Su Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku Lau­ry­nu Kas­čiū­nu ka­vi­nė­je „mė­si­nė­ja­me“ Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro rug­sė­jo 2 die­ną pa­skelb­tą mig­ran­tų, ne­tei­sė­tai at­si­ra­du­sių Lie­tu­vo­je iš Bal­ta­ru­si­jos, ap­klau­są. Ste­bi­mės, kad iš 110 res­pon­den­tų dau­giau nei pu­sė (51 proc.) nu­ro­do, kad ga­lu­ti­nis jų ke­lia­vi­mo tiks­las yra mū­sų ša­lis. „Jie taip kal­bė­ti yra iš­mo­kę ar­ba iš­mo­ky­ti“, – ko­men­tuo­ja L.Kas­čiū­nas, ne­ti­kė­da­mas, kad Vo­kie­ti­ja yra tik ant­ra­sis mig­ran­tų pa­si­rin­ki­mas (27 proc.).

Ki­ta ver­tus, ty­rė­jai nu­ro­do, kad įpras­čiau­sias ap­klaus­tų­jų at­sa­ky­mas apie ke­lio­nės tiks­lą – „Lie­tu­va ar­ba bet ku­ri ki­ta ES ša­lis, ku­rio­je jaus­čiau­si sau­gus“. Res­pon­den­tai dar nu­ro­do Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę (7 proc.), Šve­di­ją (5 proc.), Suo­mi­ją (3 proc.), re­čiau – Aust­ri­ją ir Nor­ve­gi­ją (po 2 proc.), Švei­ca­ri­ją, Bel­gi­ją ir Ita­li­ją (apie 1 proc.).

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vo skep­sį vė­liau ap­klau­sos ata­skai­to­je pa­tvir­ti­na jos au­to­riai: „Ap­ta­riant di­de­lį mig­ran­tų, nu­ro­dan­čių Lie­tu­vą kaip ga­lu­ti­nio tiks­lo ša­lį, pro­cen­tą, kai ku­rie mig­ran­tai nu­ro­dė pri­va­lą taip pa­reikš­ti, nes bi­ją, kad jų prie­globs­čio pra­šy­mai ga­liau­siai bus at­mes­ti ir jie bus pri­vers­ti­nai grą­žin­ti į kil­mės ša­lį.“

54 proc. ap­klaus­tų­jų nu­ro­do ry­žę­si ke­liau­ti į Lie­tu­vą, nes gir­dė­ję gan­dų apie pa­lan­kią mig­ra­ci­jos ir prie­globs­čio po­li­ti­ką Lie­tu­vo­je. 21 proc. sie­kia pri­si­jung­ti prie šei­mos na­rių, jau esan­čių ES ša­ly­se. Li­kę res­pon­den­tai sa­ko, kad jie Lie­tu­vo­je at­si­dū­rė at­si­tik­ti­nai ar­ba dėl to, kad jiems pa­dė­ję ke­liau­ti žmo­nės pa­siū­lė Lie­tu­vą.

Nors Tarp­tau­ti­nė mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ja ir Lie­tu­vos mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas ne­tei­sė­tai į ša­lį pa­te­ku­siems mig­ran­tams siū­lo ke­lio­nę „į vie­ną pu­sę“ na­mo, pri­de­dant ki­šen­pi­ni­gių, rug­pjū­tį at­lik­tos ap­klau­sos me­tu tik vie­nas res­pon­den­tas svars­tė ga­li­my­bę grįž­ti į kil­mės ša­lį, ta­čiau ap­klau­sos me­tu nie­kas ne­su­ti­ko grįž­ti, nu­ro­do­ma ata­skai­to­je.

Dar vie­nas įdo­mus as­pek­tas – res­pon­den­tų nu­ro­do­mas įgy­tas iš­si­la­vi­ni­mas: 20 proc. aukš­ta­sis, 46 proc. – vi­du­ri­nis, 24 proc. – pra­di­nis ir tik kas de­šim­tas ne­tu­ri jo­kio iš­si­la­vi­ni­mo. Tu­rint gal­vo­je, kad ap­klaus­tų­jų am­žiaus vi­dur­kis – 28 me­tai, šie skai­čiai ra­di­ka­liai ne­si­ski­ria nuo Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ro­dik­lių pa­gal Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to 2019 m. duo­me­nis (25–34 m. am­žiaus ša­lies pi­lie­čių iš­si­moks­li­ni­mas at­ro­do taip – 55,6 proc. aukš­ta­sis, 38 proc. – vi­du­ti­nis, 5–7 proc. – že­mas). „Be­veik kaip nor­ma­lio­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je“, – šyp­te­li L.Kas­čiū­nas.

– Tu­rint gal­vo­je, kad di­du­ma mig­ran­tų į Lie­tu­vą ne­tei­sė­tai pa­te­ko ne­tu­rė­da­mi as­mens do­ku­men­tų (pa­gal ap­klau­są – 58 proc.), ku­rios da­lies as­me­ny­bes pa­vy­ko iden­ti­fi­kuo­ti li­gi šiol?

– Ma­nau, kad da­bar ga­na tvir­tai ži­no­me maž­daug 80 proc. da­lies ta­pa­ty­bę. Su li­ku­siu penk­ta­da­liu dar pa­ti­ria­me sun­ku­mų.

– Kaip tai pa­vy­ko, tu­rint gal­vo­je ir tai, kad tarp ne­tei­sė­tai at­vy­ku­sių­jų bu­vo at­pa­žin­tas ma­žiau­siai vie­nas su te­ro­ris­ti­niais tin­klais su­si­jęs as­muo?

– Bū­tent – „ma­žiau­siai vie­nas“. Da­lis do­ku­men­tus tu­ri, ki­ta da­lis – pa­tys pa­si­sa­kė, kas esą, tre­čių ta­pa­ty­bės pa­aiš­kė­jo iš­ana­li­za­vus jų ko­mu­ni­ka­ci­ją mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se ir ki­tais bū­dais. At­skir­ti ira­kie­čius nuo si­rų ir ki­tų ara­biš­kų ša­lių at­sto­vų pa­dė­jo ir pas mus at­vy­kę Ira­ko val­džios pa­rei­gū­nai.

Be­veik vi­si ap­klau­sos res­pon­den­tai tei­gia ne­ži­ną apie ga­li­my­bes ke­liau­ti to­liau, ra­šo­ma ata­skai­to­je. Ta­čiau 21 proc. sie­kia su­si­jung­ti su šei­ma ar­ba gi­mi­nai­čiais ki­to­je ES ša­ly­je. Li­kę res­pon­den­tai ma­no, kad [jų ke­lio­nė] bai­gė­si Lie­tu­vo­je dėl gry­no at­si­tik­ti­nu­mo ar­ba dėl to, kad as­muo, pa­dė­jęs jiems ke­liau­ti, [ga­lu­ti­niu tiks­lu] jiems pa­siū­lė Lie­tu­vą. Nė vie­nam jų esą ne­bu­vo siū­lo­ma įtei­sin­ti pa­bė­gė­lio sta­tu­so Bal­ta­ru­si­jo­je.

56 proc. sa­ko bė­gan­tys nuo per­se­kio­ji­mo ir smur­to, 14 proc. – dėl ka­ro, 14 proc. – dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių, 10 – dėl bū­ti­nų­jų pa­slau­gų trū­ku­mo, 4 – dėl kli­ma­to kai­tos, 2 – dėl iš­si­la­vi­ni­mo sie­kio.

6 iš 10 sa­vo so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę pa­dė­tį kil­mės ša­ly­je įver­ti­no „ge­rai“ ar­ba „pa­lan­kiai“.

– Įsi­min­ti­nas epi­zo­das ži­niask­lai­do­je prieš ku­rį lai­ką – jū­sų ki­vir­čas su mig­ran­tų at­sto­vais sto­vyk­lo­je, ku­rio me­tu pa­siū­lė­te jiems dvi al­ter­na­ty­vas: lauk­ti teis­mo ir ka­lė­ji­mo ar­ba sa­va­no­riš­kai vyk­ti na­mo. Iš tik­rų­jų ma­no­te, kad yra tik šios dvi al­ter­na­ty­vos?

– Jū­sų skam­bu­tis ma­ne pa­ska­ti­no pa­si­do­mė­ti, ko­kie yra svars­ty­mai šiuo klau­si­mu. Iš tie­sų tą­syk bu­vo už­fik­suo­tas ga­na karš­tas mo­men­tas, ku­ris tu­rė­jo prie­šis­to­rę prieš įsi­jun­giant ka­me­roms. Aš tie­siog tiems žmo­nėms da­li­nau mū­sų Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to pa­reng­tą me­džia­gą, ku­rio­je tos al­ter­na­ty­vos ir bu­vo nu­ro­dy­tos.

Tai­gi da­bar yra aiš­ku daug­maž tai, kad di­džio­ji da­lis pra­šy­mų dėl pa­bė­gė­lių sta­tu­so per še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną ne­bus iš­nag­ri­nė­ti. O pa­gal mū­sų tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, jei tu ne­spė­ji per pus­me­tį iš­nag­ri­nė­ti pra­šy­mo, ne­be­ga­li ne­tei­sė­to mig­ran­to lai­ky­ti už­da­ry­to. Ta­da tie žmo­nės ga­li lais­vai ju­dė­ti. Tai­gi to­kiu at­ve­ju jie grei­čiau­siai sku­biai skam­bin­tų ko­kiems nors tar­pi­nin­kams į Vo­kie­ti­ją ir ne­tru­kus au­to­mo­bi­liu ju­dė­tų iš Lie­tu­vos. To­kia ma­no as­me­ni­nė ver­si­ja.

To­dėl Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja da­bar pa­ren­gė įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rį dar de­rin­si­me Vy­riau­sy­bė­je. Jo es­mė – nai­kin­ti tą še­šių mė­ne­sių ter­mi­ną ir įtei­sin­ti iš es­mės ne­ter­mi­nuo­tą prie­globs­čio pra­šy­mų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­ną ir ap­ri­bo­ti mig­ran­tų tei­sę lais­vai ju­dė­ti.

– Įti­kin­si­te ko­a­li­ci­jos part­ne­rius?

– Bus niu­an­sų. Še­šių mė­ne­sių ter­mi­nas bu­vo kom­pro­mi­sas su Lais­vės par­ti­ja, ka­da jį įtei­si­no­me lie­pos mė­ne­sį kar­tu su ki­tų įsta­ty­mų pa­ke­tu. Ta­čiau da­bar ma­to­me, kad pro­ce­sas sun­kiai te­ju­da į prie­kį.

Ta­čiau ki­lo ki­ta min­tis. Pa­si­ro­do, vo­kie­čiai mig­ra­ci­jos po­li­ti­ko­je tai­ko ir spe­cia­lų tar­pi­nį va­rian­tą. Jį lai­ko „to­le­ran­ci­jos“ sta­tu­su, ku­ris su­tei­kia mig­ran­tui tam tik­ras ga­li­my­bes dirb­ti, už­si­dirb­ti, gy­ven­ti lais­viau, o ne sto­vyk­lo­je. Tai pir­mas žings­nis į in­teg­ra­ci­ją. Nors mig­ran­tai iš Vo­kie­ti­jos, ma­tyt, nie­kur ne­bė­ga...

– O gal tai nė­ra vi­siš­kai ne­ra­cio­na­lus va­rian­tas? Su­teik­ti ga­li­my­bę įsi­dar­bin­ti – juo­lab mū­sų darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos dėl to ne­si­sto­ja pies­tu, pa­vyz­džiui, su­teik­ti lai­ki­ną so­cia­li­nį būs­tą, už ku­rį vė­liau as­muo pats  su­si­mo­kė­tų ir pa­laips­niui in­teg­ruo­tų­si į vi­suo­me­nę...

– Ne­ži­nau. Man tai ne­at­ro­do pa­trauk­lu. La­bai pa­na­šu į mig­ran­tų trau­kos as­pek­tą, ku­rio aš siek­čiau iš­veng­ti. Ki­ta ver­tus, ma­nau, kad „tar­pi­nis“ mig­ran­to sta­tu­sas vie­naip ar ki­taip ga­li at­si­ras­ti svars­tant tą įsta­ty­mo pa­tai­są. Man at­ro­do, kad su­lai­ky­ti mig­ran­tus Lie­tu­vo­je bus la­bai sun­ku. Gal klys­tu, ta­čiau taip gal­vo­ju. Gal tik­rai, jei­gu čia įsi­dar­bin­tų, lai­mė­tų vi­si – jie, mes ir vi­sa Eu­ro­pa. Vis dėl­to ne­no­ri­me tap­ti per­ei­na­mu ES kie­mu, o taip ga­li at­si­tik­ti. Ri­zi­kos yra.

– Jei­gu ras­tų­si ta­sai tar­pi­nis mig­ran­to sta­tu­sas ir ati­tin­ka­mai žmo­gus nu­vyk­tų į Vo­kie­ti­ją, ar jam grės­tų de­por­ta­ci­ja į Lie­tu­vą?

– Ne. Tu­rė­da­mas to­kį sta­tu­są jis ga­lė­tų ju­dė­ti lais­vai. For­ma­liai – reik­tų aiš­kin­tis, ta­čiau mū­sų pa­vyz­dys, ka­da pa­si­ė­mė­me ES pa­si­da­lin­tus mig­ran­tus, ro­do, kad ne­la­bai kas iš jų pas mus yra li­kę.

– O kaip bus su mū­sų ka­rių Af­ga­nis­ta­ne iš­gel­bė­tais tos ša­lies pa­gal­bi­nin­kais ir ver­tė­jais, nors tai ir ki­toks at­ve­jis?

– Jie, ma­nau, gaus pa­bė­gė­lio sta­tu­są vi­si. Ir ga­lės ju­dė­ti po vi­są Eu­ro­pą be ap­ri­bo­ji­mų.

– O kas lauk­tų tų, ku­rie ne­ga­li įro­dy­ti sa­vo tik­ro­sios ta­pa­ty­bės?

– To­kiems as­me­nims „tar­pi­nis“ ne­ga­lė­tų bū­ti pri­tai­ky­tas.

– Ta­čiau jūs ne­sa­te tar­pi­nio sta­tu­so en­tu­zias­tas?

– Ma­no po­žiū­riu, jis ati­da­ry­tų mig­ran­tams lan­gą į Eu­ro­pą. Te­reik­tų pa­ken­tė­ti pus­me­tį sto­vyk­lo­je, vė­liau gau­ti sta­tu­są, ga­li­my­bę dirb­ti ir iš­va­žiuo­ti to­liau į Va­ka­rus. Be­je, ge­ras in­di­ka­to­rius bus tie af­ga­nis­ta­nie­čiai, ku­rių pa­dė­tis ski­ria­si nuo srau­tu per Bal­ta­ru­si­ją pas mus pa­te­ku­sių­jų ir ku­rie da­bar gy­ve­na Ra­sei­niuo­se ne sto­vyk­los są­ly­go­mis. Įdo­mu, kiek jų liks Lie­tu­vo­je po pu­sės me­tų, nes per mė­ne­sį jiems tu­rė­tų bū­ti su­teik­tas vi­sa­tei­sio pa­bė­gė­lio sta­tu­sas.

– Te­ko pa­tir­ti dar vie­ną ne­ti­kė­tą prieš­ta­rą. Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ras tu­ri pro­gra­mą, ku­ri nu­ma­to pa­si­ry­žu­siems sa­va­no­riš­kai į kil­mės ša­lį grįž­ti mig­ran­tams nu­pirk­ti bi­lie­tą ir pri­dė­ti po 200 eu­rų iš ES fon­dų. Mū­sų Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas mig­ran­tams siū­lo to­kią pat for­mu­lę, bet ki­šen­pi­ni­gių mo­ka 300, ta­čiau iš vals­ty­bės biu­dže­to. Kaip ma­no­te, ar to­kia kon­ku­ren­ci­ja yra pras­min­ga?

– Esu ben­dra­vęs su Tarp­tau­ti­nės mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jos Vil­niaus biu­ro at­sto­vais. Ta si­tu­a­ci­ja yra šiek tiek su­dė­tin­ges­nė jiems dėl pro­jek­tų val­dy­mo ir įgy­ven­di­ni­mo. Ne­ma­nau, kad čia yra kon­ku­ren­ci­jos. Tie­siog skir­tin­gos or­ga­ni­za­ci­jos ir skir­tin­gi ka­na­lai. Tarp­tau­ti­nė mig­ra­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ja tu­ri di­des­nę pro­ble­mų spren­di­mo pa­tir­tį ir te­ko gir­dė­ti, kad at­ski­rais at­ve­jais pa­sie­kia apie 30 proc. sa­va­no­riš­kai grįž­tan­čių į kil­mės ša­lis mig­ran­tų ro­dik­lį. Ne­pai­sant, kad ap­čiuo­pia­mų re­zul­ta­tų Lie­tu­vo­je kol kas dar ne­jau­čia­ma.

– Ko­kios dis­ku­si­jos dėl mig­ran­tų šiuo me­tu vyks­ta val­dan­čio­jo­je ko­a­li­ci­jo­je?

– Ka­da srau­tas iš Bal­ta­ru­si­jos bu­vo pri­stab­dy­tas, šiek tiek pa­si­kei­tė pro­ble­mos ak­cen­tai. Da­bar pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra pas mus esan­tys žmo­nės ir jų pa­dė­tis. Ma­no ko­le­ga To­mas Vy­tau­tas Ras­ke­vi­čius (Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas – aut.) tvir­ti­na, kad tai žmo­gaus tei­sių klau­si­mas. Ma­no po­žiū­riu – vis dar na­cio­na­li­nio sau­gu­mo pro­ble­ma. Taip dis­ku­tuo­ja­me. Ma­nau, kad ar­ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų su­stip­rė­ti tam tik­ras in­te­gralistinis po­žiū­ris į mig­ran­tų pro­ble­mą.

Ry­tas Sta­se­lis, Įtrau­kio­sios žur­na­lis­ti­kos plat­for­ma „Ben­dra“