėl nesprendžiamų ar vėluojamų spręsti problemų pavojus pramėklins pro šalį kaip išsikvėpęs ir baigiamas pamiršti koronavirusas.

Reikia rimtų pokyčių

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas nemano, kad Vyriausybei pernai sekėsi gerai „naviguoti“ sprendžiant didžiausias šalies problemas. „Optimistinis vertinimas iš Vyriausybės pusės yra natūralus, nes visos vyriausybės taip vertina, bet aš noriu akcentuoti keletą dalykų. Kai kalbėjo, kad pandemijos valdymas buvo sudėtingas, bet susitvarkė, tai, jei teisingai prisimenu, praėjusiais metais buvo net riaušės prie Seimo ir žmonės prieštaravo ir protestavo dėl to, kaip yra tvarkomasi su pandemija, kodėl tiek nelogiškų apribojimų“, – po Vyriausybės veiklos ataskaitos pristatymo teigė G.Paluckas. Jis kritikavo Vyriausybę už delsimą reaguoti į didėjančią infliaciją ir aukštas maisto kainas: esą dar rudenį socialdemokratai ragino valdžią imtis priemonių, teikė siūlymus, bet Vyriausybė pasirinko kitą kelią, ir tik šiais metais ėmėsi kažkokių dalinių priemonių.

Politiko teigimu, rimtų pokyčių reikia ne vienos ministerijos veiklos srityse, todėl Seimo socialdemokratai neatsisako opozicijos prieš pusmetį išsakyto raginimo peržiūrėti Vyriausybės sudėtį. Kitos opozicinės politinės jėgos lyderis Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, laikosi nuosaikesnės pozicijos: pasak jo, dabar svarbiau kalbėti ne apie Vyriausybės keitimą, o apie galimybes įgyvendinti ministrų duotus pažadus.

„Niekas nesikeičia, ir ministrai, kurie negebėjo atlikti darbų per porą metų, ir toliau negeba. Dėl to tos visos ambicingos reformos, kurios turėjo būti pradėtos, vis dar nėra pradėtos. Bet Ministras pirmininkas pasirenka savo komandą, jei jį tenkina ministrų kompetencija, jei tenkina valdančiąją koaliciją, tai čia jau jų reikalas“, – teigė S.Skvernelis.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas Vyriausybės ataskaitoje pasigedo dėmesio svarbiausiai iškilusiai grėsmei – rekordinės infliacijos valdymui, nors, esą, daugiausia aptarinėjami antraeilės svarbos dalykai. Jis priminė praėjusių metų pabaigoje premjerės duotą pažadą, jog žmonių pajamos augs ar bus didinamos tiek, kad kainų augimo jie nepajus. „Tačiau panašu, kad čia prašauta pro šalį, suteikus gyventojams nepamatuotų lūkesčių“, – sakė V.Fiodorovas. Jis, be kita ko, pabrėžė, kad valdantieji vis skiria pernelyg didelį dėmesį galintiems palaukti klausimams, kurie akivaizdžiai skaldo visuomenę.

Įdomu, kad su Vyriausybės darbu siejamus dar neišpildytus lūkesčius minėjo ne tik opozicijos, bet ir pačių valdančiųjų atstovai. Antai Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, vertindamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, priminė, kad jau tiksi sisteminių reformų laikas: jis norėtų, kad reformos greičiau judėtų į priekį. „Kalbant apie Vyriausybės metus, akivaizdu, kad tie metai buvo pilni labai didelių iššūkių ir juos reikėjo spręsti: ir „COVID-19“, ir migrantų krizė, ir saugumo situacija regione. Pagrindinis dalykas, ko aš norėčiau ir ko palinkėčiau kitais metais, – kad sisteminės reformos daug greičiau judėtų į priekį“, – sakė žurnalistams politikas.

Mūsų karas – ekonomika

Didžiausią opozicinę frakciją Seime turinčios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis dabartinę padėtį šalyje įvardijo „absoliučiai bloga“: jo teigimu, strategijos nei žemės ūkio, nei ekonomikos, nei užsienio politikos srityse neturinčios Vyriausybės ydingus sprendimus kol kas užgožia karas Ukrainoje.

„Vyriausybė buvo beviltiška, ir per praėjusius metus ji kuo nors kitokia netapo. Joje dirbantys žmonės, kurie pandemijos metu galėjo kelti savo kvalifikaciją kokiuose nors kursuose, to nedarė, nedaro ir kilus karui. Jei kalbėtume apie Vyriausybės darbo sritis, kuriose reikalai klostosi daugiau ar mažiau normaliai, pirmiausia paminėčiau socialinę apsaugą: čia tiesiog tęsiami mūsų pradėti darbai. Jie nieko nekeičia, ir tai pasiteisino, nes nebandoma nieko „tobulinti“. Toliau – krašto apsauga: pinigų jai skiriama, veiksmai derinami su NATO partneriais, tad šia prasme sunku nuvažiuoti kur nors į šalį. Todėl ir ši veiklos sritis atrodo daugmaž normaliai. O situaciją ekonomikos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, švietimo srityse būtų galima apibūdinti paprastai: valdžios tiesiog nėra“, – sakė R.Karbauskis.

Jis siūlė pasvarstyti, kodėl į šešėlinės Vyriausybės posėdžius jungiasi šalies verslo asociacijų vadovai. „Todėl, kad jų niekas negirdi. Su jais niekas nešneka. Įsivaizduokite desperacijos lygį, jei kažkurios verslo konfederacijos vadovas šnekasi su opozicija, su šešėline Vyriausybe, kuri realiai neturi jokios įtakos. Puikiai žinodami, kad ši valdžia iškart supyksta, jei kas nors tiesiogiai bendrauja su „valstiečiais“. Pasiekta tokia būsena, kad jau nebebijo“, – pridūrė pašnekovas.

Televizorius ar šaldytuvas?

Anot R.Karbauskio, kai girdime premjerės pareiškimus, pavyzdžiui, kad ji patenkinta savo kabineto narių darbu, reikia suprasti, jog tokie pareiškimai daromi dabartinių įvykių kontekste. O jis, pasak politiko, dabar toks: žiniasklaidoje visiškai dominuoja karo Ukrainoje tema. „Jie absoliučiai nešneka apie Lietuvos problemas ir jų nesprendžia. Jie dabar kariauja. Neseniai įvyko, galima sakyti, istorinis Lietuvos premjerės ir šešėlinio premjero susitikimas – tokio niekad nėra buvę. Žinote, ką pasakiau? Kad mūsų karas – tai ekonomika. Mūsų karas – tai mūsų žmonių gerovė. Čia mes turime kariauti, ir kaip reikiant. Ukrainai turime padėti kaip tik įmanoma, bet mūsų karo niekas už mus nekariaus“, – pabrėžė LVŽS pirmininkas, atkreipęs dėmesį, kad apie šį susitikimą, kuriuo, jo manymu, buvo patenkinta ir pati premjerė, žiniasklaida nutylėjo, ir galbūt neatsitiktinai. Politiko teigimu, kyla įtarimų, kad didiesiems žiniasklaidos kanalams duotas nurodymas nekalbėti nei apie „valstiečius“, nei apie „darbiečius“, nei apie kitus opozicijos atstovus, išskyrus S.Skvernelį ir socialdemokratus, nes tai esą du šios valdžios Trojos arkliai, būsimieji partneriai . „Logiška: pirma kažką išimi iš viešosios erdvės, užblokuoji, o paskui aiškini, kad reitingai krenta“, – sakė R.Karbauskis.

Politinės, ekonominės ir socialinės problemos šiandien kaupiasi kaip pavasarinio polaidžio vandenys. Ilgainiui jų nesulaikys net ir psichologiškai tvirtai išbetonuota karo Ukrainoje temos užtvanka, už kurios, pasak opozicijos atstovų, dabar tūno Vyriausybė.

LVŽS lyderio teigimu, jeigu dabartinė valdžia tikisi, kad pasislėps už karo Ukrainoje iki Seimo rinkimų, tai to tikėtis yra kvaila. „Šis karas negali tęstis dar pustrečių metų, tai fiziškai neįmanoma. Dabar galima apkaltinti mane, Joną, Petrą ar Marytę, kaip drįstame šnekėti apie maisto, šildymo, elektros kainas – juk vyksta karas! Bet ateis diena, kai karas pasibaigs, ir kas tada? O tada reikės atsakyti žmonėms į paprastus klausimus“, – sakė R.Karbauskis.

Paklaustas, ar jau ir Lietuvoje subrendo intriga, kas nugalės – televizorius ar šaldytuvas – pašnekovas atsakė suprantantis viena: Seimo rinkimų prasme televizorius tikrai šaldytuvo neįveiks.  „Negalėčiau patikėti, kad dabartinė valdžia viliasi, jog už karo galės slėptis iki naujų rinkimų. Kodėl jie dabar slepiasi televizoriuje? Todėl, kad nieko neturi pasakyti. Nebent dėl atsinaujinančios energetikos, bet tą galiu paaiškinti: jie patys šioje srityje turi tiesioginių interesų. Tai vienintelis dalykas, kurį jie pasiruošė liberalizuoti, pavadinkime taip. Jei svarstytume, ar jie pajėgūs kažką sugeneruoti, pasiūlyti, spręsti, atsakymas akivaizdus: neturi kompetencijos. Savo viešuose pasisakymuose gana pagarbiai kalbu apie I.Šimonytę kaip apie asmenį, kuris turi tam tikrą kompetenciją. Bet ji yra konservatorių ir koalicijos partnerių įkaitė. Tad valdantieji neturi potencialo ką nors daryti. Jiems tiesiog sekasi: iš pradžių ištiko koronavirusas, dabar – karas“, – pridūrė R.Karbauskis.

Laukia vasaros be įtampų

Politologė Lidija Šabajevaitė, Vilniaus universiteto docentė, paklausta, ar tikrai pribrendo būtinybė peržiūrėti Vyriausybės sudėtį, kaip siūlo jos veiklą kritikuojantys opozicijos atstovai, sakė, jog ko gero laikas tam jau prarastas. „Jei tuo metu, kai susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai lyg ir suprato, kad daug ko nepadarė, Vyriausybės sudėtis būtų buvusi pakeista, tai būtų atrodę kaip pateisinamas dalykas. Dabar, manau, tai nebeaktualu: labai pasikeitė išorinė valstybės aplinka. Vyriausybės nariai buvo priversti imtis visiškai kitų, labai aktyvių veiksmų. Dabar juos atleidinėti dėl buvusių nuodėmių būtų neracionalu“, – sakė politologė.

L.Šabajevaitė santūriai vertina galimybę, kad dėl didėjančios infliacijos, prastėjančios padėties ekonomikoje gali padidėti politinis spaudimas Vyriausybei. „Ko gero visuomenė paburbės ir apsiramins. Lietuvos bankas vis praneša apie milijardines žmonių santaupas, vadinasi, žmonės pinigų turi. Kai dėl pensininkų ir socialiai remtinų – pripažinkime, Vyriausybė vis dėl to stengiasi. Jokioje valstybėje, net ir turtingiausioje, visų poreikiai nebūna patenkinami. Taip, aktyvistai gali tapti energingesni – ir iš Šeimų sąjūdžio, ir iš kitų judėjimų, ypač prieš rinkimus. Surengs vieną kitą ar dešimtą akciją, bet ar tai paveiks politinių partijų veiklą, artėjančius savivaldybių, o vėliau ir Seimo rinkimus? Kol kas labai abejotina. Aš manau, kad šią vasarą pragyvensime be didelių politinių įtampų“, – prognozavo docentė.

Ji priminė, kad aukšta infliacija kamuoja Lietuvą jau nebe pirmą kartą: esą tie, kurie prisimena laikinuosius pinigus, vadinamąsias „vagnorkas“, žino, ką reiškia daugiau nei 1 000 proc. infliacija. „Šaukėm tada garsiai, kad labai blogai, bet praėjo, ir nieko, gyvenam. Būtų nuodėmė gyvenimu skųstis – žinoma, bendrąja prasme, juk konkrečiam žmogui gali būti ir labai blogai. Bet tokių žmonių šiandien jau ne taip baisiai daug. Kapitalizmo sistemoje krizės ir pokriziniai laikotarpiai – natūralus procesas. Jie nuolat keičia vieni kitus. Infliacija pašoka ir vėl nurimsta, kartais pereina ir į defliaciją, kainų mažėjimą, ir vėl gyvename naujomis sąlygomis, užmiršę, kas buvo prieš keliolika metų“, – sakė L.Šabajevaitė.

Įvertins rinkėjai

Buvęs premjeras, ilgametis politikas Gediminas Kirkilas neslėpė skeptiškai vertinantis metinių Vyriausybės ataskaitų politinį žanrą: pasak jo, tie politikai, kurie tokias ataskaitas dabar kritikuoja, patys savo laiku buvo valdžioje ir tokias pačias ataskaitas rašė. „Visi tas ataskaitas stengiasi parašyti kuo geriau ir kuo labiau pabrėžti savo pasiekimus, kuo mažiau rašyti apie kokius nors trūkumus. Apskritai man atrodo, kad Vyriausybės ataskaitos žanras yra visiškai nereikalingas, bet tai numatyta Seimo statute, todėl jos ir rašomos. Vyriausybės darbo ataskaitą žmonės vertina atėjus rinkimams. O kol kas matome tą patį vaizdą: Vyriausybė kiek galėdama giriasi, opozicija kiek galėdama kritikuoja. Tiesą sakant, nei viena, nei kita rinkėjams nepatinka“, – sakė G.Kirkilas.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, premjerė taip energingai kratosi net menkiausių siūlymų svarstyti galimybę pakeisti vieną ar kitą su darbu nesusitvarkantį ministrą, – o tokių raginimų vis pasigirsta ne tik iš opozicijos, bet ir iš pačių valdančiųjų stovyklos, – ir šitaip padidinti visuomenės pasitikėjimą atnaujinta Vyriausybe, politikas nurodė paprastą priežastį. „Jeigu Vyriausybė būtų vienpartinė, būtų visai kita kalba. O kadangi ji koalicinė, bet kurio ministro pakeitimas sukeltų dideles įtampas. Juo labiau – ekonomikos ministrės, kuri yra koalicinės partijos lyderė“, – pridūrė pašnekovas.

G.Kirkilas priminė, kad vienpartinė Vyriausybė nepriklausomoje Lietuvoje buvo tik vieną kartą, kai 1992–1996 m. Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) Seime turėjo daugumą. O vėliau visą laiką Vyriausybės būdavo koalicinės. „Tokiose šalyse, kur faktiškai veikia dvipartinė politinė sistema, kaip, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, sprendimus dėl savo kabineto narių priima premjeras, ir viskas tuo baigiasi. O pabandyk pakeisti ministrus Skandinavijos šalyse, arba kad ir Vokietijoje, kurioje valdančioji koalicija buvo sulipdyta šiaip ne taip. Koalicinių Vyriausybių narių keitimai visada yra labai komplikuoti. Jie sukelia aistras koalicijoje, be to, pakeitus ministrus keičiasi ir partinės proporcijos parlamente. Tad neišeina taip paprastai padaryti. Todėl dažniausiai visi premjerai konservatyviai žiūri į tokius keitimus, nors galbūt ir mato ministrų darbo trūkumus“, – sakė ekspremjeras.

G.Kirkilo teigimu, dabartinė valdančioji dauguma Lietuvoje yra gana trapi. „Kitas dalykas – gerai, pakeis vieną ar kitą ministrą. Gali kilti komplikacijų, Vyriausybė gali atsidurti mažumoje. Ir kuo pakeis? Ar tikrai nauji ministrai bus geresni už buvusius? Kol naujas Vyriausybės narys įsibėgės, praeis laiko, o jau kitais metais vyks savivaldos rinkimai, po dviejų – jau ir Seimo. Aš manyčiau, kad Vyriausybės narių keitimas dabartinėje situacijoje yra mažai tikėtinas“, – teigė G.Kirkilas.

Jei Vyriausybę nuo šalyje augančių ekonominių ir socialinių problemų kol kas, opozicijos atstovų teigimu, dengia politinė karo Ukrainoje užtvanka („Baikit čia apie tas kylančias kainas, ar nematot, kas dedasi Ukrainoje?“), ar žmonių susirūpinimas lietuviška ekonomine tikrove ilgainiui nepersvers jų susirūpinimo padėtimi Ukrainoje? Kitaip tariant, ar šaldytuvas įveiks televizorių?

„Manau, jeigu infliacija nebus suvaldyta, jei neįvyks taip, kaip tikisi Vyriausybė, tai yra, kad infliacija nuo metų vidurio pradės mažėti, tai aišku, kad taip gali atsitikti. Ar tų priemonių, kurios dabar yra priimamos, užteks, jau kitas klausimas. Ne vien tik nuo mūsų pačių veiksmų tai priklauso. Yra išorinė ekonomikos konjunktūra, eksporto situacija – juk esame eksportuojanti šalis. Čia daugybė niuansų. Galų gale neaišku, kaip reaguos bankinė sistema. Kol kas man atrodo, kad situacija daugiau ar mažiau stabili. Bet ji priklausys nuo to, kas bus su infliacija. Jau dabar ji aukšta, bet jei ir toliau augs, tai tada pasekmės gali būti ir kitokios“, – svarstė G.Kirkilas.