Neseniai Kaune atidarytas tryliktasis Lietuvoje „McDonald's“ restoranas paskendo kitų įvykių šurmulyje, nors pasaulyje garsios kompanijos vadovai perdavė svarbią žinią Lietuvos maisto pramonės ir žemės ūkio atstovams. Po ilgesnės pertraukos „McDonald's“ Lietuvoje ir dar penkiose šalyse nutarė plėsti restoranų tinklą ir iš žaliavos tiekėjų laukia pasiūlymų bendradarbiauti. Ar lietuviai turi ką pasiūlyti?

Milijonai klientų

Lietuvoje  garsiosios amerikiečių kompanijos „McDonald's“ restoranai valdomi franšizės būdu, t.y. kompanijai iš Maltos „Premier Capital“ tam tikram laikui amerikiečiai perdavė teisę naudotis savo kompanijos vardu, technologijomis, vadyba ir net kai kurių sprendimų paslaptimis. Toks valdymo būdas amerikiečių kompanijai įprastas – franšizėms priklauso net 81 proc. visų „McDonald's“ restoranų pasaulyje.

Maltos bendrovė amerikiečių verslą valdo šešiose ES šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Graikijoje, Rumunijoje bei Maltoje. Paskutinis iš restoranų lapkritį atidarytas Kaune. Tai buvo trečiasis Kaune, tryliktasis Lietuvoje, 35 – asis Baltijos šalyse ir 138 – asis valdomas „Premier Capital“ šešiose šalyse.

Daugelis klysta nuvertindami galimą šių restoranų įtaką šalies žemės ūkiui bei maisto pramonei. 9 milijonai per metus, arba 23 tūkstančiai per dieną. Tiek lankytojų užsuka į 13 „McDonald's“ restoranų Lietuvoje pusryčiauti, pietauti ar naktipiečių. Joks kitas restoranų tinklas Lietuvoje negalėtų pasigirti tokiu populiarumu. Ir retas klientas užsuka išgerti tik kavos – daugelis užsisako bet kurioje pasaulio šalyje žinomų patiekalų. Taigi kažkas turi galimybę uždirbti „McDonald's“ restoranams kepdami milijonus bandelių, užaugindami vaisių, uogų, daržovių, pagamindami sūrių, tiekdami mėsą bei jos pusfabrikačius, gaiviuosius gėrimus ir kt.

Investicijos auga

Po ilgokos pertraukos, kurią lėmė 2008 – ųjų finansinės krizės padariniai, „McDonald's“, skirtingai nei kiti restoranai, jau 2013 – aisiais Baltijos šalyse atnaujimo plėtrą ir numatė planus statyti naujus restoranus. Pavyzdžiui, šįmet maltiečiai Lietuvoje investavo 4,7 mln. eurų – ne tik atidarė naujus restoranus Vilniuje ir Kaune, bet ir atnaujino keturis jau veikusius restoranus. Šiuo metu Vilniuje veikia 8 „McDonald‘s“ restoranai, trys – Kaune ir po vieną Klaipėdoje bei Šiauliuose. Kitąmet Lietuvoje planuojama atidaryti dar vieną restoraną - investicijos sieks apie 1,4 mln. eurų. Jo vieta jau žinoma, tačiau dar neskelbiama.

Lietuva išsivaikšto? Lietuvių pragyvenimo lygis smunka? Vartojimas mažėja?

„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rinka yra pakankamai didelė ir perspektyvi mums augti. Anksčiau mes daugiau investavome Estijoje ir Latvijoje, o dabar matome, kad perspektyviausia vieta Baltijos šalyse yra čia, Lietuvoje“, - sakė „McDonald‘s“ Lietuvoje valdančios  Maltos kompanijos „Premier Capital“ valdybos pirmininkas Viktoras Todesko.

Neištęsėti pažadai

Ieškome rinkų JAV, Kinijoje, Japonijoje, o nematome rezervų čia pat, vidaus rinkoje. Kodėl? Priežasčių reikėtų ieškoti praeityje. Priminsime, kad dabartinis UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Rimas Varkulevičius 1995 – aisiais dirbo tuometinėje Žemės ūkio ministerijoje departamento direktoriumi.

„Dalyvavau Vyriausybės derybose su į Lietuvos rinką planavusia ateiti „McDonald‘s“ kompanija. Gerai prisimenu, kad jie žadėjo iš mūsų pirkti daug maisto produktų – tiek bandeles mėsainiams, tiek mėsos bei pieno produktus. Nors tada mes neturėjome ES sertifikatų, tačiau įrodėme, jog kai kurių mūsų produktų kokybė jau tada buvo aukštesnė nei naudojamų „McDonald‘s“ restoranuose ir jie tai pripažino“, - prisiminė R.Varkulevičius.

Rimas Varkulevičius

Deja, „McDonald‘s“ 1996 – aisiais Vilniuje atidarė pirmąjį vartotojų apgulties susilaukusį restoraną ir pažadus užmiršo, o pasikeitusi Vyriausybė svečių įsipareigojimais nesidomėjo. Šiuo metu Baltijos šalyse veikiančius „McDonald‘s“ restoranus žaliavomis bei pusfabrikačiais aprūpina 33 tiekėjai iš ES šalių, tarp kurių yra 4 Lietuvos bendrovės.

„Praeities nesugrąžinsime, tačiau manau, kad vidaus rinkoje dirbanti užsienio kapitalo įmonė turėtų tam tikrą dalį žaliavų pirkti iš vidaus rinkos. Tai ne prievarta, o normalus įsipareigojimas“, - sakė R.Varkulevičius.

Kviečia bendradarbiauti

Tarsi išgirdęs R.Varkulevičiaus raginimą „McDonald's“ generalinis direktorius Baltijos šalyse Vladimiras Janevskis skuba atsakyti į „Valstiečių laikraščio“ klausimą: „Kokią dalį sudaro žaliavos iš Lietuvos?“

„Tikslių duomenų negalime pateikti, naudojamės keturių bendrovių paslaugomis. Dalį mėsos tiekia „Biovela GROUP“, daržoves – UAB „Salpronė“, cukraus produktus ir įvairius maisto priedus - UAB „Alvas ir Ko“. Be to, perkame geriamąjį vandenį „Neptūnas“ (UAB „Neptūno vandenys“)“, - sakė V.Janevskis.

Iki 2017 – ųjų Lietuvoje buvo gaminamas ir „McDonald‘s“ restoranuose būtinas gėrimas „Coca-Cola“.

Įvairiose šalyse ar regionuose vartotojai vis palankiau vertina produktus, pagamintus iš vietinės ar artimiausių rinkų. „McDonald's“ lyg ir sureagavo.

Vladimiras Janevskis

Tačiau iš tikrųjų lietuviškos kilmės žaliavas tiekia tik „Bioleva GROUP“ ir „Neptūno vandenys“. Nors V.Janevskis Kauno rajone Babtų seniūnijoje įsikūrusią „Salpronę“ vadino viena pirmaujančių įmonių Europoje, kuri tiekia aukščiausios kokybės produktus, tačiau ši bendrovė daržovių mišinius „McDonald‘s“ restoranams gamina iš Ispanijos atsivežtų daržovių.

„Norėtume bendradarbiauti su įmonėmis Lietuvoje, laukiame jų su paraiškomis tapti licencijuotais „McDonald's“ tiekėjais. Šis procesas nėra paprastas ir greitas, tačiau mes esame pasiruošę suteikti pagalbą, konsultuoti“, - ragino V. Janevskis.

Daržovių augintojus domina

Kokie reikalavimai? Sklando legendos apie „McDonald‘s“ tiekėjams keliamus išskirtinius kokybės reikalavimus. Tačiau vilkas ne toks baisus, koks yra piešiamas.

„Neįmanomų dalykų nėra, jeigu jie kviečia, tai mes pasiruošę aptarti bendradarbiavimo galimybes. Reikia tartis dėl labai konkrečių tiekimų, pavyzdžiui, vieni ūkiai augina tik salotas, kiti – bulves ir t.t. Parduoti visada galima, bet svarbu ir kokia bus supirkimo kaina“, - svarstė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pirmininkas bei ŽŪK „Suvalkijos daržovės“ direktorius Martynas Laukaitis ir planavo susisiekti su „McDonald‘s“ atstovais.

Be kita ko, reikėtų ir papildomų investicijų. Pavyzdžiui, „McDonald‘s“ tinklui reikėtų tiekti šaldytas bulves, o Lietuvoje tokių paslaugų kol kas niekas neteikia.

Pasak M.Laukaičio, Lietuvos daržovių augintojai salotas jau galėtų tiekti bet kuriuo metų laiku, o tiekimo apimtys nebebaugina. Ne paslaptis, kad pasaulyje garsi kompanija „McDonald's“ susilaukia ne tik liaupsių, bet ir kritikos, tačiau „McDonald's“ sugeba laiku sureaguoti į pasikeitimus rinkoje ir aplenkia konkurentus. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus „McDonald's“ restoranai pradėjo tiekti gerokai daugiau daržovių, salotų. Po metų taip pat pasielgė konkurentai. Ar šia galimybe pasinaudos Lietuvos daržovių augintojai, priklausys ir nuo jų pačių iniciatyvos.

„Norėtume bendradarbiauti su įmonėmis Lietuvoje, laukiame jų su paraiškomis tapti licencijuotais „McDonald's“ tiekėjais“, - ragino V. Janevskis. Scnpix nuotr.

Pieno perdirbėjai delsia

Įprasta manyti, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonės yra gerokai stipresnės nei veikiančios Estijoje ir Latvijoje. Tačiau pagal sugebėjimus produktus parduoti „McDonald‘s“ tinklui lietuviai atsilieka. Pieną kokteiliams anksčiau tiekė viena Estijos bendrovė, o pastaraisiais metais ne tik pieną, bet ir sūrius tiekia Latvijos pieno produktų gamintoja „Food Union“. Kodėl šią galimybę pramiegojo lietuviai?

Galėtų tiekti, bet, tikėtina, surado pelningesnių ir mažiau galvos skausmo reikalaujančių supirkėjų. Pagrindinės Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. produkcijos, o „Marijampolės pieno konservai“ eksportuoja net per 95 proc. visos produkcijos.

„Daug pasterizuoto pieno eksportuojame į Kiniją ir kinai mums sakė, kad dalis produktų skiriama greito maisto kavinėms bei parduotuvėms. Gerokai anksčiau pasterizuotą pieną tiekėme ir Kinijai priklausančio Honkongo greito maisto restoranams, taigi iš esmės galėtume bendradarbiauti ir su „McDonald‘s“, bet kol kas tokio poreikio nėra“, - sakė UAB „Marijampolės pieno konservai“ generalinis direktorius Rimas Varkulevičius.

Ar „McDonald‘s“ pasiūlymas sudomins kitas Lietuvos pieno perdirbimo įmones?

„Jos tikrai atitiktų reikalavimus, tačiau svarbu ne tik parduoti, bet ir kiek, už kiek bei kokiomis sąlygomis parduoti“, - svarstė „Marijampolės pieno konservai“ vadovas.

Kitokia specializacija

Mindaugas Snarskis, UAB „Fazer Lietuva“

Prisipažinsiu, mane nustebino jų plėtros planai, nes ilgą laiką jie neinvestavo. Domėjomis naujomis galimybėmis, tačiau yra niuansų, dėl kurių kol kas negalime pasinaudoti jų pasiūlymu. Mes irgi kepame bandeles, tačiau jų receptai yra tikrai išskirtiniai, be to, bandelių forma nebūtinai standartinė, tuo tarpu „McDonald‘s“ reikalauja preciziškai laikytis nustatytų standartų. Pavyzdžiui, bandelės turi būti visiškai vienodos tiek pagal sudėtį, tiek pagal formą iki milimetro. Mūsų specializacija kitokia. Tačiau mes dirbame su kitais prekybos bei maitinimo tinklais ir gal kada nors ir mes praversime „McDonald‘s“ duris. Pagal produktų kokybę bei maisto saugą problemų neturėtume.

Dėmesys vidaus rinkai

Mindaugas Pupienis, UAB „Kietaviškių gausa“ direktorius

Iki šiol daug dirbome modernizuodami gamybą, įrengėme 10 ha naujų šiltnamių ir visą dėmesį pirmiausia skyrėme prekybos tinklams vidaus rinkoje. Vartotojai vertina mūsų daržoves, todėl realizavimo problemų nėra. Tačiau tikrai įdomu ir svarbu bendradarbiauti su tarptautiniais tinklais, nes tai priverčia tobulėti, išbandyti jėgas konkuruojant su kitų šalių augintojais. Prieš svarstant apie bendradarbiavimą su „McDonald‘s“, reikėtų pasverti savo galimybes, nes manau, kad jiems reikėtų labai daug vienodų produktų ištisus metus. Šįmet salotas ir mes jau auginsime ištisus metus, o štai auginant pomidorus dar teks daryti pertrauką. Taigi vien dėl klimato sąlygų mums dar sudėtinga konkuruoti su augintojais šiltesnio klimato zonose. Bet tolimesnėje ateityje tokios galimybės neatmetu.

ĮDOMU

1986 - aisiais „The Economist“ sukūrė smagų mėsainio „Big Mac“  indeksą, kuris suteikia galimybę įvertinti perkamosios galios paritetą tarp dviejų skirtingų valiutų.

„Big Mac“ indeksas yra paremtas perkamosios galios pariteto teorija. Anot „Big Mac“ indekso kūrėjų, valiutų kursai bet kurioje šalyje ilgainiui turėtų judėti link pariteto, o tapačių prekių kainos dvejose skirtingose šalyse turėtų tapti vienodos.

Indekso kūrėjai etalonine preke pasirinko mėsainį „Big Mac“, kuris 2017 m., pavyzdžiui, Šveicarijoje kainavo net 6,74, JAV – 5,3, Lenkijoje -  2,72, o Ukrainoje – 1,7  JAV dolerio.

„ConvergEx Group“ šiek tiek pakeitė „Big Mac“ indekso principus. Norėdama sužinoti JAV minimalaus užmokesčio dydį pasauliniame kontekste, bendrovė nutarė palyginti mėsainio kainą su minimalaus atlyginimo dydžiu įvairiose pasaulio valstybėse, t.y. išsiaiškinti, kiek laiko skirtingose šalyse tenka dirbti už minimalų atlygį, kad būtų galima įsigyti vieną „Big Mac“ mėsainį. Paaiškėjo, kad „Big Mac“ gimtinėje JAV už minimalią algą dėl vieno mėsainio tektų dirbti 34, Prancūzijoje - 22, o Australijoje vos 18 minučių. Lenkijoje minimalų atlyginimą gaunantis darbuotojas dėl mėsainio turėtų plušėti beveik valandą, o Rusijoje - daugiau nei pustrečios valandos. Indijoje už vieną „Big Mac“ mėsainį tektų paaukoti 6 darbo valandas, o štai minimalią algą gaunantis Siera Leonės gyventojas mėsainį Big Mac galėtų nusipirkti išdirbęs daugiau nei tris įprastas darbo savaites.